Ukrainos gynėjas kviečia kuo skubiau pakeisti Salomėjos Nėries mokyklos pavadinimą

Dera žinoti, kad 2023 m. gegužės 1 d. įsigaliojo LR Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymas, priimtas per 2 minutes. 2022 m. gruodžio 13 d. už kurį balsavo 103 Seimo nariai iš 109 dalyvavusių, 6 susilaikė.

Naujai įsisiūbuojant kalboms, kad reikia kuo skubiau vykdyti desovietizacijos įstatymą, atgijo kalbos dėl Salomėjos Nėries mokyklos Vilniuje pavadinimo keitimo.

Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės vadovaujamas valstybinis transliuotojas 2023 m. rugpjūčio 29 d. šia tema paskelbė analitinę analizę „Šnipštas įvyks, ir viskas“: desovietizacijos įstatymui – istoriko kritika, spėjama, kad aštriausios ietys lūš dėl Nėries“.

Šia proga ekspertai.eu primena archyvinę 2016 m. publikaciją „Ukrainos gynėjas kviečia kuo skubiau pakeisti Salomėjos Nėries mokyklos pavadinimą“.

ekspertai.eu 2023 08 29

Susiję: „Desovietizacija“ – Lietuvos naikinimo priedanga

Ukrainos gynėjas kviečia kuo skubiau pakeisti Salomėjos Nėries mokyklos pavadinimą (2016-12-13)

Tik kokybiškos informacijos portalas 15min.lt, dar kartą kviečia Lietuvos visuomenę susimąstyti ir pakeisti Salomėjos Nėries mokyklos pavadinimą.

Viršesnis nei Lietuvos įstatymai ne vienerius metus mūsų šalyje laisvai veikiantis Švedijos pilietis Jonas Ohmanas primena, kad jau yra „ne kartą viešai pasakęs, kad reikia keisti Salomėjos Nėries mokyklos pavadinimą“, nes kad ir „kokia bebūtų nuostabi poetė ir kokie bebūtų sunkūs jos pasirinkimai, ji įdavė Stalinui Lietuvos išdavystei reikalingą „meninį prieskonį“.

„Tiesiai šviesiai, nesuprantu, kodėl valstybingumo išdavikės vardą turi puoselėti viena sostinės mokyklų“, - lietuvius gėdina švedas, kurio organizacija „Blue/Yellow”, kaip kad jis pats teigia, faktiškai tiesiogiai dalyvauja kare Ukrainoje.

Salomėjos Nėries mokykla Vilniuje.

Pasak J. Ohmano, „jei duodama suprasti, kad kolaboravimas „nieko tokio“, tuo labiau jei esi talentingas, tai einama labai pavojingu keliu“ ir „šiandien, kaip ir kadaise, stovime prieš itin sudėtingus, gal ir brutalius, iššūkius“.

„Istorija į mus nuolat žiūri, mes – į ją“, - atkreipia dėmesį specialistas siekdamas, kad lietuviai pagaliau pradėtų galvoti.

Ekspertai.eu primena, kad karo draskomoje Ukrainoje desantininkas, specialiuose daliniuose Švedijoje tarnavęs J. Ohmanas užsiima karo logistika, turi kontaktų su įvairiais Ukrainos kariuomenės daliniais, brigadomis, batalionais ir teikia jiems humanitarinę pagalbą, dalina šalmus, neperšaunamas liemenes, drabužius, medicinos priemones, maistą, organizuoja jų pristatymą iš Lietuvos ir kitų ES valstybių.

Švedijos pilietis J. Ohmanas save vadina hibridu. Nuotr. facebook.com

„Mes siunčiame optiką, kitus prietaisus, kurie naudojami gerinti ginklų efektyvumą<...> Turime ir kitų projektų. Pavyzdžiui, slaptą projektą „333“ - negaliu pasakyti, kas tai yra“, - yra atviravęs Švedijos pilietis.

J. Ohmano teigimu jis daro tai, ką turėtų daryti įvairios ES ar NATO struktūros, tačiau nedaro. Paramą į karo zoną Ukrainoje J. Ohmanas gabena visaip – lėktuvais, mikroautobusais, kitais būdais.

„Būna ir komercinių, būna ir karinių“, - neslepia švedas.

Pasak J. Ohmano, už jo veiklą „Lietuvos saugumas didelių priekaištų neturi“.

„Mes ant kariavimo ribos ta prasme, kad patys nekariaujame, bet jau pakankamai prisidedame prie karybos“, - teigia J. Ohmanas informuodamas, kad Lietuvoje rengia instruktorius kariaujančiai Ukrainai.

Desantininkas negali kritikos žodžių karo skeptikams.

„Kai visokiausi skeptikai manęs klausia, kodėl mes tai darome, nes daugelis, ypač Vakaruose, ką nors daryti bijo, aš jų noriu paklausti – ko jie bijo? Ar jie nemato, kad Putinas neadekvatus? Ar jie nemato, kad „separus“ reikia „dusinti“? Kas jiems neaišku?“, – yra viešai piktinęsis pilietiškumo pamokas Švedijoje išėjęs Jonas.

Švedas tvirtina turintis dvigubą tapatypę.

„Turiu dvigubą tapatybę. Supraskime – tokiame kare, kaip šis (Ukrainos – Rusijos, red. pastaba), labai daug gali padaryti žmonės, panašūs į mane – turintys dvigubą tapatybę: Lietuvos - Švedijos, Ukrainos - Kanados, Vokietijos - Ukrainos. Mums konflikto sąlygomis veikti kažkaip lengviau, paprasčiau. Putinas pradėjo hibridinį karą, jam ir priešinasi hibridai. Aš irgi esu hibridas. Mes irgi kažką mokam “, – neleidžia abejoti savo sugebėjimais jaunystėje karo mokslų ragavęs J. Ohmanas.

Ekspertai.eu kreipiasi į Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką Eugenijų Jovaišą, prašydami pakomentuoti, kaip greitai būtų įmanoma įgyvendinti švedų desantininko siūlymą ir pakeisti aukščiau minimos mokyklos pavadinimą į tokį, kuris nesisietų su tautos išdavikais.

Taip pat ekspertai.eu kreipiasi į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Vytautą Baką, prašydami plačiau pakomentuoti, kokius kriterijus turi atitikti svetimos valstybės pilietis, kaip pavyzdžiui šiuo atveju švedas J. Ohmanas, kuris turėtų galimybę nekliudomai veikti perkopdamas galiojančius Lietuvos įstatymus.

NSGK pirmininko taip pat klausiama, ar lietuviai, norintys užsiimti panašia veikla kaip J. Ohmanas, rinkti ir siųsti ginkluotę į trečiąsias ne NATO ir ne ES šalis, tai galėtų daryti bet kurioje ES valstybėje be problemų?

Susiję:

Ar kiekvienas Lietuvos pilietis turi teisę laisvai rinkti ir nevaržomai siųsti ginkluotę į trečiąsias šalis?