Ukrainos – Rusijos karinis incidentas Kerčės sąsiauryje. Kas ir kodėl suplanavo provokaciją?

2018 m. Lapkričio 25 dieną trys Ukrainos laivai – du šarvuoti kateriai ir vilkikas plaukdami iš Odesos Juodąją jūra negavę Rusijos valdžios leidimo sąmoningai kirto Rusijos jūrų sieną Juodojoje jūroje netoli Kerčės pusiasalio. Nepaisydami Rusijos pakrantės apsaugos tarnybos duotų įspėjimų sustoti, laivai plaukė link Rusijos Kerčės sąsiaurio, kur Maskva ką tik baigė statyti Kerčės tiltą jungiantį Rusiją ir Krymo pusiasalį. Rusijos Federalinės Saugumo Tarnybos (FSB) pasienio tarnyba taranavo Ukrainos vilkiką, o du šarvuoti kateriai paspruko, bet tikslo nepasiekė – per Kerčės sąsiaurį nespėjo perplaukti.. o šiam nepaklusus sustoti, buvo priversta atidengti ugnį į Ukrainiečių laivus. Du apgadinti Ukrainos laivai buvo nuvilkti, o vienas laivas palydėtas į Rusijos karinį uostą Kerčėjė. Sekančią lapkričio 26 dieną Ukrainos prezidentas Porošenko paskelbė karo padėties įvedimą dešimtyje rytų Ukrainos regionų. Kas ir kodėl suplanavo provokaciją?

Kas teisus šiame incidente?

Ukraina žinojo apie leidimų išdavimo tvarką. Tiek Ukrainos, tiek Rusijos valdžios atstovai patvirtino, kad Ukrainos laivai negavo leidimo iš Rusijos įplaukti į Azovo jūrą ir plaukti link Kerčės tilto. Rusija vienašališkai reikalauja tokio leidimo po Krymo prijungimo prie Rusijos ir tilto per Kerčės sąsiaurį pastatymo, nors 2003 metų Rusijos ir Ukrainos pasirašyta Azovo ir Kerčės sąsiaurio jūrų teisinės padėties sutartis numato, kad karinių laivų įplaukimas į jūrą leidžiamas tik bendru sutarimu. Ukraina ginčija jūros statusą tarptautiniame arbitražo teisme. (Dėl teisinės bylos nagrinėjimo žr. 1, 2, 3).

Ukrainos vyriausybė 2018 rugsėjo mėnesį, paraginta JAV, paskelbė norinti įsteigti naują karinį uostą Azovo jūroje. 2018 rugsėjo 23 d. per Kerčės sąsiaurį perplaukė trys Ukrainos laivai – du karo ir vilkikas. 2018 spalio mėn. Rusijos vyriausybė perspėjo, kad ji neleis jokio tolesnio Azovo jūros militarizavimo.

Laivų judėjimas per Kerčės sąsiaurį realiu laiku (marinetraffic.com)

Nepaisant to, 2018 lapkričio 25 d. Kijevas davė įsakymą trims savo mažiems laivams per Kerčės sąsiaurį plaukti be leidimo siekiant gauti tokį griežtą Rusijos atsaką.

Rusijos saugumo pajėgų Juodojoje jūroje sulaikyti trys Ukrainos jūreiviai pripažino, kad jie sąmoningai vykdė 2018 lapkričio 23 d. Kijevo duotą įsakymą plaukti iš Odesos į Marijupolį per Kerčės sąsiaurį plaukti be Rusijos leidimo.

Daugiau nei 5 valandas Rusijos pusė vengė bet kokių karinių veiksmų sustabdyti Ukrainos karo laivus įplaukusius į ginčijamus Rusijos teritorinius vandenis. Pradžioje Rusijos pasienio pakrančių apsaugos laivai bandė blokuoti plaukiančius Ukrainos laivus, po to, keletą valandų persekiojo jūroje. Tik maždaug 19 val. vietos laiku Rusijos pasienio tarnyba ėmėsi reikiamų priemonių, kad nutrauktų Ukrainos mažų karo laivų veiksmus Rusijos teritoriniuose vandenyse.

