Sirijos prezidentas: „Stiprus yra tas, kuris karui neleidžia įsiplieksti, o ne tas, kuris karą pradeda“

2013 metų rugsėjo 2 dieną Sirijos prezidentas davė interviu Prancūzijos laikraščiui „Le Figaro“.

JAV ir Prancūzija apkaltino Jus tuo, kad esą Jūs įvykdėte cheminę ataką rugpjūčio 21 dieną Gutos regione, kur žuvo šimtai žmonių. Ar galite mums pateikti įrodymų, kad Jūsų armija šios atakos nevykdė?

Įrodymus turi pateikti tas, kuris kaltina. Mes reikalavome, kad jie pateiktų nors vieną įrodymą. Bet jie negalėjo ir negalės pateikti nė vieno įrodymo savo tautoms. Kita vertus, toks kaltinimas yra absoliučiai nelogiškas. Mes kariaujame jau daugiau kaip 2 metus, ir situacija karo laukuose daug geresnė nei pernai. Armija pasiekė laimėjimų tradiciniais ginklais. Kam gi griebtis kitokių ginklų? Ir kaip apskritai įmanoma naudoti masinio naikinimo ginklą ten, kur mūsų piliečiai ir mūsų armija?

Ar buvo nuo šio ginklo Jūsų armijoje nukentėjusių kareivių?

Taip. Al Bahario rajone. Tarptautinių ekspertų komisija buvo susitikusi su mūsų kariais ligoninėje.

Kai kurie pripažįsta, kad Jūsų armijai sekasi. Tačiau gali būti, kad Jūs norėjote visiškai sunaikinti tą „opoziciją“. Kituose rajonuose jai taip pat sekasi.

Dar kartą. Mes kalbame apie rajonus, kuriuose gyvena taikūs gyventojai. Jei bus panaudotas cheminis ginklas, tai reikš, kad dešimtys tūkstančių žmonių žus. Visi šie kaltinimai paremti teroristų ambicijomis. Vaizdo įrašas, kurį jie pateikia internete, yra suklastotas.

Amerikiečiai sako, kad jie perėmė vieno Jūsų karininko telefoninį pokalbį, kuriame jis nurodo panaudoti cheminį ginklą.

Dar kartą kartoju: jeigu amerikiečiai, prancūzai ar anglai būtų turėję nors vieną įrodymą, tai jie jį būtų pateikę pačią pirmą dieną. Mes nesvarstome kokių nors kieno nors pasisakymų ar ambicijų, mes svarstome tik tikrus įrodymus. Jei jie kalba tiesą, tegu pateikia įrodymus.

Ar galėjo būti taip, kad kokie nors sirų karininkai priėmė tokį sprendimą be Jūsų sutikimo?

Dar kartą tvirtinu – mes niekada nesame kalbėję, kad disponuojame cheminiu ginklu. Bet jei kokia nors valstybė tokį ginklą turi, tai sprendimas apie jo panaudojimą priimamas centralizuotai. Šio klausimo mes su niekuo nesvarstome, kadangi tai yra karinė paslaptis.

Bet apie tai kalbėjo Džihadas Makdesis.

Ne. Džihadas Makdesis tada pasakė: „Jeigu mes ir turime tokį ginklą, tai niekada jo nepanaudosime prieš savo tautą.“

Obama atidėjo karinį Sirijos puolimą. Kaip vertinate tokį sprendimą?

Kai kurie sakė, kad Obama silpnas, nes neįvardijo tikslios agresijos datos, o pasakė, kad tai bus „po kelių dienų ar kelių savaičių“. O kiti suprato, kad jis – galingos didžiosios valstybės prezidentas, nes pagrasino pradėsiąs karą prieš Siriją.

Mes manome, kad stiprus yra tas, kuris karui neleidžia įsiplieksti, o ne tas, kuris karą pradeda. Stiprus yra tas, kuri pripažįsta suklydęs. Jei Obama būtų stiprus, jis pasakytų: „Mes neturime įrodymų, kad Sirija panaudojo cheminį ginklą.“ Obama privalėjo pasakyti, kad vienintelis kelias išsiaiškinti tai, kas įvyko, – JTO komisijos tyrimas, ir kad šis klausimas būtų svarstomas Saugumo Taryboje. Todėl aš manau, kad Obama yra silpnas, nes pasidavė vidiniam spaudimui.

Ką jūs pasakėte Amerikos Kongreso nariams, kurie turi išsakyti savo nuomones dėl karinio puolimo ir balsuoti už arba prieš?

