Teisingumas prie dvaro, arba ko bijo G. Kryževičius

Manau – užkliudyti įtakinguosius. Prezidentą Valdą Adamkų, eks-generalinį prokurorą Algimantą Valantiną, už garsiai neįvardijamus nuopelnus sėkmingai paaukštintą ir nutupdytą į Vilniaus apygardos teismo teisėjo kėdę, to paties teismo pirmininką Artūrą Šumską ir prezidentę Dalią Grybauskaitę, kuri, deja, taip pat įsipainiojo į šią istoriją. Bet svarbiausia – jis bijo pažeisti lojalumą, tvirtai sucementavusį visą tariamo teisingumo sistemą. Tą, kuri tik vaidina teisingumo vykdymą, o iš tiesų aptarnauja šios valstybės galinguosius, įstatymus taikydama tik menkiesiems, plebsui ir vištų vagims. Taip galvoju, perskaičiusi Aukščiausiojo teismo (AT) pirmininko Gintaro Kryževičiaus atsakymus į ekspertai.eu klausimus – o iš tiesų tik gerai išlavinta kanceliarine viešųjų ryšių skyriaus kalba parašytą ne-atsakymą.

Bet jis bijo ne vienas. Šiek tiek nerimauti turėtų ir A. Valantino įpėdinis Darius Valys. Juk būtent jo vadovaujama Generalinė prokuratūra (GP) privalėtų – o gal jau seniai privalėjo? – pradėti ikiteisminį tyrimą.

O tada, jei teisingai suprantu, V. Adamkui grėstų atsakomybė pagal tą patį – 231 - Baudžiamojo kodekso straipsnį, kaip ir Neringai Venckienei: „Trukdymas teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar antstolio veiklai“. A. Valantinui ir A. Šumskui – atsakomybė, jei būtų pripažinta, kad pirmasis sulaužė prokuroro, o antrasis teisėjo priesaiką, kuri įpareigoja teisingumą vykdyti tik pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, o ne pagal aukštą padėtį užimančių asmenų komandas ar kokiais nors kitais pokiliminiais būdais.

G. Kryževičius, leidęs sau žmogų pavadinti pūliniu (o jei taip, tai ir elgtis galima ne kaip su žmogumi) turėtų bent jau jaustis nejaukiai, nes jo vadovaujama Teisėjų taryba ne tik niekaip neįvertino liudijimo apie priesaikos sulaužymą, bet ir šių metų balandžio 27 dienos nutarimu patarė prezidentei paskirti A. Valantiną į aukštesnį teismą.

Turbūt kaip nors jaustis turėtų ir D. Grybauskaitė, nes leido jam toliau daryti karjerą ir gegužę savo ranka pasirašė dekretą dėl paskyrimo Vilniaus apygardos teismo teisėju. Nebent klusnus šeimininko pageidavimų vykdymas yra suvokamas ne kaip Konstitucijos nuostatų laužymas, bet kaip privalumas, leidžiantis įsitvirtinti dvarą aptarnaujančioje terpėje.

Bet gal visi aukščiau išvardintieji neskaitė V. Adamkaus dienoraščių knygos “Paskutinė kadencija”, kurioje jis juodu ant balto prisipažįsta nurodinėjęs A. Valantinui ir A. Šumskui, kokius sprendimus reikia priimti keliose bylose?

Kaip prezidentas tvarkė bylas

V.Adamkus stebėtinai atvirai - tarsi tai būtų visiškai natūralus ir demokratinėje valstybėje priimtinas dalykas - aprašo davęs nurodymus dėl kelių bylų.

