Seimas – juodoji skylė

Na kas galėtų patikėti, kad Seimas yra juodoji skylė? Juk aplinkui šurmulys, įvairiausi pasisakymai, pasiruošimas ateinantiems rinkimams, begalės darbų, 130 kartų taisytą alkoholio įstatymą vis dar taisyti reikia ir reikia, o dar tas „Brexit“, pasitaikė graži proga pakalbėti ir kiekvienam savo išmintį išsakyti. Taigi tam, kas norėtų pagalvoti, ar Seimas yra juodoji skylė, turėtų gerokai susimąstyti prieš tokią mintį išsakydamas. Pabandykime pasvarstyti apie tai kartu. Taigi mano manymu, visa tai, kas pasakyta aukščiau yra tik sistemos triukšmas. Kiekviena sistema triukšmauja tai ir Seimo nariai triukšmauja, nes šiltai su privilegijomis gyvena.

Tam, kad ištirti kas yra Seimas, reikia pritaikyti mokslinį metodą: poveikis ir atoveiksmio arba reakcijos į poveikį analizė. Tai yra į sistemą, šiuo atveju Seimą, reikia paduoti poveikį, kuris gerokai viršyja triukšmų lygį, t.y. kreiptis į Seimą ypatingai svarbiu Valstybei klausimu ir išanalizuoti Seimo reakciją į tą poveikį. Pagal šitą reakciją ir spręsti apie tai kas yra Seimas ir ar Seimas yra juodoji skylė.

Taigi turime Seimą ir tik belieka į jį kreiptis ypatingai svarbiu Valstybei klausimu. Tokiu klausimu Valstybei yra valdžios teisėto rinkimo klausimas, kuris atsiranda tada, kai Seimas yra išrenkamas ne LR Konstitucijoje numatytu būdu. Visoks kitoks Seimo išrinkimas nei numatyta LR Konstitucijoje suponuoja faktą, kad tokia, kad ir išrinkta valdžia yra neteisėta, panaudojus lotynišką žodį, tokia valdžia nelegitymi. Kiti vartoja trumpąją „i“.

Tai kodėl tas klausimas dėl legitymios valdžios yra tokios ypatingos svarbos? Kuriant Valstybę, pirmiausioji svarbiausioji vertybė yra NEPRIKLAUSOMYBĖ. Tai Lietuva taip ir pasielgė, pirmiausia paskelbė NEPRIKLAUSOMYBĘ ir po to pati pradėjo spręsti savo pačios problemas. Kitaip tariant Lietuva tapo savarankiška savo sprendimų autore. Kadangi Lietuva dar ir pasiskelbė būti demokratiška šalimi, tai demokratinės šalies pagrindinis požymis yra valdžios rinkimas. Va čia dar reikia pridurti, kad ne bet koks rinkimas, o toksai, kuris atitinka įstatymą ir pirmiausia patį aukščiausiąjį įstatymą – Konstituciją. Taigi Lietuvos valstybė, paskelbusi nepriklausomybę pačiu svarbiausiu klausimu laikė įstatyminės bazės sukūrimą, ką ir padarė susikurdama Konstituciją, kurią priėmėme visuotiniu balsavimu 1992 metų spalio 25 d. Konstitucija ir apibrėžė koks tas kitas yra ypatingai svarbus Valstybei klausimas – tai teisėtos valdžios išrinkimas remiantis LR Konstitucijoje numatytu būdu. Tai čia gali kiekvienas matyti skirtingai apie tai kas yra ypatingai svarbu Valstybei, tai čia vadovausiuosi ne savo svarbių klausimų klasifikacijos supratimu, o vadovausiuosi LR Konstitucinio Teismo teisėjų išvada. Lietuvos Respublikos Konstitucnio Teismo 2008 metų lapkričio 7d. IŠVADA ( Byla Nr. 32/08):

„Konstitucinis Teismas, pabrėždamas atstovaujamųjų institucijų rinkimų svarbą, ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinėje demokratijoje politinių atstovaujamųjų institucijų formavimui yra keliami ypatingi reikalavimai. Šios institucijos negali būti formuojamos tokiu būdu, kad kiltų abejonių dėl jų legitimumo, teisėtumo, inter alia dėl to, ar renkant asmenis į politines atstovaujamąsias institucijas nebuvo pažeisti demokratinės teisinės valstybės principai. Priešingu atveju būtų pakirstas žmonių pasitikėjimas atstovaujamąja demokratija, valstybės institucijomis, pačia valstybe. Demokratiški rinkimai yra svarbi piliečių dalyvavimo valdant valstybę forma, kartu ir būtinas valstybės politinių atstovaujamųjų institucijų formavimo elementas. Rinkimai negali būti laikomi demokratiškais, o jų rezultatai – legitimiais ir teisėtais, jeigu jie vyksta paminant Konstitucijoje įtvirtintus demokratinių rinkimų principus, pažeidžiant demokratines rinkimų procedūras (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 18 d. nutarimas, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada, 2008 m. spalio 1 d. nutarimas).