Tie, kurie priims šį sprendimą, turi savęs paklausti: kokios naudos atnešė karai JAV ir Europai? Ką gavo pasaulis kare prieš Libiją, kur dabar karaliauja teroras? Ką davė pasauliui karas prieš Iraką? Ką duoda pasauliui teroras Sirijoje? Jei Kongreso nariai galvos logiškai ir paisys savo šalies interesų – jie neis į karą. Gaila, tačiau kaip Jūs žinote, politinėje praktikoje JAV vadovaujasi toli gražu ne logika.

Kaip Jūs pasirengę atsakyti tuo atveju, jei prasidės karinis puolimas?

Jūs šiandieną kalbate apie parako statinę. Jei prisiartins gaisras, tai statinė sprogs. Klausimas ne tik apie Sirijos atsaką. Pagrindinė problema – kas bus po pirmojo smūgio? Juk tas, kuri daro pirmą žingsnį, nežino, kaip gali atsakyti kita pusė. Kai ta parako statinė sprogs, kontrolę praras visos šalys. Ir aš tikrai žinau, kad sprogimas ves į chaosą, karus, ekstremizmą, ir to padariniai įsiviešpataus visur.

Ar yra regioninio karo pavojus?

Žinoma. Bet tai – tik pirmoji stadija. Šiandieną klausimas ne tik apie Siriją. Tai palies visą regioną, kurio šalys susijusios karinėje, politinėje ir socialinėje sferose. Taigi logiška, kad esant tokioms sąsajoms regioniniai iššūkiai atsigręžia ne tik prieš Siriją, prieš mus visus.

Ar bus, pavyzdžiui, Izraelis vienu Jūsų karinių tikslų?

Jūs manote, kad aš paskelbsiu, kaip mes atsakysime? Nelogiška skelbti savo planus, nes aikštelėje yra pernelyg daug žaidėjų. Kodėl turėtume kalbėti tik apie vieną žaidėją?

Ką Jūs pasakytumėte apie Jordaniją, kurios teritorijoje apmokomi kovotojai? Koks pavojus šiai šaliai?

Mūsų politika – neplatinti savo problemų kitose kaimyninėse šalyse. Koks mūsų požiūris į kovotojus, kurie prasiskverbia į Siriją iš Jordanijos? Mes juos naikinome mūsų teritorijoje. Be to, Jordanija yra oficialiai paskelbusi, kad nebus operacijos prieš Siriją centras. Tačiau teroras, kuris vykdomas prieš Siriją, plinta ir į kitas šalis, ir tai (Sirijos susilpninimas) prives prie ekstremizmo ir chaoso augimo.

Tai reiškia, kad Jūs perspėjate Jordaniją ir Turkiją?

Mes jau ne pirmą kartą apie tai kalbam. Ne pirmą kartą jiems siunčiame tiesioginius ir netiesioginius signalus. Aš manau, kad Jordanija viską žino, nepaisant spaudimo, kurį ji patiria. O dėl Erdogano – nemanau, kad jis suvokia, ką kalba. Bet svarbiausia Sirijai – sustabdyti terorą savo teritorijoje.

Kokia bus Jūsų sąjungininkų – „Hezbollah“ ir Irano – reakcija puolimo atveju? Ar remiatės jais?

Aš nenoriu kalbėti jų vardu. Bet jų pareiškimai seniai yra aiškūs. Priminsiu, kad aš neseniai pasakiau – klausimas tampa regioninis.

Šiandieną viso regiono stabilumas priklauso nuo Sirijos, ir rusai labai puikiai suvokia šį faktą. Todėl Rusija gina ne prezidentą ar Sirijos valstybę – ji stengiasi pasiekti stabilumo visame regione. Kitokiu atveju tai neigiamai atsilieptų pačiai Rusijai. Kitaip tariant – klausimas yra daug platesnis, nei sutartis tarp Sirijos ir Irano.

Ar Jus nuramino Rusija, pasakiusi, kad tęs derybas su JAV, kad sušvelnintų puolimą?

Aš manau, kad amerikiečiais jau niekas nebetiki. Ir nė viena pasaulio valstybė negali duoti jokių garantijų amerikiečių vardu, nes jie ryte sako viena, bet vakare daro visai ką kita. Ir jei Amerika nepaklūsta JTO, mes negalime nesijaudinti.

