Teroras Karoliniškių poliklinikoje tęsiasi

Ekspertai.eu jau rašė apie kineziterapeutę Albiną Kavaliauskaitę, patiriančią Karoliniškių poliklinikoje psichologinį smurtą, patyčias ir kasdieninį spaudimą. (Apie konservatoriaus Antano Matulo vaidmenį šioje istorijoje rašėme ČIA, peticiją prieš susidorojimą su A. Kavaliauskaite skelbėme ČIA). 

Moteris priversta dirbti ne pagal specialybę - masažiste, jos persirengimo vieta – rūsys, ji dėvi per dideliais, ryškiai mėlynos spalvos sintetiniais rūbais ir kas dieną jaučiasi tarsi kalinė: sekama, prižiūrima, skundžiama. Tačiau Albina stipri: ji neketina nuleisti rankų ir supranta, kad vienintelis būdas kovoti su šia neteisybe – nesileisti išgujamai iš darbo, į kurį buvo grąžinta teismo sprendimu, ir siekti permainų.

Nusprendėme pasidomėti, kas pasikeitė po paskutinės publikacijos A. Kavaliauskaitės gyvenime - galbūt visos negandos jau praeityje? Deja... „Administracija toliau siautėja, o tai, ką man tenka patirti, nebetelpa į civilizuotų santykių rėmus“, - sako Albina.

Ypatingas sveikatos patikrinimas

Kineziterapeutė į darbą grąžinta šių metų gegužės 14 dieną. Eilinis sveikatos patikrinimas direktorės Jelenos Kutkauskienės įsakymu jai buvo skirtas 2013 metų gegužės 13 dieną, tačiau netikėtai sugalvotas naujas - neeilinis. Pati pirmoji šį patikrinimą, kuris galėjo baigtis prievartos aktu, buvo verčiama iškęsti A. Kavaliauskaitė. Veiksmas vyko rugpjūčio 30 dieną.

„Tai buvo panaudota prieš mane kaip parodomoji akcija. Laimė, atsivedžiau liudininkų, antraip trys vyrai galbūt būtų išvedę mane už parankių ir niekas skyriuje nebūtų gelbėjęs“, - pasakojo moteris. Tačiau žinodama įstatymus ji pasinaudojo savo teise tikrintis sveikatą pačios pasirinktoje, o ne direktorės paskirtoje vietoje. Liudininkams girdint A. Kavaliauskaitė tai ir patvirtino. „Tada man grasino atleidimu iš darbo, nes pažeidžiu lokalinį teisės aktą. Bet atleisti neišdrįso, nes žino, kad šis įsakymas pažeidžia Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymą, o taip pat ir Sveikatos Apsaugos Ministerijos įsakymą“, - teigė medikė, kuri turėjo būti prievarta vežama į Santariškių klinikas.

Po keturių valandų A. Kavaliauskaitė gavo įsakymą, kad yra nušalinta nuo darbo. Pasak jos, buvo pritaikytas darbo kodekso straipsnis, pagal kurį nušalinti galima tik apsvaigusius nuo alkoholio ar narkotikų. „Aiškėja, kodėl mane reikėjo bet kokia kaina nutempti pas gydytoją. Įtariu, kad po šio vizito būčiau atitikusi nušalinimo pagrindą ir mano darbinė veikla būtų pasibaigusi. Sprendžiant iš kodekso straipsnio, kuris įrašytas nušalinime iš darbo, manęs laukė tikrai baisus scenarijus. Juk tie trys vyrai galėjo, užėję į mano kabinetą, priverstinai įpilti man alkoholio ar suleisti narkotikų. Net riktelti nebūčiau spėjusi. O po to jau galima fiksuoti faktą, kad esu apsvaigusi darbo vietoje, gal net iškviesti policiją. Laimei, Lietuvos medikų profesinės sąjungos narė V. Seiliuvienė, mačiusi šią situaciją, pradėjo garsiai ją komentuoti. Sveikatos tikrintojai nesitikėjo liudininkų ir todėl, galima sakyti, pabėgo. Beliko surašyti melagingą aktą, kad atsisakiau vykti tikrintis sveikatą“, - pasakojo Albina.

