Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė: vaikų globos įstaigų turi mažėti

Penktadienį Seime įvyko diskusija vaikų socialinės globos įstaigų problemoms aptarti. Joje dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Angelė Bajorienė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė, Vaiko gerovės parlamentinės grupės pirmininkė R. Šalaševičiūtė, Vaikų globos namų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė Vita Konovalovienė, doc. Sigita Levinskienė ir prof. Irena Leliūgienė.

Valstybės finansavimas globos įstaigoms

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Angelė Bajorienė pranešė, kad vaikų socialinės globos įstaigoms ketinama nustatyti valstybės įsipareigotą finansuoti bazinę kainą. Šis finansavimas priklausys nuo vaikų poreikių, pavyzdžiui, pagal negalios lygį.

Viceministrė sakė: „Pradedama diskusija dėl, vadinkime, bazinės arba vienodos kainos nustatymo, ką valstybė turėtų finansuoti. Koks skirtumas, kam pavaldžiuose namuose vaikas gyvena. Lietuvoje vaikų socialinės globos įstaigų turi mažėti, o vaikams išlaikyti šiose įstaigose turi būti skiriama vienodai pinigų, nepaisant, kam priklauso globos namai.“

Panaikinus apskričių administracijas ir jų valdytas globos įstaigas perdavus savivaldybėms arba Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, susidarė situacija, kai globos įstaigos tapo finansuojamos labai skirtingai. Vaikų globos namų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė Vita Konovalovienė tvirtino, kad lėšų dydis skiriasi tris keturis kartus. Pavyzdžiui, šeimynoje globojamam vaikui skiriama 1040 Lt, paimtam globoti į šeimą – 500 Lt, o išlaikymas vaikų namuose per 2000 Lt.

Specialistų problemos

Diskusijoje buvo kalbama ne tik apie globojamų vaikų, bet ir apie šiose įstaigose dirbančių specialistų problemas. Viceministrė pabrėžė, jog bus rūpinamasi, kad mažėjant vaikų globos įstaigoms, darbuotojai neliktų be darbo. A. Bajorienė patikino, kad „darbuotojai neturi eiti į darbo biržą. Galvojama vienodai apie vaiko gerovę ir darbuotojus.“ Viceministrė ragino socialinius pedagogus, globos įstaigų darbuotojus patiems steigti šeimynas. „Labai noriu paprašyti darbuotojų, socialinių pedagogų – padarykite sau iššūkį, pamėginkite įkurti šeimyną. Prisiimu sau įsipareigojimą padėti – rasti su savivaldybėmis kontaktą, gauti patalpas“, – pažadėjo A. Bajorienė.

Dalis visuomenės, o dažniausiai šeimynų atstovai kritikuoja vaikų globos namus. Net esama kalbų, kad globos namai trukdo įsivaikinimui.

Vaikų globos namų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė Vita Konovalovienė mano, kad vaikų globos įstaigų darbuotojai kritikuojami nepelnytai, nes jie atsiduoda tikrai šimtu procentų šiems vaikams. Auklėtojų atlyginimas nėra didelis (nuo 1200 Lt), o vaikai, kuriuos jie globoja, turi daug problemų. Pirmininkė supranta, kad tik šeimoje vaikas gali gauti didesnį dėmesį ir  linki, kad būtų kuo daugiau įvaikintų vaikų.

Taip pat Vita Konovalovienė kalbėjo apie pedagoginę pagalbą darbuotojams. Jiems organizuojami seminarai, bet jų nepakanka, be to, už juos reikia mokėti (tai daryti turi arba pats darbuotojas, arba įstaiga).

Deinstitucionalizacija

Diskusijoje buvo pristatytos vaikų globos namų deinstitucionalizacijos gairės. Terminas painus, o pokyčių nesimato – teigė diskusijos dalyvės. Deinstitucionalizuoti – tai palaipsniui atsisakyti vaikų globos namų. Visos specialistės pritarė, kad vaikui augti geriau šeimoje, nes dideliame būryje jis patiria psichologinių sunkumų. Reikia palengvinti įsivaikinimą, mažinti vaikų skaičių globos namuose, daugiau dėmesio skirti šeimoms. Tačiau įsivaikinimas vyksta nenoriai.

Vaikų globos namų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė Vita Konovalovienė mano, kad šis procesas lėtas dėl globotinių amžiaus. Pasak pirmininkės, pagrindinis kontingentas – paaugliai su nesuformuotais socialiniais įgūdžiais ir maištaujantys. Visa bėda - užmirštas darbinis ugdymas: viskas duodama - rūbai, dienpinigiai, jie neįsivaizduoja, kiek kas kainuoja. Auklėtiniai neturi dirbti sudėtingų, jie turi bent prižiūrėti savo aprangą, bet ir to daryti nenori.  

Diskusijoje dalyvavusi Vaiko gerovės parlamentinės grupės pirmininkė R. Šalaševičiūtė taip pat teigė, kad reikia palaipsniui atsisakyti globos namų. Vaikas turi būti globojamas šeimoje, šeimynoje, tik kraštutiniu atveju globos namuose. Viceministrė A. Bajorienė taip pat akcentavo, kad bus stengiamasi palaipsniui mažinti vaikų globos įstaigas, steigiant daugiau šeimynų, skatinant globą, įsivaikinimą.

Statistika

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 10 tūkst. vaikų, neturinčių galimybės gyventi su biologine šeima. Apie 4 tūkstančius gyvena globos įstaigose, daugiau nei 6 tūkstančiai globojami šeimose ir apie 400 – šeimynose. Vidutinį ar sunkų neįgalumą turi kas šeštas vaikų socialinės globos įstaigų globotinis, kas penktas turi emocijų, elgesio, socialinės raidos sutrikimų, psichikos ligomis serga 318 vaikų. Didžiausią globotinių  dalį sudaro 10 -14 metų vaikai. (2011 metais veikė 98 vaikų socialinės globos įstaigos, jose gyveno 4119 vaikų.)