Šiandien Vilniaus apygardos administracinis teismas paskelbė, kad buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovas Vitalijus Gailius iš pareigų atleistas neteisėtai.
PAPILDYTA 13.13. Teismas V. Gailiaus skundą dėl atleidimo iš tarnybos tenkino iš dalies: pripažino, kad jis atleistas neteisėtai, tačiau į pareigas negrąžino. Teismas pripažino buvusio ministro Raimundo Palaičio įsakymą neteisėtu ir priteisė buvusiam FNTT vadovui žalos alttlyginimą. Teismas V. Gailiui priteisė 42 tūkstančių litų išeitinę kompensaciją, daugiau kaip 67 tūkstančių litų vidutinį darbo užmokestį bei 25 tūkstančių litų neturtinės žalos atlyginimą.
V. Gailių, kuris sėkmingai vadovavo FNTT po skandalingai išgarsėjusio generolo Romualdo Boreikos pasitraukimo, bei jo pavaduotoją Vytautą Giržadą iš pareigų vasario 15 dieną atleido buvęs vidaus reikalų ministras liberalcentristas Raimundas Palaitis (apie R. Boreikos sąsajas su liberalcentristais ir nuopelnus, marinant baudžiamąją bylą dėl dešimtis milijonų litų kainavusios scenos rekonstrukcijos Nacionaliniame operos ir baleto teatre, kuriam iki šiol vadovauja įtariamasis G. Kėvišas, rašėme publikacijoje “Politinės korupcijos stogai – FNTT ir GP”. Iš mirties taško ši rezonansinė byla buvo pajudėjusii tik FNTT vadovu tapus V. Gailiui).
Ne vieną organizuotų grupuočių nusikaltimą ištyrę pareigūnai buvo apkaltinti tuo, kad neva nutekino dienraščiui “Lietuvos rytas” informaciją apie ketinimus paskelbti banko “Snoras” bankrotą.
Toks kaltinimas valstybės paslapčių išdavimu buvo grindžiamas Valstybės saugumo departamente (VSD) atliktu poligrafo tyrimu.
Kaip Seimo Antikorupcijos komisijai teigė V. Gailius, VSD atliekant šį patikrinimą jam buvo pateikti tendencingai suformuluoti klausimai.
„Buvo nepasiruošta ir nepasirengta tam tyrimui, man užduodamas klausimas, ar jūs kam nors suteikėte informaciją apie banką „Snoras“. Sakau, gal 80 žmonių suteikiau, kaip jūs manęs klausiate”, - sakė V. Gailius. Mat aiškinantis, kur galėjo dingti “Snoro” turtas, FNTT vadovas nuolat bendravo su teisėsaugos pareigūnais iš užsienio.
Atlikus tyrimą poligrafu Krašto apsaugos ministerijoje, jo rezultatai buvo V. Gailiui palankūs.
Buvęs generalinio prokuroro pavaduotojas Andrius Nevera Seimo Antikorupcijos komisijai liudijo, kad iškart po skandalingos “Lietuvos ryto” publikacijos kilo įtarimų, jog informaciją galėjo nutekinti generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis.
A. Nevera teigė šiuos įtarimus nedelsdamas informavęs prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėją Joną Markevičių, tačiau šis nesiėmė jokių veiksmų.
V. Gailius Seimo Antikorupcijos komisijai liudijo, kad savo įtarimus dėl šaltinio, iš kurio galėjo nutekėti informacija, netrukus po skandalingos publikacijos jis išdėstė VSD vadovo pavaduotojui Romualdui Vaišnorui.
„Pateikę mes tikėjomės, kad tas nusikaltimas, ar galimas nusikaltimas, bus tiriamas. Iš esmės mūsų daugiau niekas kaip ir nepaklausė. Ir aš iš VSD pareigūno, to paties R. Vaišnoro, telefoninių skambučių supratau, kad mes esame įtariamieji. (...) Gal jau lapkričio pabaigoje, gruodžio pradžioje. Tai yra visos mūsų ir kitos versijos atmestos ir formuojama nuomonė. Mes šitą jau supratome aiškiai. Eidami į poligrafo tyrimą“, – Antikorupcijos komisijos apklausoje sakė V. Gailius.
Nekreipiant dėmesio į kitas versijas, R. Palaitis skubiai atleido abu FNTT vadovus, jiems atimta teisė dirbti su slapta informacija, todėl pareigūnai net negalėjo susipažinti su savo atleidimo pagrindu.
Atlikusi tyrimą, Seimo Antikorupcijos komisija konstatavo, kad iš pareigų turi būti atleisti vidaus reikalų ministras R. Palaitis ir generalinio prokuroro pavaduotojas D. Raulušaitis, o FNTT vadovai atleisti nepagrįstai ir turi būti grąžinti į darbą.
Tokią išvadą iš dalies patvirtino ir teismas, rugsėjo mėnesį nurodęs grąžinti V. Giržadą į darbą ir sumokėti jam 20 tūkstančių litų neturtinės žalos. Tačiau vidaus reikalų ministru po R. Palaičio tapęs liberalcentristas Artūras Melianas šią teismo nutartį apskundė.
Ekspertai.eu primena, kad šioje istorijoje minėto D. Raulušaičio sąsajas su “Lietuvos rytu” įvertino Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), rugsėjo 12 dieną konstatavusi, kad Dariaus Valio pavaduotojas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą. Mat paaiškėjo, kad tyrimas dėl “Snoro”, kurį koordinavo D. Raulušaitis, buvo susijęs su jo žmonos dėdės A. Budrio - vieno UAB “Lietuvos rytas” akcininkų ir vadovų - interesais šiame dienraštyje. Tačiau prezidentė D. Grybauskaitė po šio sprendimo pareiškė, kad generalinio prokuroro pavaduotojas gali toliau eiti pareigas.
Netrukus išsiaiškinta, kad su skandalingą straipsnį paskelbusiu dienraščiu yra susijęs ir dar vienas D. Raulušaičio giminaitis – jo žmonos tėvas dirba UAB “Lietuvos rytas” Panevėžio skyriaus vadovu (apie tai rašėme publikacijoje “D. Raulušaičio giminaičiai kviečiami registruotis urmu”).
Atleistieji FNTT vadovai vertinami kaip itin patyrę kovotojai su organizuotu nusikalstamumu. V. Gailius sudavė didžiausius smūgius Panevėžio regione veikusiai pavojingiausiai Tulpinių gaujai ir jos lyderiams, V. Giržadas dalyvavo atskleidžiant rezonansinę Medininkų žudynių bylą, tiriant pulkininko Vytauto Pociūno žūtį, padėjo konfiskuoti “Daktarų” gaujos nelegaliai sukauptus turtus.
Be kitų tyrimų, V. Gailiui vadovaujant FNTT buvo sėkmingai tiriamos bylos dėl monopolizuotos energetikos ir komunalinio ūkio įmonių. „Vykdant šiuos tyrimus nustatyti milžiniški sukčiavimo faktai. Ir jau žinoma, kur nukeliauja įspūdingos sumos. Tos sumos siekia milijardus. Bet, matyt, kažkam norėtųsi, kad mes kovotume su kioskais, o ne su baltų apykaklių grupuotėmis“, – anksčiau žurnalistams yra sakęs V. Gailius.
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]