Ji pasiryžusi skųsti jokio teisinio pagrindo neturintį nušalinimą nuo darbo. „Jeigu žmogus yra apsvaigęs nuo alkoholio, tada, pagal teismų praktiką, jam tik kitą dieną gali būti duotas pasirašyti dokumentas, kokiu pagrindu jis buvo nušalintas. Žmogus turi išsiblaivyti ir pasirašyti būdamas sąmoningos būklės, o man tą popierių atnešė tą pačią dieną. Pusę dienos leido dirbti su pacientais, niekas nereiškė jokių pretenzijų, kraujo nepaėmė, ir niekur nėra fiksuota, kad aš būčiau apsvaigusi nuo alkoholio ar narkotikų. Bet nušalinimo pagrindas yra būtent toks. Jiems dabar reikės tai įrodyti teisme“, - sakė Albina.

Pasak pašnekovės, labai keista, kaip J. Kutkauskienė (su Ja ekspertai.eu susisiekti nepavyko), apsigynusi daktaro laipsnį iš minėto įstatymo, savo įsakymu taip šiurkščiai pažeidžia paciento teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą ir specialistą. Ji mano, kad įsakymas priimtas siekiant įbauginti darbuotojus, jog bus atleisti dėl netinkamos sveikatos, jeigu nevykdys visų direktorės nurodymų. „Jei neįtikai tiesioginiam viršininkui arba kažkam iš administracijos, būsi su palydovu gabenamas sveikatos patikrinimui į darbdavio parinktą įstaigą, kur išvada viena - netinkamas darbui. Ir ne tik šioje įstaigoje - tai jau „vilko bilietas“. Todėl gavę tokį siūlymą darbuotojai net nelauks patikrinimo rezultatų, bet patys parašys prašymą išeiti iš darbo. Tada bent išlieka galimybė įsidarbinti kitoje įstaigoje. Priešingu atveju įrašą „dirbti negali“ tektų ginčyti teisme, o žinant, kaip „sparčiai“ nagrinėjamos bylos, geriausia išeiti savo noru“, - neeilinio sveikatos patikrinimo esmę aiškino A. Kavaliauskaitė. Panaikinti tokią patikrinimų tvarką, jei pati direktorė nesutiks, galima tik teisme.

Anot Albinos, bijodami neeilinio sveikatos patikrinimo darbuotojai turės elgtis taip, kaip liepia vadovybė. „Jau dabar direktorės įsakymu priimta skyrimo masažo ir kineziterapijos procedūroms tvarka verčia darbuotojus pažeisti Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymą. Pacientą, kuris du kartus neatvyko, darbuotojas privalo išbraukti iš sąrašų, nors pagal gydytojo paskyrimą jam priklauso dar trys masažo procedūros ir ligonių kasa už tai sumoka“, - sakė ji.

Pasako, kokius išrašyti vaistus

A. Kavaliauskaitė atskleidė ir kitus gydymo Karoliniškių poliklinikoje ypatumus. Ji mano, kad darbuotojų baimė nepaklusti skatina ir išrašyti tam tikrus vaistus. Poliklinikoje kabantis vaistų prezentacijos grafikas (nors vadovybė nedrįsusi jo pasirašyti) savotiškai įpareigoja specialistus išrašinėti pacientams tik nurodytų firmų nurodytus vaistus. „Nebūtina tokį įsakymą įforminti raštu. Mano pareigų instrukcijoje, kaip, manau, ir kitų darbuotojų, yra punktas: vykdyti žodinius vadovybės bei tiesioginių viršininkų nurodymus. Nevykdysi - gali būti pasiųstas neeiliniam sveikatos patikrinimui“, - neabejoja kineziterapeutė.

Moteris sako pastebėjusi, kad anksčiau vaistų firmų vadybininkai nueidavo tiesiai pas gydytojus ir susitardavo su jais, o dabar, krizės laikotarpiu, sugalvojo sumažinti išlaidas. „Kam skatinti visus gydytojus, jeigu gali nueiti pas vadovą ir susitarti? Tada vadovas pakabina lentoje skelbimą, kad reikia susirinkti į kursus. Neparašyta, jog jie yra privalomi, bet tai yra žodinis nurodymas. Už tokio įsakymo nevykdymą - kai nepriėmiau proteguojamo paciento - jau esu gavusi pastabą, nors jis ir buvo neteisėtas. Tuose kursuose nurodoma, kokius vaistus reikia išrašyti pacientams“, - pasakojo medikė.

