ŠEMKK nesitikėjo tokio sėkmingo proveržio kovoje su šešėliu Lietuvoje

Vyriausybė pranešė, kad Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisija (ŠEMKK), užtikrinanti sklandų Vyriausybės patvirtintos kovos su šešėliu reformos įgyvendinimo koordinavimą, apžvelgė 2018–2019 m. darbo rezultatus, įvertino kryptis ir pasiekimus, nurodė šių metų komisijos veiklos prioritetus.

„Centralizuota pavienių priemonių kontrolė ir koordinavimas, komisijos veiklos orientavimasis į problemiškiausius sektorius, kur išlieka didžiausia šešėlinės ekonomikos rizika, pasiteisino“, - skelbiama pranešime visuomenei „Kova su šešėliu – rezultatyvi ir veiksminga“.

Informuojama, kad „nors sulaukta didelio pasipriešinimo ir nepasitenkinimo dėl jau vykdomų sektorinių šešėlinės ekonomikos mažinimo priemonių ir planuojamų sprendimų, tokio proveržio komisija nesitikėjo“.

„Vyriausybės ir komisijos siekis  – sąžininga konkurencinė aplinka, daugiau investicijų Lietuvoje, didesni finansiniai ištekliai struktūrinėms reformoms finansuoti, gerovės didinimas. Šis siekis realizuojamas per pasirinktus vertinti sektorius, kuriuose nustatytas didelis šešėlis, parengtus šešėliui mažinti teisės aktų projektus, veiksmingai koordinuojamą institucijų veiklą ir bendradarbiavimą su socialiniais partneriais. Vykdant veiksmingas šešėlinės ekonomikos mažinimo priemones, pirmiausia siekiama  apsaugoti tuos, kurie sąžiningai dirba, užsiima verslu ar kita veikla, laikosi mokestinės drausmės. Džiugina veiksminga Rizikos analizės centro ir Jungtinių operacijų centrų veikla nacionaliniu ir regioniniu  lygmenimis, tarpinstitucinis bendradarbiavimas derinant priežiūros ir kontrolės institucijų prioritetus, nustatant grėsmes valstybės finansų sistemai ir sąlygas šešėlinės ekonomikos apraiškoms atsirasti“, - pasakė ŠEMKK pirmininkas, Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis.

Finansų ministerijos duomenimis, pernai Lietuvoje šešėlinė ekonomika sudarė 14, 6 proc. BVP, t. y. buvo 0,3 proc. mažesnė nei 2018 metais. Lietuva pagal šešėlinės ekonomikos mažinimą aplenkė Estiją, kurios šešėlis pernai sudarė 14, 7 proc. Latvijoje pernai šešėlinės ekonomikos dydis buvo mažiausias tarp Baltijos šalių – 13,1 proc.

„Komisiją ir Vyriausybę džiugina  teigiamos valstybės biudžeto surinkimo tendencijos ir kelerius metus iš eilės vykdomi valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų planai: 2018 m. pajamų surinkimo planas viršytas 135 mln., 2019 m. – 214 mln. eurų. Šiais metais į biudžetą tikimasi surinkti 11,6 mlrd. eurų. Taip pat pajamos iš PVM didėjo sparčiau nei galutinio vartojimo išlaidos, augo pajamos iš  akcizais apmokestinamų prekių pardavimų. Dar 42,36 mln. eurų gauta iš surinktų „pamirštų“ sumokėti mokesčių per vykusią Vyriausybės inicijuotą ir įvykdytą amnestijos akciją „Ta vienintelė“, - informuoja Vyriausybė pranešime visuomenei.

Šaltinis: lrv.lt

P. S. Algirdas Stončaitis (g. 1962 m. balandžio 9 d. Plateliuose, Plungės rajonas) – teisininkas, policijos komisaras, 1987 m. – TSRS VRM Minsko aukštąją mokyklą.

1987–1990 m. dirbo tuometinėje LTSR vidaus reikalų ministerijos Kriminalinės paieškos valdyboje; 1990–1991 m. – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalinės policijos valdyboje; 1991–1992 m. – Policijos departamento Kriminalinės policijos valdyboje.

1994–1995 m. Pasienio policijos departamento Vidaus tyrimų inspekcijos viršininkas. 1995–1997 m. Kelių policijos rinktinės komisaras. 1997–2001 m. Pasienio policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos vyriausiojo pasienio policijos komisaro pirmasis pavaduotojas – Štabo viršininkas.

2001 m. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos vyriausiasis komisaras – policijos generalinio komisaro pavaduotojas, vėliau Patarėjų grupės patarėjas. 2008–2015 m. policijos generalinio komisaro pavaduotojas. 2015–2017 m. Vidaus reikalų ministerijos kancleris. Nuo 2017 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kancleris.