2005 m. balandžio 7 d. jis privertė teisėją aiškintis dėl savo sprendimo ir per pusvalandį įtikino jį pakeisti:

„Man pranešė, kad Vilniaus apygardos teismo pirmininkas Artūras Šumskas, remdamasis diplomatinį imunitetą garantuojančia Vienos konvencija, atsisakė sankcionuoti diplomatine tarnyba prisidengusių užsienio agentų sekimą – neleido klausytis jų pokalbių... Mano patarėjai, remdamiesi tarptautinės teisės specialistų nuomone, tvirtina, kad tokia Vienos konvencijos interpretacija klaidinga. <...>Pasikviečiau Aukščiausiojo Teismo pirmininką Vytautą Greičių ir Vilniaus apygardos teismo pirmininką Artūrą Šumską. Pastarojo paprašiau paaiškinti sprendimo nesankcionuoti klausymosi motyvus. Tiesiai pasakiau, kad tai kelia grėsmę Lietuvos valstybei. Po pusvalandžio aiškinimosi išgirdau, kad teismas leis klausytis šnipų pokalbių.“ (170 psl.)

Kitą kartą jis nurodė A. Valantinui, ką daryti su Vytauto Pociūno žūties tyrimu, kurį 2006 m. lapkričio 30 d. nutraukė prokuroras Justas Laucius. Kai 2007-ųjų vasarą GP atmetė Liudvikos Pociūnienės prašymą atnaujinti žūties bylą, kilus visuomenės nepasitenkinimui premjeras Gediminas Kirkilas savo potvarkiu sudarė visuomeninę komisiją. Tą pačią 2007 metų rugpjūčio 17 dieną V. Adamkus dienoraštyje parašė:

"Po pietų netikėtai sužinojau (į Prezidentūrą paskambino G. Kirkilo patarėjas), kad sudaryta specialioji komisija, kuri aiškinsis, ar Generalinė Prokuratūra gerai atliko savo darbą tirdama Vytauto Pociūno žūtį Baltarusijoje. Visiškai nesuprantu nei kam reikalinga tokia komisija, nei jos sudarymo principų - prokurorų darbą vertins politikai, Vyriausybės atstovai, visuomenininkai. Man siūloma deleguoti patarėją Mindaugą Ladigą. Pasakiau kategorišką "ne". Prezidento atstovo ten nebus, nes nesuvokiu, kaip gali kažkokia visuomeninė komisija vertinti prokuratūros darbą - institucijos, kuri pagal Konstituciją teisės sistemoje atstovauja valstybei. <...>

Išsikviečiau į Prezidentūrą generalinį prokurorą Algimantą Valantiną. Jis laikėsi tokios pat nuomonės kaip ir aš: specialiosios komisijos sukūrimas prokuratūros darbui tiriant V.Pociūno bylą vertinti reiškia, kad griaunami teisinės sistemos pamatai, ir jam esą telieka viena išeitis - atsistatydinti. Atsakiau, kad jo atsistatydinimo nepriimu, ir paprašiau V.Pociūno bylą tuoj pat perduoti teismui. Generalinis prokuroras pažadėjo tai padaryti dar šiandien.“ (371 psl.)

Ir iš tiesų - po trijų dienų LRT pranešė, kad prokuratūra perdavė bylą teismui. „Jeigu tyrimas bus atnaujintas, tai, žinoma, tik prokurorai galės disponuoti šia medžiaga" - žurnalistams paaiškino A.Valantinas.

Vėliau V. Adamkus pasirūpino, kad būtų nutrauktas ikiteisminis tyrimas prieš asmenį, įtariamą nusikaltimais žmoniškumui prieš Lietuvos gyventojus. Kaip matyti iš 2008 metų rugsėjo 8 dienos įrašo, iš pradžių jis tai aptarė su “patyrusiu teisininku” Raimondu Šukiu:

„Į Vilnių atvykusi Izraelio atstovė atmetė Lietuvos siūlymą perkvalifikuoti Y. Arado statusą byloje iš įtariamojo į liudytojo. Keliamas didžiulis triukšmas. Nusprendžiau pasikviesti patyrusį teisininką Seimo narį R. Šukį ir pasitarti, kaip būtų galima baigti šią bylą.“ (459 psl.)