Kaip galima pabaigti karą Sirijoje, jei ta krizė tęsiasi daugiau kai dvejus metus? Jūs pasiūlėte nacionalinio susivienijimo vyriausybės idėją. Tarptautinė visuomenė siūlo surengti konferenciją „Ženeva-2“. Kaip sustabdyti šį kraujo liejimą?

Krizės pradžioje aš pirmas pasakiau, kad reikalingas dialogas. Bet šiandieną situacija yra visiškai kitokia. Mes kariaujame prieš teroristus, kurių 80 ar 90 procentų yra susiję su „Al Quaeda“. Jiems nereikalingos reformos, politika, įstatymai. Su jais galima tik kovoti, juo galima tik likviduoti.

Todėl atsakydamas į Jūsų klausimą, pasakysiu: sprendimas yra teroristų srauto iš užsienio sustabdymas, jų apginklavimo ir finansavimo nutraukimas.

Kas šiuos teroristus palaiko?

Pirmiausia – Saudo Arabija, Turkija, Jordanija, Prancūzija, Britanija, JAV.

Jūs turite įrodymų, kad Prancūzija tiekia kovotojams ginklus?

Mums pakanka politinės Prancūzijos pozicijos, jos kurstymo kariauti. Ji realizuoja kitų valstybių, tokių kaip Kataras, politiką. Tai mums – pakankamas įrodymas.

Pone prezidente, ar Jūs pasirengęs pakviesti opozicijos lyderius grįžti į Siriją, susitikti su Jumis, kad rastumėte išeitį iš krizės?

Šių metų sausio 6 dieną aš pareiškiau iniciatyvą, kurioje yra atsakymas į Jūsų klausimą. Tačiau ta „opozicija“, apie kurią Jūs kalbate, tai Prancūzijos ir Kataro kūrinys. Tai ne Sirijos opozicija. Galų gale, ji paklūsta įsakymams tų, kurie ją suformavo. Negana to, ji neturi jokios nacionalinės bazės šalyje. Nepaisant visko, anksčiau mes juos kvietėme, bet jie atsisakė.

Todėl, kad jie bijo dėl asmeninio saugumo. Bijo, kad juos pasodins į kalėjimą, kaip tai atsitiko Abdeliui Azizui al Heirui ir jo palydovams.

Mes pateikėme garantijas. Ne kartą apie tai kalbėjau. Mes garantuojame saugumą kiekvienam, kuris atvyks į Siriją pradėti dialogą. Tačiau jie neatvyko. Savaime aišku, kad jiems neleido. O dėl žudymų ir areštų – mes nenužudėme ir nesuėmėme nė vieno iš opozicijos. Jie yra Sirijoje. Jūs galite susitikti su ponu Abdeliu Azizu al Heiru čia, Sirijoje.

Kaip Jūs vertinate Prancūzijos poziciją Sirijos atžvilgiu? Anksčiau su Sarkozi Jūs buvote draugai, kelis kartus lankėtės Paryžiuje. Kaip vertinate aštrias šios situacijos permainas?

Tai nebuvo draugiški santykiai. Prancūzija pagal JAV nurodymus mėgino pakeisti politinę kryptį Sirijoje. Mums tai buvo aišku nuo pat pradžių. Net tuomet, kai 2008 metais Prancūzijos pozicija pasikeitė, kaip atrodė, į gerą pusę – tai įvyko dėl Kataro įtakos. Atvirai sakant, Prancūzijos pozicija mūsų šalies atžvilgiu visada buvo priklausoma nuo JAV ir Kataro.

Ką Jūs pasakytumėte Prancūzijos parlamento nariams, kurie susirinks rugsėjo 4 dieną svarstyti Sirijos klausimo?

Prieš kelias dienas nuskambėjo Prancūzijos vidaus reikalų ministro pareiškimas. Jis pasakė, kad jo šalis dėl savo dalyvavimo karinėje intervencijoje laukia Amerikos Kongreso sprendimo. Jis nepasakė, kad Prancūzija laukia savo Parlamento sprendimo.

Reikia pabrėžti, kad 2003 metais, prieš prasidedant karui Irake, Prancūzija atsisakė savo nepriklausomybės ir tapo priklausoma nuo JAV politikos. Taip elgėsi Širakas ir Sarkozi, taip dabar elgiasi ir Olandas.

