Tikra Fluxus kolekcija ŠMC ir nupirkta iš J. Meko – pokalbis su K. Kuizinu

Išties įdomu, kurgi slypi tie skirtumai? Ir gana skandalingi, nes...

Pirmoji – Lietuvai padovanota 1997 metais Fluxus kolekcija, kuri verta milijonų pagal oficialius pasaulinius kriterijus. Jos „motininė“ dalis dabar saugoma Niujorke Modernaus meno muziejuje (toliau – MoMa), o padovanotoji dalis – Šiuolaikinio meno centre (toliau – ŠMC) Vilniuje.

Ir kita – 2007 metais Vilniaus savivaldybės savavališkai už 5 mln. JAV dolerių, t. y. 12 mln. litų, nupirkta Fluxus kolekcija, kurios nepanoro įsigyti joks pasaulio muziejus. Šiai kolekcijai Vilniuje buvo įsteigtas Jono Meko vizualiųjų menų centras (toliau - JMVMC). Taigi... 

Jonas Mekas nebuvo Fluxus narys, ir kitokie skirtumai

Pagrindinis ir svarbiausias skirtumas – kad tikra, kelių milijonų verta Fluxus kolekcija yra padovanota Lietuvai 1997 m. garsių JAV kolekcionierių Gilberto ir Lilos Silvermanų. O skandalingai pagarsėjusią kitą Fluxus kolekciją 2007 m. Vilniaus savivaldybė nupirko už 5 mln. JAV dolerių, t. y. 12 mln. litų, iš linksmojo niujorkiečio Jono Meko.

Antrasis skirtumas – kad Silvermanų Fluxus kolekcija Detroite buvo įsteigta dar Jurgiui Mačiūnui esant gyvam 1977 m. ir pagrindinis šios kolekcijos kuratorius Jonas Hendricksas buvo Fluxus judėjimo narys ir dalyvis. Na, o J. Mekas niekada nebuvo Fluxus narys ir nedalyvavo Fluxus renginiuose, bet staiga 2007 m. nusprendė Lietuvai parduoti nežinia iš kur pas jį atsiradusių beveik 2 500 J. Mačiūno „fliuksinių daiktų“. 

Kad J. Mekas nebuvo Fluxus tikrasis narys, buvo ir yra aišku visiems šio judėjimo žinovams. Pavyzdžiui, meno istorikui ir ŠMC direktoriui Kęstučiui Kuizinui.

„Pats Jonas Mekas klasikine prasme tikrai nėra Fluxus narys. Jis buvo šalia to judėjimo, kaip žmogus, kuris bendrai Niujorko meniniame gyvenime turėjo galimybių vaikščioti pro daugelį durų, būti šalia procesų ir juos dokumentuoti. Jis tiesiogiai pats nebuvo Fluxus narys, nes Fluxus yra tam tikra ideologija, tam tikra taktika, tam tikra strategija.“

Trečiasis skirtumas – kad visą Silvermanų Fluxus kolekciją 2009 m. įsigijo garsusis Niujorko modernaus meno muziejus (toliau – MoMa) ir pakvietė dirbti šios kolekcijos kuratorių J. Hendricksą, tad visi norintys gali bet kurią akimirką ir bet kuriame pasaulio krašte pamatyti visos kolekcijos registro duomenis apie Silvermanų Fluxus kolekciją MoMos archyve. Tuo metu J. Meko 2006 m. pardavinėtos per antraeilę Niujorko galeriją „Maya Stendhal Gallery“ 250 daiktų Fluxus kolekcijos nepanoro įsigyti nė vienas pasaulio muziejus, net ir tie patys Silvermanai ar MoMa Amerikoje. Tačiau po metų... panoro Vilniaus savivaldybė už beprotiškus milijonus, ir – negana to – nuo 250 daiktų kolekcija stebuklingai padidėjo iki beveik 2 500. Oho!

