Antradienį į Seimą buvo iškviesti Valstybės saugumo departamento vadovas Gediminas Grina ir generalinis prokuroras Darius Valys. Jiems buvo užduoti klausimai, į kuriuos atsakymų Seimo nariai taip ir neišgirdo, nes beveik viskas buvo traktuojama, kaip ikiteisminio tyrimo duomenys. Lakoniškiausiai pasirodė VSD vadovas, jo atsakymai buvo tokie: „Aš gavau septynis klausimus, į kuriuos galėčiau atsakyti taip. Pagal pirmą klausimą galėčiau pasakyti tiek, kiek yra spaudoje, tai nieko negalėčiau pakomentuoti. Apie antrą klausimą nieko nežinau, apie trečią klausimą nieko nežinau. Ketvirtas, penktas, šeštas ir septintas klausimas – irgi faktiškai nieko nežinau, ir plius yra ikiteisminio tyrimo medžiaga.“
Nors Seimo nariams nepavyko patenkinti smalsumo ir iš generalinio prokuroro D. Valio išgauti ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenų apie Valstybės saugumo departamento (VSD) slaptos pažymos duomenų nutekinimą, kaip ir slaptų duomenų apie pačios pažymos turinį iš VSD vadovo G. Grinos, parlamentarai išprovokavo diskusiją dėl informacijos apie grėsmes viešinimo. Atsakyti į klausimus Seime D. Valį ir G. Griną pakvietė „tvarkietis“ Petras Gražulis.
Į Seimo narių klausimus, susijusius su ikiteisminio tyrimo medžiaga, arba grėsmėmis valstybėje, svečiai atsakė lakoniškai - negalintys to komentuoti. Pro Seimo narių akis nepraslydo informacija, kad Generalinė prokuratūra paskelbė gavusi duomenų, kurie leidžia konstatuoti, kaip įslaptinta informacija pateko į žiniasklaidos priemones ir kas iš valstybės tarnautojų tame dalyvavo.
„Praėjusią savaitę Prokuratūra paskelbė, kad nustatytas asmuo, kuris nutekino slaptą informaciją, bet po to nesekė jokie kiti žingsniai. Aš nebūčiau buvęs toks drąsus, kaip prokurorai, kurie tai paskelbė, nes tai reikštų nuosprendžio paskelbimą, nors nėra net pareikšti įtarimai“, – komentavo socialdemokratas Julius Sabatauskas.
Prieš tai minėjęs, kad dėl suteiktos informacijos slaptumo žymos pagrįstumo yra kreiptasi į Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisiją prašant išvados, generalinis prokuroras į platesnes kalbas apie aukštesniojo prokuroro sprendimus nesileido.
„Turiu savo nuomonę, kuri yra panaši į Jūsų, bet nenorėčiau leistis į detales, kol aukštesnis prokuroras neįvertino, kad ir Jūsų minėtų aplinkybių. Nenoriu daryti spaudimo aukštesniajam prokurorui pateikiant išvadą“, – J. Sabatauskui į klausimą atsakė D. Valys.
Tuo tarpu G. Grina sulaukė nemažai konservatorių klausimų, susijusių su informacijos apie grėsmes valstybei viešinimu.
Konservatorius Kęstutis Masiulis klausė G. Grinos, ar, jo nuomone, nereikėtų peržiūrėti sistemos, kad tokio tipo informacija būtų galima ir vieša? Atsakydamas į šį klausimą VSD vadas pedagogiškai išdėstė jo vadovaujamos tarnybos užduotis ir veikimo principus.
„Kiekviena suvereni valstybė turi žvalgybos institucijas. Pagrindinė jų funkcija yra veikti slaptais metodais. Žvalgybos institucijos tikslas nėra skaityti laikraščius arba internetą, tą gali kitos institucijos daryti, nes tai yra brangiai kainuojantis malonumas valstybei. Bet kokie įrankiai, priemonės, metodai yra slepiami, ir kiekviena žvalgybos institucija, saugodama valstybės turtą, slepia visus įrankius ir priemones“, – aiškino G. Grina.
Pasak VSD vadovo, kiek ir ko leisti išviešinti, yra „labai delikatus dalykas“, tačiau jis sutiko, kad „čia yra ką pasvarstyti įstatymų plotmėje“.
„Dabartiniai paslapčių įstatymai labai aiškiai apibrėžia, kas, kaip ir kada įslaptinama. Kažkokiai saviveiklai arba variacijoms nelabai lieka vietos. Mes jau bandome pralaužti ledus darydami viešas ataskaitas“, – dėstė G. Grina.
Parlamentarė Rasa Juknevičienė išreiškė nuomonę, kad pažymos išviešinimas nepakenkė, bet pagelbėjo visuomenei.
„BNS pranešimas ne tik kad nepadarė žalos valstybei, bet, atvirkščiai, galbūt, išprovokuos mūsų diskusijas, kaip turėtų visuomenė daugiau žinoti, kas iš tikrųjų vyksta su mūsų saugumu“, – sakė R. Juknevičienė, klausdama, ar VSD skatina prisipažinti apie savo kontaktus su galimais užsienio šalių agentais.
VSD vadovas atsakė, kad viešoje ataskaitoje VSD specialiai įdėjo „mažą paragrafėlį, kur raginame piliečius apie įtartinas veikas valstybei informuoti VSD“. „Mano didelei nuostabai, labai daug buvo pasityčiojimo iš to“, – sakė G. Grina.
Praėjusią Seimo kadenciją Parlamentui vadovavusi Irena Degutienė klausė, kas vyksta po to, kai valdžios institucijos gauna informaciją, ar yra kokia nors prevencija.
VSD vadovas neslėpė, kad šioje situacijoje didžiausia dilema, ką daryti, gula ant Vyriausybės vadovo ir ministerijų, kurie turi priimti sprendimus, pečių.
„Šioje vietoje yra daugiau mažiau atidirbta sistema. Tik vienas kitas atvejis papuola, kur užkliūva. Kiek esu vadovu, ir buvusioje, ir dabartinėje Vyriausybėje, nėra kažkokių problemų“, – sakė G. Grina.
Eltos, „ekspertai.eu“ inf.