Pažymėtina, kad Seimo – Tautos atstovybės rinkimų principai yra įtvirtinti Konstitucijoje, jų negalima paneigti, iškreipti ar apriboti jokiu žemesnės galios teisės aktu. Pagal Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalį Seimo nariai renkami remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu.

Aiškindamas Konstitucijos 55 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas, Konstitucinis Teismas 2004 m. lapkričio 5 d. išvadoje konstatavo, jog ši konstitucinė nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas turi pareigą įstatymu įtvirtinti Seimo narių rinkimų sistemą, nustatyti rinkimų organizavimo pagrindus ir tvarką, apimančią inter alia kandidatų į Seimo narius kėlimą, rinkimų agitaciją, balsavimo tvarką, rinkimų rezultatų nustatymą, rinkimų ginčų nagrinėjimo procedūras, reguliuoti kitus Seimo narių rinkimų santykius. Tai darydamas, įstatymų leidėjas privalo paisyti Konstitucijos; jis negali nei pats paneigti, iškreipti ar apriboti visuotinės, lygios, tiesioginės rinkimų teisės, slapto balsavimo, nei sudaryti teisinių prielaidų tai padaryti kitiems subjektams, antraip būtų apribojama arba išvis paneigiama Tautos aukščiausiosios suverenios galios raiška per Tautos atstovybę – Seimą.

Konstitucinio Teismo 2004 m. lapkričio 5 d. išvadoje pabrėžta ir tai, kad įstatymų leidėjui iš Konstitucijos kyla pareiga įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų Seimo rinkimų proceso sąžiningumą ir skaidrumą – būtinas Tautos pasitikėjimo savo atstovybe prielaidas; jeigu įstatymų leidėjas nepaiso minėtų iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, nenustato demokratiškų, laisvų, sąžiningų rinkimų užtikrinimo mechanizmo, visuomet gali kilti abejonių dėl Seimo narių išrinkimo teisėtumo.“

Taigi LR KT jau 2004 m. lapkričio 5d. išvadoje pabrėžė, kad „jeigu įstatymų leidėjas nepaiso minėtų iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, nenustato demokratiškų, laisvų, sąžiningų rinkimų užtikrinimo mechanizmo, visuomet gali kilti abejonių dėl Seimo narių išrinkimo teisėtumo.“ Tai tos abejonės ir kyla ir jau gerokai seniau. Ir vien tik KT susirūpinimas tuo klausimu reiškia ne ką kitą, kaip tas abejones dėl Seimo narių išrinkimo teisėtumo.

Jau vien tai, kad Konstitucija, kaip aukščiausias įstatymas, apibrėžia ir nustato klausimo apie Seimo narių teisėto išrinkimo svarbumą pagal LR Konstitucijoje nurodytą būdą pasako, kad tai YPATINGAS klausimas. Kai jau Konstitucinis Teismas savo išvadoje antrina tą patį kalbėdamas apie tai, kad „konstitucinėje demokratijoje politinių atstovaujamųjų institucijų formavimui yra keliami ypatingi reikalavimai.“ Ir KT tą patį reikalavimą išreikšdamas pakartotinai kitu būdu „Pažymėtina, kad Seimo – Tautos atstovybės rinkimų principai yra įtvirtinti Konstitucijoje, jų negalima paneigti, iškreipti ar apriboti jokiu žemesnės galios teisės aktu. Pagal Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalį Seimo nariai renkami remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu.“ neabejotinai iškelia šį klausimą į YPATINGAI svarbių valstybei klausimų kategoriją. Taigi neturėtų kilti kažkokių nepamatuotų vilčių ar nepagrįstų nuomonių, kad konstitucinėje demokratijoje atstovaujamoji institucija SEIMAS būtų išrinktas kažkaip nors truputį kitaip, nei tai nurodo aukščiausias įstatymas – Konstitucija. Jeigu nors kažkiek kitaip, turime neteisėtą, nelegitymią valdžią. Tai dabar ir turime NETEISĖTĄ valdžią, nes ne visos LR Konstitucijos 55 str. išvardytos rinkimų nuostatos yra įgyvendintos. Iš tikro padaryta esmingai kitaip, grubiai pažeista tiesioginė ir lygi teisė renkant Seimo narius. Be ilgų teorinių išvedžiojimų , kurie galimai gali būti skirtingi kiekvieno žmogaus supratimu, imkime konkretų atvejį, kad pamatytume akivaizdžiai tai, kad Seimas dabar yra išrenkamas netiesiogia ir nelygia teise.