Dar vienas ir ne paskutinis itin reikšmingas skirtumas – kad 1997 m. Silvermanų padovanotus apie 100 Fluxus kolekcinių eksponatų galima pamatyti Vilniuje kiekvieną dieną ŠMC Jurgio Mačiūno Fluxus kabinete. Na, o už 5 mln. JAV dolerių iš J. Meko 2007 m. nupirktos visos kolekcijos dar niekas nematė, nors tuo tikslu 2007 m. buvo įsteigtas gana brangiai vilniečiams kainuojantis Jono Meko vizualiųjų menų centras (JMVMC), ir iki šiol nėra net jokios internetinės prieigos prie neegzistuojančios tos kolekcijos duomenų bazės. Nepatikliems siūlau paskaityti JMVMC direktoriaus Kristijono Kučinsko paaiškinimus 2013 m. rugpjūtį.

Kas yra Fluxus ir kodėl pasaulio muziejai žino Jurgį Mačiūną

ŠMC direktorius K. Kuizinas visiškai neabejoja, kad Lietuvoje privalome didžiuotis lietuvių kilmės niujorkiečiu J. Mačiūnu, kuris XX a. 7-ojo dešimtmečio pradžioje pradėjo pasaulinį Fluxus judėjimą, sukūrė jo strategiją, subūrė dalyvius visame pasaulyje ir aiškiai nusakė šio mums iki šiol vis dar keisto, o daugeliui ir visiškai nepriimtino judėjimo tikslus.

„Fluxus prasidėjo kaip labai demokratiškas judėjimas, mažai turėjęs planų iš to sukurti kažkokią pridėtinę vertę, parduoti kūrinius. Kaip žinoma, Fluxus pirmieji kūriniai buvo pardavinėjami Niujorko gatvėje vos už porą dolerių, galėjai įsigyti kaip kokį pokštą netgi. Bet neišvengiamai pati meno istorijos raida visus avangardinius sumanymus praryja ir juos institucionalizuoja, įteisina, o tada jie užima rimtą vietą svarbiose institucijose, jų kolekcijose, saugyklose ir lentynose, muziejų nuolatinėse ekspozicijose. Bet kurį stambesnį muziejų aplankę, jau neišvengiamai surasime tam tikrą dalį, skirtą Fluxus. Ar mes kalbėsime apie Amerikos muziejus, ar apie Europos.

Kas to judėjimo yra pradininkas, įkūrėjas, iniciatorius ir, negana to, sakyčiau, administraciškai vadovavęs pačiam judėjimui, nes tokia J. Mačiūno buvo prigimtis – labai sistemiškai viską reguliuoti, įpakuoti dalykus ir uždėti savo tam tikrą grafinį ženklą, – čia jokių abejonių dėl to nėra senai. Yra išleista daugybė knygų, sukurta laidų, daug kalbėta.

Tai mums belieka tiktai didžiuotis, kad mes būtent Lietuvoje, netgi ŠMC atveju, bent nedidelę duoklę atiduodame Jurgiui Mačiūnui.“

Bet 1996 metais Lietuvoje apsilankę garsieji Fluxus kolekcininkai G. ir L. Silvermanai buvo labai nustebę, kad pasaulinės garsenybės J. Mačiūno tėvynėje nėra net mažiausios Fluxus kolekcijos ir nė vieno J. Mačiūno fliuksinio daikto...

Įspūdingai tyli ŠMC Fluxus kabineto istorija

Ką gi, apstulbusiems amerikiečių kolekcininkams Silvermanams į galvą atėjo vienintelė mintis – padovanoti bent 100 daiktų iš jų pačių surinktos ir garsiausios tuo metu Fluxus kolekcijos pasaulyje. Gal jau ne visi prisimena, kad Jurgio Mačiūno Fluxus kabinetas Vilniuje buvo įsteigtas 1997 metais ŠMC.

Tarp padovanotų 100 fliuksinių kūrinių yra Fluxus judėjime dalyvavusių pasaulinių garsenybių darbai: Jurgio Mačiūno, Yoko Ono, Ay-O, George'o Brechto, La Monte Youngo, Beno Vautier, Shigeko Kubotos, Mieko Shiomi, Henry Flynto, Dicko Higginso, Alison Knowles etc.

