Ekspertai.eu tęsia tyrimą dėl galimo įstatymų klastojimo Seime ir jo kanceliarijoje. Patyrinėjome vieną iš pelningesnių teisės aktų – Teritorijų planavimo įstatymą. Aiškėja, kad Seimo kanceliarijoje (toliau – Kanceliarija) sukurptos Teritorijų planavimo įstatymo tam tikros „kanceliarinės pataisos“ leido ir tebeleidžia „reikalingiems“ žmonėms apeiti visuomenės dalyvavimą teritorijų planavime ir be detaliojo plano formuoti sklypus bei privatizuoti valstybinę žemę už grašius, jei jos plotas neviršija 6 arų.
Vakar Seimo kancleris Jonas Milerius tvirtino, kad per jo darbo laiką – o rudenį jau bus treji metai – pasitaikė tik vienas atvejis, kai į Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektą buvo įrašytos nuostatos, kurioms nepritarė Aplinkos komitetas. Kancleris nedrįso teigti, kad tai klastotė, nes norėjo tikėti žmonėmis. Tačiau šį tikėjimą gali pakirsti aiškėjantys nauji niūrūs faktai... Aiškėja, kad tame pačiame Aplinkos komitete, kuris vieną kartą jau buvo užsitraukęs įtarimus dėl įstatymų fabrikavimo, galimai buvo suklastotas ir Teritorijų planavimo įstatymas, prilyginęs žemės sklypų planus detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, jei tai yra esamo žemės sklypo padidinimo ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje planas, kai nėra galimybės suformuoti atskirą sklypą. Tokia pataisa labai palengvino sąlygas privatizuoti valstybinę žemę, tačiau iš esmės pažeidė visuomenės teisę dalyvauti teritorijų planavime ir priimant sprendimus dėl aplinkos, nors šią teisę jai suteikia Orhuso konvencija, kuri, mūsų laimei, dar turi tarptautinį imunitetą „kanceliarinėms“ pataisoms.
2009 metų gruodžio 22 dieną Seimas eilinėje sesijoje svarstė Teritorijų planavimo įstatymo 2, 19, 21, 22, 23, 24, 26, 31, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-659(5). Jį parlamentarams svarstyti ir priimti (balsuoti) pateikė pagrindinis – Aplinkos apsaugos - komitetas, kuriam tuo metu vadovavo Jonas Šimėnas. Vadovaudamasis Seimo statutu, komitetas iš pradžių pats apsvarstė, suredagavo ir balsavimu pritarė Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio naujai redakcijai, kurios 3 dalį sudarė trys punktai. Tačiau Prezidento pasirašyta ir „Valstybės žiniose“ paskelbta redakcija „stebuklingai“ buvo papildyta ketvirtąja dalimi (!), teigiančia, kad Miestų teritorijose Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, jei tai yra 4) esamo žemės sklypo padidinimo ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje planas, kai nėra galimybės suformuoti atskirą sklypą”. Nežinia, kas ir kaip straipsnį „pataisė“, iš esmės pakeisdamas teisės nuostatos reikšmę. Tačiau vėl nekyla abejonių, jog šis „patobulinimas“ įvyko įstatymui bekeliaujant per Kanceliariją link Prezidentės.
Nors Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 4 punkto pataisa nebuvo svarstyta nei komitete, nei Seime, tačiau tai Kanceliarijai nesutrukdė Seimo pirmininkei pakišti vizuoti, o vėliau nusiųsti Prezidentei pasirašyti kitokią įstatymo redakciją, nei ta, už kurią balsavo pagrindinis komitetas, o vėliau ir visas Seimas. Taip buvo iš esmės pažeista įstatymų leidybos procedūra, drauge ir Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalies nuostata, jog įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Todėl galima teigti, jog Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 4 punktas pagal jo priėmimo ir paskelbimo tvarką prieštarauja Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai. Tokią nuomonę dėl priimtų teisės aktų teisėtumo yra išsakęs ir Konstitucinis Teismas 2005 metų sausio 19 dienos nutarime.
Beveik prieš metus Seimo Etikos ir procedūrų komisija svarstė Joną Šimėną dėl to, kad į Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektą buvo įrašytos nuostatos, kurioms komitetas nepritarė. Tuomet kaltę prisiėmė Aplinkos apsaugos komiteto biuro darbuotoja. Kas kaltę prisiims dabar?
Apie ekspertai.eu tyrimo pradžią skaitykite publikacijoje "Kas priima ir klastoja įstatymus: Seimas ar Kanceliarija?".
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]