Imkime konkrečiai save išsikėlusį Seimo narį Liną Balsį. Tai Linas Balsys pagal dabar galiojantį Rinkimų įstatymą iš vieno rinkėjo turi teisę gauti tik vieną balsą, o rinkėjas turi teisę Linui Balsiui atiduoti tik vieną savo turimą balsą. Be to, rinkėjas atėjęs į rinkimų apylinkę ir paėmęs vieną biuletenį gali savo balsą atiduoti tarkim už Liną Balsį padėdamas ženklą, kryžiuką, ties Lino Balsio pavarde. Tai ir yra tiesioginės rinkėjo teisės realizavimas rinkti Seimo narį tiesiogia teise. Reikia pastebėti, kad jokiu būdu neužtenka vien tik galimybės pačiam eiti ir balsuoti, dar reikia turėti ir fizinę galimybę pačiam padėti balsavimo ženklą ties kandidato į Seimą pavarde. Taip balsavimas turi būti užbaigtas. Taigi Lino Balsio atveju viskas yra konstituciška. Visiškai kitos vaizdas formuojasi, kai imame kitą kandidatą į Seimą, tarkime vėl visiems žinomą Andrių Kubilių, kuris yra ir vienmandatėje apygardoje ir daugiamandatėje apygardoje, t.y. savo partijos sąraše. Šiuo atveju rinkėjas atėjęs į rinkimų apylinkę turi teisę atiduoti vieną savo tiesioginį balsą už A.Kubilių vienmadatėje apygardoje, t.y. pažymėti ženklą ties A.Kubiliaus pavarde, antrą netiesioginį balsą atiduoti už sąrašą, kuriame yra A.Kubilius ir dar daug asmenų sąraše ir dar vieną tiesioginį reitingavimo balsą už A.Kubilių. Kai rinkėjas reitinguoja sąrašą tai dar turi keturis balsus už kitus to sąrašo narius, jeigu jie jam patinka. Taigi šiuo atveju matome, kad rinkėjas turi teisę panaudoti net septynis savo balsus: vieną vienmandatį, vieną daugiamandatį ir net penkis reitingavimo balsus. Tai čia gali kilti diskusija, ar daugiamandatis rinkėjo balsas yra tiesioginis ar netiesioginis? Tai jei imsime samprotauti, kad sąrašai yra teisėti pagal įstatymą, tai balsas už sąrašą yra tiesioginis. Tačiau Konstitucija nenumato partinių sąrašų, Konstitucijoje aiškiai parašyta, kad turi būti renkamas 141 Seimo narys, o ne sąrašas ar dar kas nors. Tai tuomet daugiamandatis balsas už sąrašą kandidato ar kandidatų į Seimą antžvilgiu yra netiesioginis, nes rinkėjas negali padėti savo balsavimo ženklo ties kandidatu į Seimą, o padeda tą ženklą ties sąrašu. Taigi kaip ir viskas yra santykina. Todėl LR Konstitucijoje išreikštų nuostatų atžvilgiu daugiamandatis rinkėjo balsas yra netiesioginis ir neteisėtas, o antikonstitucinio esamo Rinkimų įstatymo atžvilgiu, daugiamandatis balsas yra tiesioginis balsas už sąrašą, bet ne kandidatą į Seimą. Štai kaip čia „gudriai“ iškraipyta Konstitucija. Taigi konkretus pavyzdys įrodo, kad rinkėjų teisės nevienodos, nelygios ir priklauso nuo to už kokį kandidatą balsuoji. Šis pavyzdys taip pat įrodo, kad ir kandidatų į Seimo narius teisės nelygios, nes iš vieno rinkėjo kandidatai į Seimą turi teisę gauti nevienodą balsų skaičių. Be to atsiranda ir netiesioginiai ir nelygūs per sąrašus balsai už kandidatus į Seimą, kai balsuojama už sąrašą. Taigi turime akivaizdų esminį grubų LR Konstitucijos tiesiogios ir lygios teisės nuostatų sulaužymą renkant Seimą, kas reiškia ne ką kitą, kad LR Seimas yra NETEISĖTAS. Šioji išvada šiuo atveju yra svarbi tuo, kad siūlymas laikytis LR Konstitucijos nuostatų yra neatidėliotinos ypatingos svarbos teisinės Valstybės kūrimo klausimas, skiriamoji riba tarp teisinės ir neteisinės Valstybės. Taigi būtent tokios ypatingos svarbos klausimu kreipimąsis į Seimą ir Seimo reakcija į tokios ypatingos svarbos klausimą gali apspręsti Seimo, kaip institucijos, charakteristiką.