Geriausiai šios ypač brangios dovanos Lietuvai istoriją žino meno istorikas ir ŠMC direktorius K. Kuizinas, kuris iki šiol palaiko ryšius su Silvermanų Fluxus kolekcijos kuratoriumi J. Hendricksu, nuo 2009 metų prižiūrinčiu šią kolekciją Niujorko MoMoje.

„Fluxus kabineto pradžia Lietuvoje yra sietina su svarbiu, dideliu parodiniu projektu, kuris buvo Šiuolaikinio meno centre pristatytas 1996 metais, kai po vienu stogu įvyko net dvi didžiulės Fluxus parodos. Viena buvo iš Vokietijos „Fluxus in Deutchland“ ir aprėpė Fluxus veiklos trisdešimtmetį, – tai buvo stambi, keliaujanti paroda po visą pasaulį. O kita vadinosi „Jurgis Mačiūnas. Menas – tai pokštas“, kuri buvo atvežta iš privačios kolekcijos Jungtinėse Valstijose. Kolekcija buvo įsteigta Detroite dviejų kolekcionierių – Lilos ir Gilberto Silvermanų, kurie kolekcionavo pokarinį Dada ir Fluxus meną. 

Patys Silvermanai irgi atvyko į šitų parodų atidarymą. Jie buvo nustebę, kad Lietuvoje, kuri pagimdė, iš kurios kilo, gimė Mačiūnas, neturi savo pagrindinio herojaus jokių daiktų, tikrų dalykų – nei privačiose kolekcijose, nei viešosiose kolekcijose. Ir jiems kilo mintis padovanoti ką nors Šiuolaikinio meno centrui, nes jiems labai patiko paroda, atmosfera, kaip Fluxus buvo priimtas tuo metu Lietuvoje. Metams nepraėjus nuo šitų parodų, būtent amerikoniškoji dalis sureagavo ir jos kuratorius Jonas Hendricksas pats atvyko ir atrinko kūrinius. Iš esmės tai buvo dovana Šiuolaikiniam meno centrui.“

Prie ŠMC direktoriaus žodžių reikėtų pridurti, kad šis Jurgio Mačiūno Fluxus kabinetas ŠMC šiandien yra vienintelė nuolatinė Fluxus ekspozicija Lietuvoje.

Pasak K. Kuizino, tai lyg „nedidelis muziejukas, parodantis sąsajas lietuviško meno su tarptautiniu menu – vienu garsiausių tarptautinių judėjimų, kuris buvo ir Europoje, ir Amerikoje, įsteigtas būtent Jurgio Mačiūno. Šis kabinetas, kuris ŠMC veikia nuo 1997 metų, yra kelis kartus išvykęs, keliavęs, buvo rodytas Prancūzijoje, buvo tapęs dalimi didesnio projekto, kuris vadinosi „Fluxus EAST“, tai yra Fluxus judėjimas Rytų Europoje, ir apkeliavo ne vieną muziejų ir galeriją, galop vėl sugrįžo“.

Negana to, ši dovana dar vis auga savo tarptautiniu svoriu, nes pagrindinę Silvermanų Fluxus kolekciją įsigijo Niujorko MoMa – garsiausias ir įtakingiausias pasaulio šiuolaikinio meno muziejus. Ką gi, ŠMC direktorius turi priežasčių didžiuotis ir galvoti apie „dovanai“ atsivėrusias bendradarbiavimo perspektyvas.

