Teisingumo ministras patvirtino: Generalinė prokuratūra – neliečiamųjų kasta

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras pateikė mėnesį laiko ruoštą atsakymą į klausimą, kodėl jis nesiima iniciatyvos, kad, tiriant pedofilijos bylą, būtų prašoma kitų užsienio valstybių teisėsaugos pareigūnų pagalbos.

Remigijus Šimašius pranešė, kad šiuo atveju Teisingumo ministerija yra bejėgė ir nieko padaryti negali. Išskyrus tai, kad ekspertai.eu siūlymą persiuntė Generalinei prokuratūrai, dėl kurios galimai nusikalstamos veikos į Teisingumo ministrą ir kreipėsi piliečiai. Ratas užsidarė.

Tačiau kyla kitas paprastas klausimas – kam reikalinga Teisingumo ministerija jei ji niekur negali kištis ir nieko inicijuoti?

Ar Teisingumo ministras reikalingas tik tam, kad galėtu būti prokurorų liudininku?

Teisingumo ministerija – statusas niekinis? Visi supranta, kad be stiprios Vakarų šalių teisėsaugos pagalbos pedofilijos byla yra pasmerkta.



TEISINGUMO MINISTRO ATSAKYMAS

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – Teisingumo ministerija), išnagrinėjusi Jūsų 2010 m. gegužės 28 d. ir 2010 m. birželio 14 d. kreipimusis, kuriuose keliamas klausimas, kodėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministras nesiima iniciatyvos, kad, tiriant pedofilijos bylą, būtų prašoma kitų užsienio valstybių teisėsaugos pareigūnų pagalbos, atkreipia dėmesį į tai, kad imperatyvūs Teisingumo ministerijos nurodymai tiek Lietuvos Respublikos prokuratūrai, tiek ir Lietuvos Respublikos teismams ir (ar) šių institucijų pareigūnams yra laikomi kišimusi į jų veiklą, kas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (Žin., 1994, Nr. 81-1514) (toliau – Prokuratūros įstatymas) ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 46-851) (toliau – Teismų įstatymas) nuostatomis, yra draudžiama.

Vadovaujantis Prokuratūros įstatymo 3 ir 11 straipsniais, prokuroras, atlikdamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais.

Todėl valstybės, savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, jų pareigūnams ir tarnautojams, politinėms partijoms ir politikams, visuomeninėms organizacijoms ir visuomenės informavimo priemonėms, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims draudžiama duoti prokuratūrai įstatymuose nenustatytų pavedimų ar įpareigojimų arba kitaip kištis į prokurorų veiklą.

Bet koks mėginimas paveikti prokurorą yra laikomas draudžiamu kišimusi į prokuroro veiklą ir užtraukia atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Įstatymai analogiškai numato draudimą kištis ir į teisėjo ar teismo veiklą, už tai numatoma atsakomybė. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai.

Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Norime pabrėžti, kad Teisingumo ministerija ir jos valdymo sričiai priskirtos institucijos bendradarbiauja su bylos tyrimą atliekančiomis institucijomis ir atlieka visus reikalingus veiksmus pagal kompetenciją.

Atkreipiame dėmesį, kad, vos tik gavusi informaciją (filmuotą medžiagą kompaktinėje plokštelėje, kurią p. D. Kedys pernai išsiuntė daugeliui Lietuvos institucijų) apie galimą mažametės prievartavimą, Teisingumo ministerija nedelsdama kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą bei Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnybą su prašymu ištirti galimą nusikalstamą veiką.

Vėliau tiriant kitas šios bylos aplinkybes Teisingumo ministerijai pavaldi Valstybinė teismo medicinos tarnyba atliko visus reikiamus veiksmus pagal jai pavestas funkcijas.

Kartu pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, asmeniškai pastebėjęs galimai su šios bylos įvykiais susijusias aplinkybes, apie tai nedelsdamas paliudijo prokurorams.

Atsakydami į Jūsų klausimą dėl bendradarbiavimo su užsienio ekspertais, norėtume atkreipti dėmesį, kad užsienio valstybių tarpusavio bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose stiprinti yra priimti įvairūs tarptautiniai teisės aktai, taip pat tokio bendradarbiavimo nuostatos yra numatytos ir nacionaliniuose teisės aktuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 37-1341) (toliau – BPK) 66 straipsnio 2 dalimi, Teisingumo ministerijai yra priskirta tik Lietuvos Respublikos teismų prašymų užsienio valstybių įstaigoms ir tarptautinėms organizacijoms siuntimo ir atitinkamų prašymų iš užsienio valstybių gavimo funkcija.

Teisingumo ministerijai nėra suteikti įgaliojimai savarankiškai, be atitinkamų Lietuvos Respublikos institucijų kreipimosi, baudžiamajame procese inicijuoti teisinės pagalbos prašymus ir kreiptis pagalbos į užsienio valstybių atitinkamas institucijas, taip pat inicijuoti prašymus dėl tarptautinių ekspertų pagalbos baudžiamosiose bylose.

Ši iniciatyvos teisė pagal minėtą BPK 66 straipsnį priskiriama Lietuvos Respublikos prokuratūrai arba Lietuvos Respublikos teismams.

Atsižvelgiant į tai, kad Teisingumo ministerija neturi teisinio pagrindo atlikti Jūsų 2010 m. gegužės 28 d. kreipimesi ir 2010 m. birželio 14 d. kreipimesi siūlomus veiksmus, šie siūlymai pasitelkti užsienio valstybių ekspertus tiriant Jūsų minimą baudžiamąją bylą buvo persiųsti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai.

Teisingumo ministerija, atsakydama į Jūsų pateiktą klausimą dėl užsienio ekspertų byloje Paksas prieš Lietuvą, informuoja, kad Teisingumo ministerija šioje byloje viešam posėdžiui pasitelkė profesorių Eivindą Smithą, kuriam už dalyvavimą buvo sumokėta 10 500 litų suma, apėmusi honorarą, kelionės į Strasbūrą ir nakvynės viešbutyje išlaidas.

Teisė atstovaujant valstybę pasitelkti bylose ekspertus yra numatyta Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatyme bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Europos Žmogaus Teisių Teisme nuostatuose.

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius