Susitvardantis, pabrėžtinai mandagus ir galantiškas tuometis ministras Raimundas Palaitis, išsikvietęs į savo kabinetą „pokalbiui“ taip pat jau buvusį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovą Vitalijų Gailių, anot pastarojo, sunkiai slėpė įtūžį, net neįstengdamas pakelti akių į pavaldinį. „Kodėl nusitaikėte į liberalcentristų žmones? Kuo jie jums užkliuvo, kad vykdote tyrimus, kurie gali sužlugdyti ne tik juos? Aš maniau, kad esate man lojalus...“ – R. Palaičio balsas virptelėjo. Tvirtai suspaudęs geltoną markerį, ministras braukė juo laikraščio eilutes - mat vienas dienraštis buvo paskelbęs straipsnį apie FNTT tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad žinomi liberalcentristų verslininkai vengė mokėti mokesčius. Šį ministro subraukytą straipsnį V. Gailius rodė ir „Palangos tilto“ redaktoriui. Kaip ir kiti faktai, jis liudija, kad mielo žmogaus ir santūraus politiko įvaizdį puoselėjantis R. Palaitis turi ir plačiajai visuomenei nematomą veidą – neįtikai, „išėsiu“. „Tokio žmogaus kaip R. Palaitis visai neturėjo būti vidaus reikalų sistemoje. Jis neturėjo patekti į Seimą, paaiškėjus, kad klastojo dokumentus ir parašus 2000-ųjų pradžioje“, – sako buvęs FNTT vadovas.
Buvusio ministro praeitis – niūroka
Su galimu dokumentų klastojimu susijusių nemalonumų buvęs ministras R. Palaitis turėjo ne vieną kartą. Tačiau dar 2000-aisiais iškelta baudžiamoji byla buvo netikėtai nutraukta, nors tada pavyko įrodyti, kad jis suklastojo svetimus parašus.
Kai kurie STT Klaipėdos skyriaus tyrėjai, tyrę tuomet mažai kam žinomo finansinės bendrovės maklerio R. Palaičio nusikaltimą, šiandien jau yra išėję į pensiją, bet dar gerai mena sėkmingai politinės karjeros laiptais kopusį palangiškį ir su juo susijusią istoriją.
„Ne viską, ką pavyko sužinoti tyrimo metu, mums buvo leista pateikti vadovybei. Abejoju, ar R. Palaitis būtų taip aukštai kilęs, jeigu tai būtų tapę žinoma teisėsaugai ir visuomenei“, – sakė vienas buvusių STT Klaipėdos skyriaus vadovų.
„Nuo visuomenės buvo nuslėpti svarbūs dalykai?“ – išsprūdo redakcijoje kalbantis su buvusiu FNTT vadovu V. Gailiumi.
Pašnekovas nutilo, bet po pauzės pakėlęs akis vėl ištarė žodžius, kurie gali persekioti buvusį ministrą, bandantį suklijuoti savo gerokai įskilusį politinį įvaizdį: „Kartoju: tokio žmogaus kaip R. Palaitis visai neturėjo būti vidaus reikalų sistemoje...“
„Palangos tiltas“ pasiryžo nupūsti dulkes nuo senų teisėsaugos archyvų – po išsamių pokalbių su buvusiais R. Palaičio bylos tyrėjais jau artimiausiu metu skaitytojams pateiksime naujas bylos aplinkybes, kurios iki šiol nebuvo žinomos.
Gali būti, kad R. Palaitis nutildė ne vieną svarbų liudininką dokumentų klastojimo byloje 2000-ųjų pradžioje, bet vargu ar jam pavyks nutildyti savo buvusį pavaldinį V. Gailių ir kitus. Rudenį teisme jie pasiruošę paliudyti, kad buvęs ministras susidorojo su FNTT vadovu, kuris jam neįtiko dėl stropumo tiriant jo užnugarį galimai turėjusius liberalcentristų verslininkus.
„Iškvietimas pas ministrą dėl minėto straipsnio buvo ne vienintelis atvejis, kai aukšti Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai perspėjo mane apie galimas pasekmes FNTT vadovybei dėl tarnybos veiksmų prieš asmenis, susijusius su VRM vadovais, ar jų įmones. Jei prireiks, liudytojais į teismą bus kviečiami ir jie“, – sakė V. Gailius.