„Galiu tik pasakyti, kad Silvermanai prieš porą metų visą savo kolekciją padovanojo MoMai – Modernaus meno muziejui Niujorke. Tai dabar visa tai, kas yra MoMoje kaip Fluxus kolekcija, svarbi  jos dalis, maža dalelė, kurios trūksta, kad ta kolekcija būtų išbaigta, yra būtent Vilniuje. Neseniai ŠMC lankėsi MoMos kuratorių grupė, tai jie tikrai buvo sužavėti, galėję pamatyti šį kabinetą Lietuvoje. Pats Jonas Hendricksas, Silvermanų kolekcijos kuratorius, dabar yra ir MoMos darbuotojas kaip tos kolekcijos kuratorius. Su Hendricksu ryšiai yra geri, kiekvieną kartą jis mus nudžiugina apsilankęs Vilniuje ir – aišku – peržiūrėdamas savo įdirbį, tai yra turimą kolekciją šiame kabinete. Mes ne kartą esame kalbėję apie galimus pratęsimus to bendradarbiavimo.“  

Ir vis dėlto kaip galima palyginti padovanotą tikrą Fluxus kolekciją ŠMC ir brangiai nupirktą Fluxus kolekciją JMVMC?

Apie ŠMC ir JMVMC Fluxus kolekcijų vertę ir Joną Meką

Ar verta užsipulti linksmus žmones, reikalauti iš jų rimtų atsakymų, piktintis netikėtai brangiais jų „fliuksiniais pokštais“ tik už 12 mln. litų? Tačiau daugiau dėmesio išsamesniam J. Meko portretui skirsime kitą kartą. O dabar paklausykime mandagios šio linksmai fliuksinio paveldosaugininko charakteristikos, kurią taikliai nusakė profesionalus meno istorikas ir ŠMC direktorius K. Kuizinas.  

„Kiek kam yra tekę bendrauti su Jonu Meku ar pažinoti, tai tikrai nėra toks žmogus, kuris labai sistemiškas ar puikiai administruojantis įvairius dalykus. Aš girdėjau, kad jis turi daug visko, bet jis pats gerai nežino, ką jis turi. Tai čia kai kada yra tam tikros rizikos dalykai, kalbant apie investiciją.“ Tačiau, pasak K. Kuizino, „tas pirkinys buvo teisingas žingsnis“, nors visos nupirktos Fluxus kolekcijos iš J. Meko dar nėra matęs. 

Na, o apie meno vertes Lietuvoje gana sudėtinga kalbėti net ŠMC direktoriui, kuris esančių ŠMC ir JMVMC Fluxus kolekcijų vertės negali palyginti: „Silvermanams dovanojant kolekciją ŠMC kažkokie įvertinimai buvo. O rinkoje tų kūrinių vertė nuolat tiktai auga dėl to, kad rinkoje naujų neatsiranda artefaktų iš 1960 ir 1970 metų. Negana to, kai kolekcija buvo padovanota MoMai, be abejonės, jos vertė dar labiau išaugo. Nes MoMa yra institucija, kaip ir didieji dauguma svarbių pasaulio muziejų, kurie renkasi dovanas, ne visas priima. Bet mes skaičiais neoperuojame, reikėtų lyginti.“

Tačiau teisybė glūdi kažkur čia, nors ir mandagiai reaguojant į vaiduokliškų naujadarų slaptąsias fliuksines kolekcijas JMVMC, kai ŠMC direktorius nusišypso...

„Negaliu palyginti, nes nemačiau tos kolekcijos, kuri buvo įsigyta 2007 metais, visos apimties. Bet, mano žiniomis, tai yra gerokai didesnė kolekcija. O kas toje kolekcijoje yra, tai turbūt paprasčiausia būtų vėlgi, kai būtų galimybė ją pamatyti visiškai sudėjus. Tada galima būtų ir lyginti.“

Tęsinyje skaitykite – apie ilgesingai atvirą laišką Jonui Mekui, kadaise jaunojo V. V. Landsbergio viešnages ir kino pamokas Niujorke pas J. Meką, sovietinių KGB darbuotojų vizitus pas Niujorko lietuvius...

Daugiau: Fluxus penkmečio spektaklis Vilniuje – be Lietuvos teisėsaugos dėmesio
Fliuksinio tyrimo nuo Vilniaus iki Niujorko ypatumai – su Vytautu Landsbergiu
Įstabiausias pasaulyje fliuksinis projektas – su „Akropolio“, „Ranga IV“ ir „Lawin“ milijonais