Nubaudė už bendravimą su žurnalistais

Be nuobaudos už proteguojamą pacientą, A. Kavaliauskaitė gavo papeikimą ir už bendravimą su žurnalistais. „Kai Samdomų darbuotojų profesinė sąjunga surengė prie poliklinikos piketą, man buvo pertrauka, tad priėjau prie durų pasižiūrėti, ką tie žmonės ten veikia. Į lauką nėjau, nes būčiau vadovybės nubausta. Žurnalistai užėjo į vidų ir paklausė mano, kaip profsąjungos pirmininkės, nuomonės“, - prisimena įvykį Albina. Anot jos, poliklinikos vadovybei tai labai nepatiko. Pokalbis su žurnalistais buvo įvardintas kaip neracionaliai panaudotas darbo laikas. Be to, nurodyta, kad pareigų instrukcijoje nėra numatyta, jog specialistė turi teisę bendrauti su žiniasklaida, o kadangi bendravo neatsiklaususi tiesioginio savo viršininko, yra nubausta. Dar daugiau - nuobaudoje, anot Albinos, parašyta, kad ji neužkirto kelio žurnalistams ir leido filmuoti poliklinikos vidų. „Čia pritaikė vidaus taisyklių punktą, kad jei kyla konfliktas, reikia informuoti savo viršininką. Tačiau jokio konflikto nebuvo, tai kodėl pamačiusi žurnalistą aš turėčiau eiti pranešti?“- piktinosi specialistė.

Papeikimą gavusi moteris nesupranta, kaip ją galėjo nubausti už judėjimą poilsio pertraukos metu. „Kodėl aš, būdama profsąjungos pirmininke, turiu gauti darbdavio leidimą kalbėti?“, - retoriškai klausė ji. 

Pagal taisykles už antrąją nuobaudą jau yra atleidžiama iš darbo, tačiau Albina tokių sankcijų visai nebijo: „Tai tik bandymas įbauginti, jie patys puikiai supranta, kad tos nuobaudos neteisėtos“.

Neišleido atostogų

Moteris pasakoja, kad vos grįžusi į darbą parašė prašymą, kad nuo gegužės 30 dienos norėtų išeiti atostogų. Padarė viską pagal taisykles - darbdavį įspėjo prieš dvi savaites. Per 3 metus ji turėjo sukaupusi net 109 dienas atostogų, tačiau buvo labai stengiamasi, kad negautų poilsio.

„Kadangi mano darbo metai baigiasi rugpjūčio 6 dieną, tai iki tos dienos, tais pačiais metais, turėjau išnaudoti atostogines dienas. Kai prašiau atostogų dėl mažamečio vaiko, tai jie iš manęs tyčiojosi, reikalavo visokiausių perteklinių dokumentų ir pražiopsojo tuos darbo metus. Tada savavališkai - be mano žinios, be mano leidimo, nors darbo kodeksas nustato tokią teisę tik man - perkėlė mano atostogas į kitus darbo metus. Aišku, nuo tokių darbo sąlygų ir patyčių sveikata pablogėjo, man išsivystė mažakraujystė, tačiau nesu pavojinga pacientams. Vienintelis dalykas, kurio reikia gydant tokią ligą - poilsis. Reikia, kad organizmas pailsėtų, nes fizinis darbo krūvis dar blogina sveikatą“, - sakė Albina.

Įstaigos darbuotojai atostogas buvo suplanavę pagal grafiką, o prašymus skyriaus vedėjams ir darbdaviui reikia pateikti iki sausio 7 dienos. Kadangi A. Kavaliauskaitė į darbą buvo sugrąžinta jau po šios datos, turėjo teisę pasirinkti atostogų grafiką, tuo labiau, kad augina mažametį vaiką. Tačiau administracija neleido šiomis teisėmis pasinaudoti. Anot kineziterapeutės, gydytoja sakiusi, jog reikia imti nedarbingumo pažymėjimą - bet ar tai logiška, jei turi tiek dienų atostogų?

Pasiduoti neketina

„Darbo sąlygos nepasikeitė. Atėjus į darbą persirengiu rūsyje, tie patys sintetiniai drabužiai“, - apie jau įprastą kasdienybę pasakoja moteris. Dabar ji skundžia darbo inspekcijai įvykį, kai priversta dirbti itin tvankioje patalpoje patyrė šiluminį smūgį ir buvo išvežta greitosios pagalbos. „Administracija bandė sakyti, kad tai su darbu visiškai nesusiję, esą man buvo faringitas. Bet pagalvokite patys - ar greitoji pagalba veža su faringitu iš kitos gydymo įstaigos į ligoninę? Nuo gerklės uždegimo niekas darbe nealpsta“, - sako A. Kavaliauskaitė. Patalpa, kurioje ji dirba, vėdinama skersvėju, nes nėra įrengta jokia ventiliacija.

Nepaisant spaudimo ir intrigų, moteris nesirengia išeiti iš darbo ir mano, kad užkirsti kelią poliklinikos vadovybės savivalei gali tik viešumas.