Taigi jau 2016 metų balandžio 12 dieną kreipiausi į kai kuriuos Seimo narius su šiuo ypatingos svarbos klausimu ir kartu nusiunčiau straipsnį „Eilinį kartą antikonstituciniai rinkimai - valdžia nelegitimi” žiniasklaidai, tik ekpertai.eu jį atspausdino, tuo parodydami pilietinį supratimą apie klausimo svarbą. To niekaip negalima pasakyti apie kitą žiniasklaidą. Čia svarbi yra Seimo narių reakcija. Jokios reakcijos nebuvo, nė vienas nieko neatsakė, dokumentas nei Seime, nei Vyriausybėje, nei Prezidentūroje niekur nebuvo registruotas. Nereagavimas irgi yra tam tikros rūšies reakcija charakterizuojanti Seimo narius, Seimą, kaip Valstybės instituciją. Tuomet papildęs aukščiau paminėtą balandžio 12 d. straipsnį komentaru „Už LR Konstitucijos galiojimą Lietuvoje“, kurie buvo iš esmės atsakymai į straipsnio skaitytojų nuomones, ir tą jau prieš mėnesį atspausdintą 2016 metų balandžio 12 straipsnį su komentarais 2016 metų gegužės 15 d. išsiunčiau emailais VISIEMS Seimo nariams, visai Vyriausybei, ministerijoms, Prezidentūrai, Vyriausiąjai rinkimų komisijai, Konstituciniam Teismui, VRK. Šitas viešumo veiksmas davė rezultatą, pavyko pasiekti tai, kad dokumentas buvo užregistruotas. Tačiau vis tiek jokios reakcijos iš Seimo ar nors vieno Seimo nario nebuvo ir nėra. Absoliuti tyla, kuri reiškia, kad turime būtent tokią reakciją į poveikį, vienu pačiu svarbiausiu klausimu Valstybėje, skiriančiu teisinę Valstybę nuo neteisinės.

Tuomet 2016 birželio 10 d. dar kartą kreipiausi viešu kreipimusi į partijas ir Seimą, ekspertai.eu straipsnį atspaudino ir kartu tą kreipimąsi emailais išsiuntinėjau visiems Seimo nariams ir dar gerokai plačiau partijoms ir spaudos darbuotojams. Jokios anei mažiausios reakcijos iš Seimo narių neteko išgirsti, neteko perskaityti, komentaruose nė vienas jų nepakomentavo ir net nebandė įrodyti, kad jokių LR Konstitucijos pažeidimų LR Rinkimų įstatyme nėra. Suprantama, kaip įrodysi, jeigu yra atvirkščiai.

Laikas bėga ir jo mažėja iki ateinančių rinkimų spalio 9 d. Taigi nedelsdamas 2016 birželio 22 d. dar kartą iki pavasario sesijos pabaigos kreipiausi viešai ir tiesiogiai emailais į visus Seimo narius ir atspausdintu straipsniu: „Ar Seimo nariai taps TYČINIAIS NUSIKALTĖLIAIS PRIEŠ VALSTYBĘ“. Jeigu Seimas į ateinančius rinkimus leis eiti pagal antikonstitucinį rinkimų įstatymą, tai Seimo nariai taps tyčiniais nusikaltėliais prieš Valstybę. Beje visiems Seimo nariams yra išsiųstas LR Rinkimų įstatymo projektas, kuriame yra pašalinti grubūs LR Konstitucijos 55 str. pažeidimai. Beje įvairūs žmonės paliko daug komentarų po straipsniu, tačiau iš Seimo narių absoliučiai jokios reakcijos. Tai reiškia, kad kiek jiem ką benusiųstum, tai viską jie „sugeria“, nieko neatsako, kaip juodoji skylė nieko neišspinduliuoja ir nė vienas. Taigi Seimas į ypatingos svarbos klausimą sureagavo kaip juodoji skylė, viską „sugėrė“, nieko neišspinduliavo, jokio atsakymo nedavė. Taigi iš išorės Seimas funkcinuoja kaip juodoji skylė. O tai kaip iš vidaus? Čia iš spaudos yra žinoma patyrusios ilgametės Seimo narės Rasos Juknevičienės nuomonė: „padugnės“. Seimas užbaigė pavasario sesiją pačiu „svarbiausiu“ Valstybei klausimu, dėl kažkokios mokyklos „preliminarios patalpų nuomos sutarties aplinkybių”. Ar atsibus kada nors Seimas ir pradės svarstyti patį svarbiausią Valstybės klausimą: teisėtos valdžios formavimo klausimą? Gal akmenys prie Seimo greičiau prakalbės, nei Seimas laisva valia paklus LR Konstitucijai?