Radijo ryšys tarp Ukrainos ir Rusijos karo laivų:

soundcloud.com

Ukrainos vyriausybė praktiškai pripažino, kad Ukrainiečių laivų misija turėjo blogus ketinimus – laivai vykdė kontržvalgybines užduotis. Tarp Ukrainos karinių laivų įgulos narių buvo Ukrainos Saugumo Tarnybos žvalgybos darbuotojai. Rusijos Federalinė Saugumo Tarnyba (FSB) teigia, kad „incidentas buvo „provokuojantis Ukrainos karinio jūrų laivyno veiksmas, įvykdytas tiesiogiai remiantis Ukrainos vyriausybės nurodymu.“

Konfliktas Kerčės sąsiauryje – iš anksto suplanuota bendra Vašingtono - Kijevo provokacija?

Ar Kijevas galėjo įvykdyti šio pobūdžio provokaciją prieš Rusiją Juodojoje jūroje savarankiškai ar pritariant JAV prezidento administracijai?

Nuo pat Ukrainos 2014 m. Maidano revoliucijos pasibaigusios valstybiniu pertversmu, Ukrainoje niekas nevysta be tiesioginio pritarimo iš Vašingtono ir Vakarų valstybių.

Norint geriau suprasti šį karinį incidentą tarp Ukrainos ir Rusijos, pažiūrėkime, kas prieš incidentą vyko tarp JAV ir Ukrainos Vašingtone.

2018 lapkričio 16 d. JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo Vašingtone susitiko su Ukrainos užsienio reikalų ministru Klimkinu Ukrainos Strateginės Partnerystės komisijos plenariniame posėdyje, kuriame paskelbė bendrą pareiškimą. Vieno puslapio JAV-Ukrainos dokumente net šešis kartus buvo paminėta „Rusijos agresija“.

Šiame dokumente rašoma, kad,

„Jungtinės Amerikos Valstijos smerkia Rusijos agresyvius veiksmus nukreiptus prieš tarptautinę laivybą einančią per Juodąją jūrą, Azovo jūrą ir Kerčės sąsiaurį į Ukrainos uostus. Abi šalys pabrėžia, kad Rusijos agresyvi veikla Azovo jūroje atnešė naujus saugumo, ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos pavojus visam Azovo ir Juodosios jūros regionui."

2018 lapkričio 17 d. papildomai JAV valstybės sekretorius Mike Pompeo ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlovas Klimkinas susitikę Vašingtone pakartojo:

„Jungtinių Valstijų ir Ukrainos bendradarbiavimas grindžiamas bendrais interesais ir bendromis vertybėmis, įskaitant paramą demokratijai, ekonominei laisvei ir gerovei, suverenumui ir teritoriniam vientisumui, energijos saugumui ir pagarbai žmogaus teisėms bei įstatymui."

Lapkričio 21 dieną JAV tarptautinių santykių „idėjų kalvė“„Atlanto taryba“ (kuri iš esmės yra JAV ir jo vadovaujamo karinio aljanso viešųjų ryšių bendrovė) paskelbė pranešimą „Už pasienio ribų užtikrinant visų Rytų Europos tautų suverenumą" (ang. Beyond Borderlands Ensuring the Sovereignty of All Nations of Eastern Europe).

Kaip ir tikėtasi, pranešime daugiausia dėmesio skiriama Rusijos įtakai. Taip pat pirmiausia dėmesys skiriamas Ukrainai. Skyriuje, pavadintame „Saugumo pagalba trumpuoju ir vidutiniuoju laikotarpiu", pabrėžiama padėtis Azovo jūroje:

„Šiuo metu Rusija okupuoja ir militarizuoja Ukrainos Krymą, vykdo lėtą, hibridinį karą Donbase ir trukdo Ukrainos laivybai Azovo jūroje".