2008 m. rugsėjo 16 d. prezidentūroje įvyko posėdis, kuriame nutarta, kokį sprendimą turi priimti bylą tiriantis prokuroras:

„Ryte posėdžiavau su VSD vadovu Povilu Malakausku, generaliniu prokuroru Algimantu Valantinu ir užsienio reikalų ministru Petru Vaitiekūnu. Priėjome išvadą, kad jei nėra aiškių įrodymų, patvirtinančių Izraelio piliečio Yitzhako Arado atsakomybę už sovietinių partizanų nusikaltimus Lietuvos gyventojams, Generalinė prokuratūra turi nutraukti jam iškeltą bylą.“ (460 psl.)

Netrukus GP pranešė, kad rugsėjo 24 dieną bylą nutraukė.

Anapus Konstitucijos 

Aukščiau cituotus epizodus, kuriuose be V. Adamkaus, A. Šumsko ir A. Valantino figūruoja ir būrelis kitų aukštas pareigas ėjusių asmenų, derėtų priskirti ne teisingumo, bet dvaro poezijos žanrui, kuris niekaip nedera nei su Konstitucija, nei su kitais įstatymais. 

Konstitucija skelbia: “Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo“ (109 straipsnis); „Valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę“ (114 straipsnis); „Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo“ (118 straipsnis).

Teismų įstatyme dar pridurta: „Niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo “(3 straipsnis).

46 straipsnis draudžia daryti poveikį teisėjui: „Draudžiama daryti neteisėtą poveikį teisėjui, siekiant turėti įtakos bylos eigai ar baigčiai. Mitingai, piketai ir kitokie pavienių asmenų ar jų grupių veiksmai arčiau negu 75 metrai iki teismo pastato ir teisme, jeigu tuo siekiama daryti poveikį teisėjui arba teismui, yra kišimasis į teisėjo arba teismo veiklą. Asmenys, kurie savo veiksmais ar neveikimu trukdo teismui vykdyti teisingumą, neteisėtai daro poveikį bylos eigai ar baigčiai, atsako įstatymų nustatyta tvarka.”

Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Prokuratūros įstatyme. “Atlikdamas savo funkcijas, prokuroras yra nepriklausomas ir klauso tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų. Valstybės, savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, jų pareigūnams ir tarnautojams, politinėms partijoms ir politikams, visuomeninėms organizacijoms ir visuomenės informavimo priemonėms, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims draudžiama duoti prokuratūrai įstatymuose nenustatytų pavedimų ar įpareigojimų arba kitaip kištis į prokurorų veiklą. Mėginimas paveikti prokurorą siekiant, kad jis priimtų neteisėtą sprendimą, yra kišimasis į prokuroro veiklą ir užtraukia atsakomybę pagal įstatymus. Mitingai, piketai, kitos akcijos prokuratūros patalpose, taip pat prie prokuratūros pastatų arčiau, negu nustatyta Susirinkimų įstatyme, draudžiami” - skelbia 11 straipsnis.

Prieš pradėdami eiti pareigas, teisėjas ar prokuroras iškilmingai prisiekia būti ištikimi Lietuvos valstybei, vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, garbingai atlikti savo pareigas, visada būti nešališki ir sąžiningi. Už šios priesaikos sulaužymą gresia atleidimas iš pareigų.

Atsakomybė už neteisėtą poveikį teisėjui ar prokurorui numatyta tame pačiame BK straipsnyje, kuris šiuo metu įnirtingai matuojamas žuvusio savo brolio dukrą nuo prievartos gynusiai N. Venckienei: “Tas, kas bet kokiu būdu trukdė teisėjui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo pareigūnui, advokatui arba Tarptautinio baudžiamojo teismo ar kitos tarptautinės teisminės institucijos pareigūnui atlikti su baudžiamosios, civilinės, administracinės arba tarptautinės teisminės institucijos bylos tyrimu ar nagrinėjimu susijusias pareigas arba trukdė antstoliui vykdyti teismo sprendimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.”

