Gegužės 20 d. "ekspertai.eu" kreipėsi į tuometinį l. e. Generalinio prokuroro pareigas Raimondą Petrauską. Buvo prašoma pradėti vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2009 spalio 6 d. nutarimą ir pareikšti įtarimus L. Stankūnaitei, bei pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo vaiko tvirkinimo. Taip pat buvo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros galimai nusikalstamos veikos, kuri nepareiškė įtarimų ir nepradėjo ikiteisminio tyrimo dėl galimos L. Stankūnaitės nusikalstamos veikos, tuo būdu iki šios dienos taip ir neįvykdė Vilniaus apygardos teismo 2009 spalio 6 d. neskundžiamos nutarties.
Tačiau iš painaus R. Petrausko atsakymo visiškai neaišku, ar prokuratūra iš naujo apsvarstė (ką privalėjo padaryti) galimybę pradėti ar nepradėti ikiteisminį tyrimą minėtais klausimais.
Jeigu, pakartotinai apsvarsčius, buvo nutarta nepradėti ikiteisminio tyrimo - tada prokuratūra turėjo pateikti naujus argumentus, kodėl nenori pradėti ikiteisminio tyrimo. Nes seni argumentai
Teismo jau buvo pripažinti nepagrįstais. Todėl senų argumentų antrą kartą vartoti prokuratūra negalėjo. Senus argumentus galima vartoti nebent kaip foną naujiems ir gilesniems argumentams.
Šiandien skelbiame R. Petrausko atsakymą, kurio, tiesą sakant, iki galo iššifruoti taip ir nepavyko. Todėl "ekspertai.eu" kreipiasi pagalbos į teisės žinovą, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką Stasį Šedbarą su prašymu, kad šį prokuratūros atsakymą išverstų į žmonių kalbą ir pateiktų jį šalies gyventojams.
Taigi R. Petrausko atsakymas "Ekspertams.eu" dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 spalio 6 d. nutarties nevykdymo bei įtarimų nepareiškimo L. Stankūnaitei, o to pasekoje dėl galimai nusikalstamos Vilniaus apygardos prokuratūros veikos:
"Išaiškiname, kad pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 2, 164 ir 166 straipsnius ikiteisminio tyrimo subjektais yra ir ikiteismini tyrimą pradėti gali tik prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas. Teismas ar teisėjas pagal BPK neturi įgaliojimų pradėti įpareigoti ikiteisminio tyrimo subjektus pradėti ikiteisminį tyrimą. Tais atvejais, kai teismo ar teisėjo panaikinamas ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ar kitas proceso sprendimas sprendimas arba apygardos teismo panaikinama ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, ikiteisminio tyrimo subjektai subjektai - ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras iš naujo nagrinėja skundą, pareiškimą ir pranešimą dėl nusikalstamos veikos ar kitą skundą ar prašymą ir savarankiškai pagal surinktus duomenis ir įstatymų reikalavimus priima naujus sprendimus.
Atliekant ikiteisminį tyrimą byloje dėl tvirkinamųjų veiksmų Vilniaus apygardos prokuratūroje 2010-01-26 buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje, tame tarpe ir L. Stankūnaitės atžvilgiu, nustačius, kad ji nepadarė veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių.
Prokurorų ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų proceso sprendimai gali būti skundžiami Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ir terminais proceso dalyvių. Nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pareiškėjų gali būti skundžiami BPK 168 str. 4 d. nustatyta tvarka, o nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimą proceso dalyvių gali būti skundžiami BPK 214 straipsnio nustatyta tvarka.
Kito ikiteisminio tyrimo del tvirkinamųjų veiksmų pradėti nėra pagrindo, nes jis buvo pradėtas ir atliktas. Kaip minėta, L.Stankūnaitės atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Ikiteisminis tyrimas Jūsų pareiškime minimoje byloje baigtas ir ji perduota nagrinėti teismui. BPK 64 str. 1 d. nustato, kad proceso dalyvių skundai gali būti paduodami, kol vyksta ikiteisminis tyrimas. Perdavus bylą teismui, proceso dalyviai ir kiti asmenys visokius skundus ir prašymus bylos klausimu gali paduoti betarpiškai teismui.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymą. Šis BK straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už teismo sprendimų nevykdymą civilinėse, o ne baudžiamosiose bylose.
BK normos nustato ne tik fizinių asmenų, bet tam tikrais įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų atsakomybę. Tačiau BK 20 str. 5 d. nustato, kad pagal Baudžiamąjį kodeksą neatsako valstybė, savivaldybė, valstybės ir savivaldybės institucija ir įstaiga bei tarptautinė viešoji organizacija. Lietuvos Respublikos prokuratūra yra valstybės institucija.
Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, o taip pat į tai, kad Jūs nenurodėte jokių nusikalstamos veikos faktų, patys nežinote apie kokias nors nusikalstamas veikas, dėl Jūsų pareiškimo, kuriuos prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros galimai nusikalstamos veikos, nebus priimtas proceso sprendimas, numatytas BPK 166 str. ar 168 str 1d.
Kartu išaiškiname, jog
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 11 str. 3. d. valstybės, savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, jų pareigūnams ir tarnautojams, politinėms partijoms ir politikams, visuomeninėms organizacijoms ir visuomenės informavimo priemonėms, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims draudžiama duoti prokuratūrai įstatymuose nenustatytų pavedimų ar įpareigojimų arba kitaip kištis į prokurorų veiklą.
Prokurorai baudžiamosiose bylose pagal tyrimo metu gautus duomenis nusprendžia kokius asmenis yra pagrindas pripažinti įtariamaisiais bei priima kitus proceso sprendimus."
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]
Kalba redaguota ekspertai.eu
Association „Global Gaze Network“
