Sunku suprasti, kodėl Lietuva nesiekia lygiuotis į lyderius

Birželio 25 d. Seimas svarstys Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų  įstatymo Nr. XI-242 70 straipsnio pakeitimą ir įstatymo papildymo 701 įstatymo projektą Nr. XIIP-3151(2). Siekiama pakeisti 70 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: 14. Iš aukštosios mokyklos pašalinus valstybės finansuojamoje vietoje studijavusį asmenį arba jam nutraukus studijas (išskyrus šio straipsnio 8 dalyje numatytus atvejus), į valstybės finansuojamą studijų vietą aukštosios mokyklos nustatyta tvarka gali būti perkeliamas toje pačioje studijų programoje tame pačiame kurse valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje studijuojantis asmuo (išskyrus asmenis, nurodytus šio įstatymo 72  straipsnyje), jeigu jo studijų rezultatų įvertinimo vidurkis po aukštosios mokyklos nustatyto studijų laikotarpio, ne ilgesnio negu studijų metai, po kurio atliekama reguliari pagrindinė žinių patikra, yra didesnis negu įvertinimas „vidutiniškai“ ir asmuo neturi akademinių skolų.“ Ir Papildyti Įstatymą 701 straipsniu, kurio 2 punktas išdėstytas taip: Gerai besimokančiu laikomas asmuo, kurio aukštosios mokyklos nustatyto studijų laikotarpio, ne ilgesnio negu studijų metai,  studijų rezultatų vidurkis yra ne mažesnis kaip įvertinimas „septyni“ ir asmuo neturi akademinių skolų.“

Šiuo projektu yra nepatenkinti ir studentai, ir aukštųjų mokyklų vadovai. Tai neparuoštas projektas, nesuderintas su studentų atstovybėmis, rektoriais. Galiausiai jis neatspindi valstybės strategijos dėl švietimo politikos.

Seimas negali sureguliuoti studento įvertinimo. Daugybę dalykų reguliuoja universitetai patys kaip savarankiškos įstaigos. Formalus įvertinimo nustaymas nieko nepakeistų. Kiekviena aukštoji mokykla numato, koks yra akademiškai pažangus studentas, vadinasi, šie dalykai sprendžiami labai subjektyviai ir pagal poreikius.  

Dabar valstybė kišasi, reguliuodama kvotas – kokių specialistų reikia, kokių nereikia. Tačiau tokiu būdu diskriminuojamas žmogaus laisvas pasirinkimas, pasiryžimas mokytis tų dalykų, kuriuos jis nori studijuoti. Diskriminuojamas netgi įvairių specialybių egzistavimas. Tai sudaro didžiulę grėsmę Lietuvos švietimo perspektyvoms ir darbo rinkai. Kita vertus, toks „reikalingų“ specialistų užsakymas visiškai iškreipia ir aukštųjų mokyklų konkurencingumą.

Todėl arba reikia visiems gerai besimokantiems be išimties garantuoti  galimybę studijuoti nemokamai, arba visų specialybių studentams suvienodinti studijų mokestį, arba visai atsisakyti finansavimo.

Šimtuose studentų laiškų, kuriuos jie atsiuntė, teigiama ir klausiama panašių dalykų. Štai kelios citatos: „Technologijų mokslai žlugs. Žlugs visiškai, nes ten be galo sunku mokytis tam pačiam septynetui, bus grupėj kokie 2 žmonės. Aš studijuoju aviacinius elektros įrenginius, savo grupėje esu vienintelė su aukštu vidurkiu. Socialiniuose moksluose lengva gauti aukštą vidurkį, o technologiniuose yra nepaprastai sunku“; „Tokia įstatymo pataisa yra nesąžininga kai kurių studijų programų studentų atžvilgiu. Nenoriu įžeisti nei vienos specialybės, tačiau sutikite, kad studijuojantys, tarkime, kultūros vadybą, septintuką gauna gerokai lengviau nei aš, studijuojanti mediciną. Kalbu iš savo pozicijos, nes žinau, kiek pastangų reikia įdėti kartais norint vien išlaikyti egzaminą ir neturėti skolos. Taip pat norėčiau paklausti, kodėl mokydamasis geriau negu 7, studentas nebūtinai gaus valstybės finansuojamą studijų vietą, nors LR konstitucijoje teigiama, kad gerai besimokantiems laiduojamas nemokamas mokslas?“; „Reikia rūpintis ir gerbti studentus, kurie pasiliko mokytis Lietuvoje, nes pabloginus ir taip ne itin palankias sąlygas Lietuva praras daug jaunų, gabių žmonių“.

Taigi, kol švietimas netaps prioritetu ir nebus finansuojamas kaip pažangiose valstybėse, visi tokie menki pataisymai neturės jokios reikšmės arba tik dar labiau aštrins situaciją tarp piliečių ir valdžios, o gabiausi jauni žmonės masiškai emigruos į kitas šalis.

Sunku suprasti, kodėl Lietuva nesiekia lygiuotis į lyderius. Estijos prezidentas švietimą įvardijo pačiu svarbiausiu valstybės prioritetu. Singapūre, kuriame gyvena 4.5 milijono gyventojų, edukacijai skiriama 20 proc. biudžeto: 2015 m. tai sudaro 12,1 mlrd. Singapūro dolerių (8 mlrd. eurų). Singapūro edukacija vadinama viena geriausių pasaulyje. Žmonių raštingumas – per 96 proc. Švietimo ministerija kontroliuoja ir privačias, ir valstybines mokyklas. 2010 m. buvęs Jungtinės Karalystės švietimo sekretorius Maiklas Gouvas (Michael Gove) Singapūro švietimo sistemą pavadino „pasauline lydere“. Pagal Tarptautinį matematikos ir tiksliųjų mokslų vertinimo reitingą (TIMSS) pasaulyje Singapūras yra pirmoje vietoje.

Šaltinis: lrs.lt