Pabandykime kartu – LR Seimo narius ir vyriausybės atstovus ragina šių metų sausio 21 dieną į Seimo nario Audriaus Nako spaudos organizuojamą konferenciją atvykstantys svečiai, iš savo patirties žinantys, kiek daug galima nuveikti suvienijus jėgas ir protus.
Neatlaikęs tarptautinės bendruomenės spaudimo ir ES Žmogaus Teisių teismo kritikos, Norvegijos parlamentas pritarė 1996 m. Hagos Konvencijos daliai dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje ratifikavimui. Atsižvelgdama į tai, Vaikų teisių apsaugos tarnyba (Barnevernet) priėmė naujas taisykles, kuriomis vadovaudamasi vaikų paėmimo iš šeimų bylose ji privalės atsižvelgti į vaiko kilmės šalį, jo prisirišimą prie šios šalies bei bendradarbiauti su atsakingomis tos šalies institucijomis.
Tačiau konferencijos dalyvis ir pagrindinis dialogo šia tema iniciatorius teisininkas, Norvegijos Žmogaus teisių komiteto atstovas Marius Reikerås, jau lankęsis Lietuvoje ir dalyvavęs konferencijoje artima tema, įspėja, kad šis ratifikavimas yra didžiulis laimėjimas, tačiau ir toliau išlieka daugybė prieštaravimų ir skirtumų tarp to, kaip Norvegijos vaiko apsauga koreliuoja su žmogaus teisėmis ES ir pasaulyje. Pats svarbiausias prieštaravimas yra tas, kad Vaikų teisių apsaugos tarnyba, veikianti Norvegijoje, nėra teisinis institutas, o administracinis. O tai reiškia, kad visa struktūra ir toliau išlieka nesusijusi ir nepavaldi jokiai žmogaus teises ginančiai teisinei sistemai, ar tai būtų ES, ar pasaulio teismo institutas. Norvegijos regioniniai komitetai, priimantys sprendimus vaikų apsaugos bylose, gali išlaikyti paslaptyje visus atvejus ir neprivalo duoti niekam jokios ataskaitos. Todėl nors oficialiai teigiama, kad vaiko paėmimas iš šeimos gali būti taikomas tik kaip laikina priemonė, kuri turi būti sustabdyta situacijai pasikeitus, vaikų apsaugos sistema veikia taip, kad pritaikius šią priemonę, ji tampa nuolatine.
Priekaištų dėl žmogaus teisių pažeidimų Norvegijos vaikų apsaugos tarnyboms nestokoja ir europarlamentaras iš čekijos Tomáš Zdechovský, problemų sprendimui pajungęs ir ES parlamento suteiktus instrumentus. Jo manymu, nepaisant visų oficialiai deklaruojamų pokyčių, vaikų apsaugos tarnybų veikla netapo lankstesnė ir teisiškai saugesnė ar patikimesnė. Drastiškos priemonės ir toliau sistemiškai taikomos. Todėl į Barnevernet veiksmus sureagavo tarptautinė visuomenė, atsakydama masiškomis protesto akcijomis, nusiritusiomis per Europą ir pasaulį, apėmusios daugiau nei 20 šalių. Protestų tikslas – vienytis kovai prieš savivalę ir sisteminius žmogaus teisių pažeidinėjimus. Tokiu pat tikslu organizuojama ir ši konferencija – paraginti Lietuvos parlamentarus ir vyriausybę vienytis su kitų šalių atstovais ir aktyviau ieškoti tarptautinių instrumentų, kuriais būtų užtikrinamos visos piliečiams prideramos teisės ir laisvės.
Metas konferencijai yra palankus ir tuo, kad 2016 m. sausio 20 d. Nordmore apygardos teisme Kristiansund bus nagrinėjamas Gražinos Leščinskienės, ne antrus metus kovojančios dėl sūnaus Gabrieliaus susigrąžinimo, apeliacinis skundas, kuriuo ji siekia užginčyti apskrities administracinio teismo nuosprendžio pagrįstumą. Todėl konferencijos dieną bus žinoma daug konkrečių detalių, kaip praktikoje veikia naujosios nuostatos dėl teisinio santykio į vaikus iš kitos šalies ir, galbūt, išgirsime apie naują lemtingą posūkį šioje byloje.
Seimo nario Audriaus Nako spaudos konferencija „Žmogus už borto – ar tinkamai atstovaujama piliečiui, ypač nepilnamečiui, atsidūrusiam kitos valstybės jurisdikcijoje?“ vyks sausio 21 d. 9 val. LRS Spaudos konferencijų salėje. Pranešimus skaitys Marius Reikerås – Norvegijos Žmogaus teisių komiteto atstovas, teisininkas; Tomáš Zdechovský – Europos parlamento narys iš Čekijos; Gražina Leščinskienė – Norvegijos „Tėvų unijos“ atstovė, Lietuvos piliečio, kurį nusavino Norvegija, Gabrieliaus Bumbulio mama.