Jeigu Parlamentas susirinks tam, kad grąžintų Prancūzijai nepriklausomybę – tai būtų gerai. Mes linkime, kad taip ir būtų. Aš pasakysiu taip – tegu kiekvienas parlamentaras pasirenka tarp tikrų šalies interesų ir kitų šalių spaudimo.

Iškyla ir kiti klausimai. Ar prancūzų tautos atstovai stos terorizmo pusėn? Kaip jie gali stoti Mohamedui Merahui lygių teroristų pisėn ir remti juos Sirijoje? Kaip galima paaiškinti tai, kad Prancūzija Malyje kovoja su teroristais, o Sirijoje juos palaiko? Kaip parlamentarai įtikins tautą, kad Prancūzija yra civilizuota valstybė, jei tuo pačiu metu palaiko ekstremistus ir tarpkonfesinius konfliktus? Kaip tai įmanoma, kad demokratinė valstybė savo pagrindiniu bendrininku padaro tokią viduramžišką absoliučią monarchiją kaip Saudo Arabija?

Aš kviečiu Prancūzijos Parlamento deputatus – atsigręžkite į Prancūzijos revoliucijos principus – laisvę, teisingumą, lygybę.

Jei Prancūzija dalyvaus kariniame puolime prieš Siriją, ar Jūs smogsite Prancūzijos interesams Sirijoje ir regione?

Dabar dar neaišku, nes tai susiję su karo pasekmėmis. Bet, žinoma, Prancūzija pakenks savo interesams regione. Jo tautos jau dabar jaučia neapykantą ir panieką prancūzų politikai. Tai jau aišku. Žinoma, tai negatyviai atsilieps pačios Prancūzijos interesams. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kai kurios regiono šalys persiorientuos į Rytus. Jos nustojo žvelgti į Europą taip, kaip anksčiau, o alternatyva yra – tai santykių kūrimas, paremtas abipuse Rytų valstybių pagarba.

Tai reiškia, kad Jūs kviečiate atsigręžti į protą ir išmintį?

Į protą ir moralę.

Ar ketinate iškelti savo kandidatūrą būsimuose prezidento rinkimuose?

Tai priklauso nuo sirų tautos noro. Jei matysiu, kad tauta to nori, neatsisakysiu. Jei tauta nepanorės – nedalyvausiu. Mes neturime tikslios statistikos šiuo klausimu, tačiau pagrindinis įrodymas, kad mes kariaujame su teroristais, kurie įsiveržė iš daugiau nei 80 šalių, kurias palaiko Vakarai ir kai kurios arabų šalys. Ir jei Sirija išsilaikė daugiau nei dvejus su puse metų – tai labai aiškus tautos palaikymo rodiklis.

Pone prezidente, kokiu mastu esate pasirengęs kovoti?

Mes karo nepasirinkome. Prieš mus yra dvi alternatyvos – arba kovoti ir apginti savo šalį nuo teroro, arba kapituliuoti. Bet visa mūsų istorija nežino atvejo, kad mes būtume kapituliavę.

Vadinasi, Jūs esate pasiryžęs pasiaukoti Sirijos vardan?

Kai kalbame apie Tėvynę, tai kiekvienas yra pasiryžęs kariauti ir paaukoti save. Ir čia nėra jokio skirtumo tarp prezidento ir eilinio piliečio. Tai ne mano asmeninė problema. Ir koks gali būti gerumas likti gyvam, jei tavo valstybė pražus?

Ar Jūs prisiimate atsakomybę už visas klaidas, kurias daro Jūsų armija ir saugumo pajėgos? Kaip manote, ar buvo klaidų?

Kiekvienas žmogus klysta, kai dirba. Ir aš, kaip dirbantis žmogus, taip pat. Bet klaidą galima įvertinti tik po darbo. Mes dabar esame pačioje kovos šerdyje. Kai ji baigsis, tada studijuosime pasekmes ir vertinsime: čia buvome teisūs, o čia suklydome.

Jūs įsitikinęs, kad laimėsite šioje kovoje?

Mūsų tautos istorija byloja, kad kai mūsų tautos gina save, jos pasiekia pergalę. Tai – ne prezidento kova. Tai – ne valstybės kova. Tai visos Tėvynės kova. Ir mes neabejotinai joje laimėsime, nepaisydami nieko.

Jūsų armija prarado kontrolę kai kuriuose rajonuose šiaurėje, rytuose, pietuose. Ar susigrąžinsite kontrolę tuose rajonuose?

Klausimas juk ne apie tai, kas kontroliuoja rajonus – armija ar kovotojai. Jei armijai reikės įžengti į kurį rajoną, ji taip ir padarys. Tikroji problema – sustabdyti naujus teroristų srautus iš kaimyninių valstybių.

Jūsų buvęs draugas Miguelis Moratinosas man pasakė: „Aš nesuprantu, kas dedasi Bašaro al Asado galvoje, kodėl jis vykdo prievartos aktus.“

Atsakydami turėtume užduoti tokį patį klausimą. Kodėl Prancūzija leido nukauti teroristus, kurie vykdė nusikaltimus jos teritorijoje? Kaip Britanijos vyriausybė pasielgė su teroristais Londone? Kodėl amerikiečių armija išėjo į Los Andželo gatves 90-aisiais metais padėti policijai, kad nuslopintų masinius neramumus? Kodėl kitoms valstybėms leidžiama kovoti su terorizmu, bet Sirijai mėginama uždrausti?

Pone prezidente, kaip krizė paveikė Jūsų gyvenimą? Kai kurie sako, kad esą Bašaras al Asadas vienvaldiškai vadovauja šaliai.

Jei Vakarai pasisako prieš mane ir tauta prieš mane, tuomet aš vienas. Kaip tada galiu vadovauti šaliai? Tai nelogiškas teiginys. Aš lieku savo poste dėl tautos palaikymo. Deja, Vakarai nelogiškai ir nerealiai mato situaciją mūsų šalyje.

Kai kurie prancūzų žurnalistai yra paimti įkaitais Sirijoje. Jūs informuotas apie jų padėtį? Ar jie valdžios rankose?

Apie kokius įkaitus kalbame?

Jie pagrobti šiaurėje. Jūs turite žinių apie jų likimą?

Jeigu jie pagrobti, tai jie teroristų rankose. Jų turite paklausti. Bet jei valdžia juos būtų sulaikiusi už neteisėtą patekimą į Siriją – mes jų ilgai nelaikytume kalėjime, o atiduotume į teisingumo rankas. Ir tuomet apie jų likimą būtų visiems žinoma.

Ar Jūs norėtumėte, kad tarp Prancūzijos ir Sirijos būtų bendradarbiavimas saugumo srityje? Anksčiau buvo.

Bet kokiam bendradarbiavimui karinėje, ekonominėje sferoje arba saugumo klausimais reikia politinio sutarimo. Negalima bendradarbiauti su kokia nors valstybe saugumo srityje, kai yra politinių interesų prieštaros.

Kai Jūs aplankėte Prancūziją po Jūsų tėvo mirties, Jus priėmė prezidentas Širakas. Visi į Jus žiūrėjo kaip į jauną lyderį, gydytoją. Šiandieną situacija pasikeitusi. Kaip pasikeitėte Jūs pats?

Svarbiausias klausimas yra, ar pasikeitė žmogaus esmė, ar ne? Požiūrį į žmogų keičia masinės informavimo priemonės. Mano esmė nėra pakitusi. Esu žmogus, kuris priklauso sirų tautai. Aš ginu jos interesus, esu nepriklausomas, nepasiduodu kitų valstybių spaudimui, su kitais bendradarbiauju tik paisydamas savo valstybės interesų. Vakarai neteisingai supranta visus šiuos klausimus. Jie galvojo taip: jei jau jis jaunas prezidentas, tai darys tai, ko mes norėsime. Jų manymu, jei aš mokiausi Vakaruose, tai reiškia, kad praradau savo tikrąją prigimtį, kultūrą. Bet tai naivus ir paviršutiniškas požiūris. Aš nepasikeičiau, tai jie mane matė kitaip. Jie turi mane priimti kaip vadovą, kuris tvirtai tiki savo valstybės nepriklausomybe.

Ar Prancūzija tapo Sirijai priešiška valstybe?

Bet kuris, palaikantis teroristus politiškai, ginklais ar finansiškai, yra sirų tautos priešas. Kas dalyvauja Sirijos karių žudynėse, yra Sirijos priešas.

Aš nekalbu apie tautą, nes manau, kad Prancūzijos vyriausybė veikia prieš savo tautos interesus. Prancūzų tauta nėra mūsų priešas. Bet dabartinė Prancūzijos politika yra priešiška Sirijai.

Taigi šiandieną Prancūzijos valstybė yra priešiška Sirijai?

Kadangi Prancūzijos politika yra priešiška Sirijai, ši valstybė yra sirų priešas.

Šaltinis: lefigaro.fr