Ir vis dėlto nieko neįvyko, nors V. Adamkaus knyga su demokratinėje valstybėje neįsivaiduojamais liudijimais, kaip jis prezidentūroje davė komandas A. Šumskui ir A. Valantinui, buvo išleista nemenku tiražu ir plačiai aptarinėta viešumoje. O gal sistema degradavo tiek, kad toks dvaro teisingumas tapo norma ir prezidentas suvokiamas kaip lygesnis už kitus Lietuvos piliečius, kurie už bet kokį bandymą daryti poveikį prokurorui ar teisėjui būtų nedelsiant griežtai nubausti?

Nieko jie nebijo

Nusiuntus klausimus G. Kryževičiui, Aukščiausiajame teisme sugedo elektroninio pašto serveris. Nors klausimai buvo paprasti: kaip jo vadovaujama Teisėjų taryba reagavo į V. Adamkaus knygoje aprašytus epizodus? Jei niekaip nereagavo – kodėl? Ar teikdama prezidentei D. Grybauskaitei patarimą skirti A. Valantiną į pareigas aukštesniame teisme ši taryba atsižvelgė į buvusio valstybės vadovo liudijimą apie jo vykdytą kabinetinį teisingumą? Jei ne – kodėl? Ar asmuo, kuris būdamas generaliniu prokuroru vykdė neteisėtus nurodymus, yra tinkamas būti teisėju?

AT serveris atsigavo tik daugiau nei po savaitės. Pasiteisinusi, kad jis “pastarosiomis dienomis veikia su trikdžiais”, atstovė spaudai galų gale atsiuntė tokio turinio raštą:

“Norime informuoti Jus, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius nekomentuoja prezidento Valdo Adamkaus memuaruose išsakytų minčių. Tačiau kaip Teisėjų tarybos pirmininkas nori atkreipti dėmesį tai, kad teisėjo Algimanto Valantino skyrimui į Vilniaus apygardos teismą Teisėjų tarybą pritarė, atsižvelgdama į darbo patirtį, labai gerus jo darbo rezultatus Vilniaus 2-ame apylinkės teisme bei labai gerus visų komisijų vertinimus (Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos 2010 m. rugpjūčio 31 d. išvadą Nr. 48P-126-(7.8.4), Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos 2012 m. vasario 7 d. išvadą Nr. 35P-1-(7.5.4) bei teigiamą Vilniaus apygardos teismo nuomonę). Sėkmės Jums."

Ne mažiau vaisinga buvo ir komunikacija su GP. Priežastis, dėl kurių nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ji paaiškino taip:
 
“Toks ikiteisminis tyrimas nebuvo atliktas. Ikiteisminis tyrimas negali būti pradedamas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių arba jeigu nėra nukentėjusiojo skundo pareiškimo ar prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar prokuroro reikalavimą.”

Ko konkrečiai D. Valio vadovaujamiems prokurorams pritrūko – nusikalstamos veikos, pareiškimo ar valios pradėti tyrimą savo iniciatyva – GP nepaaiškino.

D. Grybauskaitės spaudos tarnyba į klausimus apie jos pirmtako nurodymus vykdžiusio A. Valantino tinkamumą būti teisėju atsakė taip:

“Laba diena, siunčiame atsakymą į Jūsų klausimus. Atsakymas: Lietuvos Respublikos Prezidentė sprendimus priima vadovaudamasi LR Konstitucija, įstatymais ir oficialiais duomenimis. Gražios dienos, Prezidentės spaudos tarnyba.”

Tokia pat formule būtų galima sėkmingai atsakyti ir į klausimą, kokiu metų laiku geriausia sodinti kukurūzus. Prisipažinsiu, kad šio rašinio pradžioje šiek tiek pagudravau. Iš tiesų aš manau, kad nieko jie nebebijo. Beveik nieko.