Beje, po pasiaiškinimo pas ministrą dėl neva „puolamų“ liberalcentristų verslininkų jis kreipėsi į Seimo Antikorupcijos komisiją, informuodamas apie R. Palaičio spaudimą. Komisija užfiksavo V. Gailiaus skundą, bet imtis tyrimo prieš valdančiųjų koalicijos ministrą nesiėmė. Pabūgo?
FNTT vadovai dirbo labai gerai
„Dabar suvokiu, kad šiandien Lietuvoje sprendimus priima tie, kurie tada, kai valstybei buvo sunku, buvo kitoje pusėje, o šiandien nenoriai kalba apie savo praeitį“, – sako V. Gailius.
„Paaiškinkite“, – paprašiau.
„Tarnybą vidaus reikalų sistemoje pradėjau 1990-aisiais. Buvo žengiami pirmieji savarankiškos valstybės žingsniai, ir daugelis negailėjome jėgų ir laiko, kad užtikrintume atgimstančios Lietuvos žmonių saugumą. Deja, kai kurie siekė pasinaudoti jaunos valstybės ir jos institucijų pažeidžiamumu ar net iki šiol naudojasi situacija“, – sako buvęs FNTT vadovas.
Jis neslepia, kad R. Palaitį priskiria pastariesiems.
Iki FNTT skandalo V. Gailiaus veiklą tarnyboje gerai vertino ir prezidentūra, pastebėjusi, kad vadovaujant jam ir Vitalijui Giržadui gerokai padidėjo sėkmingų tyrimų skaičius – išaiškinus finansinės atsakomybės prieš valstybę vengiančius verslininkus, į valstybės biudžetą buvo surinkta daugiau nuslėptų mokesčių.
„Šiandien galiu didžiuotis, kad per daugiau nei dvidešimt metų, kai dirbau Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnyboje (ONTT), o vėliau FNTT, dažniausiai sutikdavau savo profesinei pareigai ypač atsidavusius pareigūnus, su kuriais sulaikėme ne vieną nusikalstamų gaujų narį, sulaukdami grasinimų susidoroti. Bet R. Palaičiui, regis, labiau rūpėjo kiti dalykai – „stogas“ savo bendrapartiečiams. Kaip kitaip galėjau suprasti jo žodžius apie „taikymąsi“ į liberalcentristų verslininkus, kurie, kaip parodė mūsų tarnybos tyrimas, vertėsi nelegalia veikla?“ – klausia V. Gailius.
R. Palaičio iš pareigų atleistas buvęs FNTT vadovas įsidarbino Klaipėdos bendrovėje „Vakarų laivų gamykla“ (VLG), kurią valdo daugiašakis Estijos koncernas „BLRT Grupp“. Vidaus reikalų sistemos profesionalui skaudu ir pikta, kad teko palikti finansinių nusikaltimų tarnybą - bent jau kol teismas nepriėmė sprendimo byloje dėl jo atleidimo.
„Pastaraisiais metais, kai dirbau ONTT ir FNTT vadovu, reaguodami į naujas nusikalstamumo kryptis ir tendencijas kartu su kitomis teisėsaugos institucijomis siekėme, kad nusikalstama veikla taptų nepelninga – būtų konfiskuota tai, kas pavogta ar gauta piktnaudžiaujant valstybės tarnyba. Sekėsi visai neblogai, bet, kaip įsitikinome, tai ne visiems patiko VRM viršūnėse“, – sako V. Gailius.
Įžvelgia daug pažeidimų
Sėkmingą jauno vyro karjerą vidaus reikalų sistemoje sužlugdė R. Palaitis, 2011-ųjų gruodžio viduryje paskyręs pavaldiniui tyrimą poligrafu. Primename, kad liberalcentristų ministras tokių veiksmų griebėsi po to, kai paaiškėjo, jog žlugusio „Snoro“ savininkams kažkas nutekino informaciją apie Generalinės prokuratūros planuojamus operatyvinius veiksmus.
Neturėdamas jokių įrodymų, iš kurios tarnybos galėjo nutekėti informacija, R. Palaitis pirmiausia bakstelėjo į FNTT vadovų pusę: „Jie!“
Vertindamas ministro įsakymą skirti savo pavaldiniams iš FNTT testą poligrafu, kuris kartais vadinamas melo detektoriumi, V. Gailius įžvelgia daugybę pažeidimų.
