Briuselyje Viršūnių susitikime dalyvaujanti prezidentė Dalia Grybauskaitė informavo, kad Graikija iš euro zonos nesitrauks, tačiau net ir nuspręstų pasitraukti, Lietuva didesnės finansinės įtakos nepajus.
„Mes su Graikija praktiškai neturime didelių ir gilesnių ekonominių santykių. Mes ten praktiškai nesame investavę, nei pirkę Graikijos vyriausybės vertybinių popierių, taigi tiesioginės įtakos tikrai praktiškai nepajustume. Jeigu dabar reiktų padėti Graikijai, yra sukurti įvairūs Europos stabilumo fondai, į juos Lietuva kol kas dar nemokėjo, todėl Lietuvai praktiškai tai nekainuotų. Atvirkščiai, nemokumo atveju, jeigu būtų iš Graikijos pusės atsisakyta daug mokėti, tai šiek tiek darytų įtaką mūsų Centrinio banko situacijai, bet tam Centrinis bankas yra pasirengęs kaip Europos centrinio banko narys, bet tiesiogiai Lietuvos biudžetui įtakos tai neturės“, – paaiškino D. Grybauskaitė.
Tuo tarpu mūsų kaimynė Estija skelbia, kad 320 mlrd. skolų turinti Graikija bankroto atveju euro zonos šalims pakištų rimtą kiaulę. Estijai tektų 4 proc. ekonomikos – 800 mln. eurų.
Kiek anksčiau D. Grybauskaitė yra paskelbusi, kad Rusijos sankcijos Lietuvos ekonomikai didelės įtakos neturės.
„Nuo tų sankcijų kentės pirmiausia pati Rusija, o Lietuva taps tik dar lankstesnė ir stipresnė“, – yra nurodžius šalies vadovė.
Ir tikrai – tiek dėl Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai, tiek ir dėl Rusijos sankcijų ES, Lietuva nenukentėjo, o tik sustiprėjo – ir ekonomiškai, ir morališkai.
Todėl kompetentingi valstybės ekonomikos specialistai ir dabar antrina prezidentei ir teigia, kad ir Graikijos bankroto atveju Lietuva, skirtingai nuo likusių ES šalių, visiškai nenukentėtų, o tik dar labiau sustiprėtų.
Susiję:
Būtina įsidėmėti: Rusijos sankcijos Lietuvos ekonomikai didelės įtakos neturės, nuo tų sankcijų kentės pirmiausia pati Rusija