Post Scriptum

Apie tai, kad Yitzhakui Aradui iškelta byla buvo “sutvarkyta” neteisėtu kabinetiniu metodu, liudija ne tik V. Adamkaus dienoraščių knyga.

Dar 2008 metų rugpjūčio 27 dieną – kai iki posėdžio prezidentūroje ir nurodymo A. Valantinui buvo likusios dar beveik trys savaitės - Amerikos žydų savaitraštis „Baltimore Jewish Times“ paskelbė apie V. Adamkaus pažadą nutraukti ikiteisminį tyrimą prieš šį plačiai žinomą žmogų - Lietuvoje gimusį istoriką, buvusį sovietų partizaną, vėliau ilgą laiką vadovavusį holokausto aukų ir didvyrių atminties organizacijai „Yad Vashem“ Izraelyje.

„Lietuvos Prezidentas pažadėjo, kad jo šalies tyrimai dėl kelių pagyvenusio amžiaus Antrojo pasaulinio karo žydų partizanų veiklos bus nutraukti. Taip tikino Simono Vyzentalio centro atstovai“ — rašė „Baltimore Jewish Times“.

Anot savaitraščio, V. Adamkus kalbėjosi su tyrimą atliekančiais prokurorais. Be to, nurodytas konkretus asmuo – S. Wiesenthalio centro direktorius tarptautinių ryšių klausimais Shimonas Samuelis - kuris teigė susitikęs su Lietuvos prezidentu ir gavęs patikinimą, jog byloje figūruojantys sovietų partizanai nebus verčiami liudyti. Taip pat remiamasi Vilniaus Jidiš instituto atstovų teiginiais, jog V.Adamkus prašė prokurorų nereikalauti, kad įtariamieji liudytų vieni prieš kitus ir siūlė tiriant 1944-iais Kaniūkų kaime įvykdytas žudynes naudotis prisiminimais. (Daugiau čia: http://www.jewishtimes.com/index.php/jewishtimes/article/end_to_lithuanias_partisan_probe/)

Tad nutraukta byla ir V. Adamkaus dienoraščiai tik patvirtino šį aprašymą.

O pabaigai – priminimas, kokį ikiteisminį tyrimą sutiko nutraukti A. Valantinas, šiandien teisėjaujantis Vilniaus apygardos teisme. 2007 metų rugsėjo 10 dieną GP pranešime spaudai rašė:

“Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra patvirtina, jog šių metų birželį Izraelio Valstybės Teisingumo ministerijai buvo išsiųstas teisinės pagalbos prašymas atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus p. Yizthako Arado atžvilgiu, t. y. buvo prašoma įteikti minėtam asmeniui pranešimą apie įtarimą dėl Antrojo pasaulinio karo metais nacių okupuotoje Lietuvoje ir pokario metais šiam asmeniui tarnaujant sovietų NKVD galimai padarytų nusikalstamų veikų, vertintinų kaip nusikaltimai žmoniškumui prieš Lietuvos gyventojus (civilių gyventojų, karo belaisvių žudymas, Lietuvos partizanų žudynės), o taip pat apklausti šį asmenį dėl pranešime apie įtarimus nurodytų aplinkybių. Ikiteisminis tyrimas, kurio metu tarp kitų asmenų yra tiriama ir p. Y. Arado veikla, buvo pradėtas 2006 m. gegužę pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 100 straipsnyje (tarptautinės humanitarinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis) ir 101 straipsnyje (tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymas). Tyrimą atlieka Valstybės saugumo departamentas, jį kontroliuoja Generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyrius. <...> Kadangi ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra surinkta pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, p. Y. Arado prašoma pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus išdėstyti savo poziciją dėl jam reiškiamų įtarimų ir atsakyti į su jais susijusius klausimus.
(visas pranešimas: http://www.prokuraturos.lt/Naujienos/Prane%C5%A1imaispaudai/tabid/71/ItemID/1047/Default.aspx)