Teismas nurodė pašalinti Zigmo Vaišvilos skundo dėl neteisėto D. Grybauskaitės įregistravimo kandidate į prezidentus trūkumus

Zigmas Vaišvila, kaip Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, š. m. balandžio 7 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė skundą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos vilkinimo priimti sprendimą dėl š. m. kovo 6 d. Z. Vaišvilos prašymo. Dalia Grybauskaitė, siekianti dalyvauti gegužės 11 d. Respublikos Prezidento rinkimuose, VRK savo anketoje pateikė žinomai melagingus duomenis apie save. VRK pirmininkas Z. Vaigauskas kovo 3 d. interviu tinklalapiui ekspertai.eu patvirtino („VRK pirmininkas Z. Vaigauskas: anketoje į prezidentus negalima nurodyti neteisingų duomenų“), kad asmuo, norintis tapti pretendentu į kandidatus dalyvauti rinkimuose, neturi teisės teikti melagingą informaciją apie save.

Signataras prašė VRK atlikti tokiu atveju įstatymo numatytus veiksmus, taip pat papildyti pretendentų būti kandidatais anketą klausimu dėl bendradarbiavimo su viena pagrindinių TSRS spec. tarnybų – Tarybinės armijos vyriausiąja žvalgybos valdyba (GRU).

Balandžio 8 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Z. Vaišvilai nurodė pašalinti pateikto skundo trūkumus – iki balandžio 9 d. 17 val. pateikti teismui dokumentus, patvirtinančius, kad jis yra subjektas, turintis teisę paduoti skundą pagal LR Prezidento rinkimų įstatymo 18 str. 1 d. 3 p., t. y. ar jis yra kandidato į prezidentus patikėtinis.

Vykdydamas šią teismo nutartį, Z. Vaišvila šalina skundo trūkumus, pateikdamas vrk.lt viešai skelbiamus duomenis apie jo įregistravimą savarankišku gegužės 11 d. Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo kampanijos dalyviu, paaiškina, kad jo kovo 6 d. prašymo, dėl kurio nenagrinėjimo Pareiškėjas kreipėsi į teismą, pateikimo metu VRK nebuvo įregistravusi nei Pareiškėjo, nei kitų pretendentų būti kandidatais šiuose rinkimuose. Todėl taikant įstatymo analogiją teismo nurodytais įstatymo pagrindais teisė skųsti VRK sprendimą suteiktina ne tik kandidatams, bet ir pretendentams tapti kandidatais, taip pat ne tik jų patikėtiniams, bet ir patiems kandidatams ir pretendentams. Priešingu atveju rinkimų dalyviams būtų užkirsta galimybė šio įstatymo pagrindu teikti skundą dėl VRK veiksmų ar neveikimo.

Z. Vaišvila atkreipė teismo dėmesį, kad skundas teismui pateiktas ir kitu pagrindu – vadovaujantis specialiojo Signatarų statuso įstatymo 4 str. 1 d. 3 p. ir 2 d. Signataras pastebėjo, kad Prezidentė D. Grybauskaitė į šiuos ir kitus Pareiškėjo klausimus dėl jos biografijos, susijusius su jos lojalumo atkurtai Lietuvos Respublikai klausimais, neatsakė ir administracine tvarka, o Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė priimti Pareiškėjo skundą dėl tokio Prezidentės neveikimo.

Z. Vaišvilos nuomone, demokratinės valstybės įstatymai negali sudaryti precedento valstybės vadovui ir pretendentui į šias pareigas slėpti savo biografiją, teikti akivaizdžiai melagingus duomenis apie savo biografiją, dalyvauti valstybės vadovo rinkimuose teikiant VRK žinomai melagingus duomenis, kurių melagingumą patvirtino ir pati D. Grybauskaitė. Ji, kaip 2009 m. Respublikos Prezidento rinkimų pretendentė į kandidatus, pateikė priešingus duomenis apie save, automatiškai paneigiančius jos 2014 m. anketoje VRK pateiktus duomenis. Tokioje situacijoje, neliekant kito būdo ginti šį viešąjį interesą, negali būti užkirsta Pareiškėjo ir kaip Signataro teisė į teisminę gynybą.

Signataras pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kad 2009 m. Respublikos Prezidento rinkimų kampanijos metu Pareiškėjas, jau nebūdamas šios rinkimų kampanijos dalyviu, ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubas bendra administracine tvarka, gindami viešąjį interesą, pateikė VRK prašymą Nr. 69 dėl kandidačių į Respublikos prezidentus K. D. Prunskienės ir D. Grybauskaitės išregistravimo iš kandidatų. Šį prašymą VRK nagrinėjo ir dėl jo operatyviai priėmė 2009 m. gegužės 17 d. VRK sprendimą Nr. 147.

Z. Vaišvila pastebėjo, kad 2009 m. Respublikos Prezidento rinkimų kampanijos metu VRK ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjo ir kitų Lietuvos piliečių, neturinčių Signataro statuso, skundus VRK ir LVAT (pvz., L. Ragauskio ir kt. skundą dėl to, kad D. Grybauskaitė neatitiko LR Prezidento rinkimų įstatymo reikalavimų dėl paskutinių 3 metų gyvenimo Lietuvoje).

Susiję:

Spaudos konferencija dėl neteisėto D. Grybauskaitės įregistravimo kandidate į Prezidentus