„Susipažinęs su tyrimo pagrindais supratau, kad Valstybės saugumo departamentas nebuvo gavęs VRM prašymo atlikti mano tyrimą poligrafu... Kai buvo paskirtas tyrimas, turėjau galiojantį leidimą susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija ir mano atžvilgiu nebuvo pradėta pakartotinio patikrinimo leidimui susipažinti su tokia informacija procedūra. Nebuvau supažindintas su pradėtu tarnybiniu patikrinimu, vidiniu ar kitokiu tyrimu. Jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai mano atžvilgiu nebuvo atliekami, nebuvau įtariamasis jokiame ikiteisminiame tyrime. Man niekas nedarė jokio poveikio, todėl pats nebuvau pateikęs prašymo atlikti mano tyrimą poligrafu“, – kai kuriuos pažeidimus vardijo buvęs FNTT vadovas.
Iš ministro posto išlėkusį R. Palaitį šiandien maitina Liberalų ir Centro partija, kurioje jis įdarbintas atsakinguoju sekretoriumi.
Skandalas gali plykstelėti prieš rinkimus
FNTT skandalas laikinai priblėso, bet gali vėl įsiplieksti prieš pat Seimo rinkimus rudenį, kai Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinės bylą dėl V. Gailiaus atleidimo iš tarnybos vadovo pareigų.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, skandalo metu gynusi ministro sprendimą atleisti V. Gailių, skaitydama metinį pranešimą Seime gana tiesiogiai prisipažino klydusi. „Tie, kam ilgus metus teisėsauga buvo įrankis politinėms sąskaitoms suvesti arba savo ramybei apsaugoti, sunkiai atsisako šio įpročio. Kova dėl įtakos Finansinių nusikaltimų tarnybai – akivaizdus to pavyzdys“ - sakė šalies vadovė.
Tikėtina, kad jei teismas įvertins buvusio FNTT vadovo argumentus ir įrodymus, jo sprendimas gali palaidoti ne tik R. Palaičio politines ambicijas, bet ir įkalti paskutinę vinį į liberalcentristų karstą.
Turbūt tai nujausdamas R. Palaitis karštligiškai bando FNTT vadovų atleidimo istoriją viešumoje išversti į sau palanką pusę. O gal užkibs naivuolių ir pavyks įtikinti vieną kitą iš retėjančių „palaitinių“ gretų? Anksčiau viešoje erdvėje buvęs pabrėžtinai mandagus ir galantiškas, dabar eks-ministras iš Palangos kovodamas su buvusiu pavaldiniu pasitelkia ne visai padorius argumentus.
„R. Palaitis savo pranešimuose nuolat pažeidinėja nekaltumo prezumpciją, šmeižia, įžeidinėja mane ir V. Giržadą, kaltindamas galimais, tačiau tiesiogiai įvardijamais nusikaltimais. Dėl šių neteisėtų veiksmų ir šmeižto aš artimiausiu metu kreipsiuosi į teismą“, – sakė V. Gailius.
Jis nenori kalbėti apie buvusio ministro politines ambicijas, tad įvardija aptakiai: „Norėčiau, kad R. Palaitis niekada nespręstų apie kitus pagal save“.
Yra ir sąžiningų, atsakingų politikų
Likimo ironija, kad FNTT skandalo veikėjai – R. Palaitis, V. Gailius ir Seimo narys Pranas Žeimys, iš sergančių tėvų namų Palangoje skubėjęs į svarbų Ligito Kernagio vadovaujamos Anikorupcijos komisijos posėdį (kaip vėliau paaiškėjo, jo balsas nušalinant R. Palaitį iš ministro pareigų buvo lemtingas, – L. J.) – jėgų būsimos teisinėms ar politinėms batalijoms semiasi pajūryje.
„P. Žeimio ir kitų komisijos narių pozicija, kurią jie išreiškė balsuodami, tik patvirtina tai, kad mano ir V. Giržado atžvilgiu buvo atlikta nusikalstama slapta operacija. Džiaugiuosi, kad Seime yra sąžiningų politikų, kurie jaučia atsakomybę prieš valstybę ir visuomenę. Beje, komisijos nariai disponuoja daug platesnės apimties informacija. Tikiu, kad jie tai atskleis teisme“, – sako buvęs FNTT vadovas. Ir priduria: „Pergalė teisme man būtina todėl, kad jaučiuosi atsakingas ne tik prieš kolegas, bet ir prieš teisingumo siekiančius Lietuvos žmones“.
Jei teismas pripažintų, kad FNTT vadovų atleidimas buvo, Prezidentės žodžiais tariant, įrankis „sąskaitoms suvesti“, R. Palaičiui gali per ankštas pasidaryti ir partijos atsakingojo sekretoriaus postas.
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]