Be to, skyriuje nagrinėjamas 2008 metų Rusijos ir Gruzijos konfliktas. Remiantis šiuo dokumentu, JAV gali ir turi taip pat konsultuotis su Gruziją ir Ukrainą siekiant tolesnės karinės pagalbos:

„Taip pat būtų naudinga, kad Jungtinės Amerikos Valstijos ir ES apsvarstytų galimybę aktyviai naudoti sankcijas, kad būtų atgrasinta Kremliaus agresija.Iki šiol sankcijos buvo taikomos siekiant nubausti Kremlių už praeities nuodėmes, tačiau jos taip pat gali būti naudojamos siekiant užkirsti kelią tolesnei agresijai.“

Ir čia pat pateikiamas pavyzdys:

"Pavyzdžiui, Kremlius, nepaisydamas ugnies nutraukimo, toliau paima vis daugiau teritorijų Donbase.“

Be to, pranešime pateikiamas pasiūlymas kaip kovoti su „Rusijos agresija“ ir provokacijomis Azovo jūroje:

"Jungtinės Valstijos ir ES taip pat turėtų atidžiai stebėti Kremliaus provokacijas Azovo jūroje ir apsvarstyti tinkamą atsaką. Galbūt neturėtų leisti Rusijos laivams, plaukiojantiems iš Azovo jūros uostų įplaukti į Europos ir JAV uostus tol, kol Maskva trukdys Ukrainos laivybai (Azovo jūroje)."

Ir štai lapkričio 25 d., praėjus keletai dienų po JAV/NATO pasiruošimo kaip „kovoti su Rusijos agresija Azovo jūroje“ įvyko incidentas Juodojoje jūroje tarp Ukrainos ir Rusijos karo laivų.

Lapkričio 26 d. po Ukrainos – Rusijos incidento Kerčės sąsiauryje Atlanto tarybos narys Švedijos ekonomistas Andersas Aslundas paragino „dėl nelegalios Rusijos vykdomos tarptautinės Azovo jūros blokados Vakarų valstybes ir NATO aljansą reaguoti“ tokiu būdu:

„NATO aljansas ir Jungtinės Valstijos turėtų nusiųsti savo karo laivus į Azovo jūrą, kad garantuotų, jog ji (Azovo jūra) bus atvira tarptautinei laivybai.“

Kariniu incidentu Kerčės sąsiauryje iš kart pasinaudojo Ukrainos prezidentas

Akivaizdu, kad trys maži Ukrainos karo laivai buvo sąmoningai Kijevo pasiųsti be jokio leidimo į ginčijamą zoną siekiant gauti tokį Rusijos atsaką, išnaudojant atsaką kaip falsifikuotą pretekstą paskelbti karo padėtį ir panaikinti būsimus prezidento rinkimus Ukrainoje.

1. Nors karinė priešprieša tarp Ukrainos ir Rusijos neperaugo į didesnį, tačiau sekančią dieną po incidento Kerčės pusiasalyje, lapkričio 26, Ukrainos prezidentas Porošenko paskelbė karo padėties įvedimą dešimtyje rytų Ukrainos regionų, kur Porošenkos populiarumas itin mažas. Ukrainos ginkluotosios pajėgos 21.48 val. vietos laiku atidengė didžiulę artilerijos ugnį kaimuose ir miestuose, kuriuos kontroliuoja rytų Ukrainos separatistai.

Kijevo sprendimas įvesti karinę padėti susijęs su pilietinio karo veiksmų atnaujinimu rytų Ukrainoje prieš nuo Ukrainos atsiskyrusius Donbaso ir Lugansko regionus.

2. Ukrainos prezidentas Porošenko, įvesdamas karinę padėtį siekia atšaukti 2019 kovo mėnesį vyksiančius prezidento rinkimus, kuriuos, kaip tikimasi, jis pralaimės ir tokiu būdu nelegaliai išliks valdžioje (apklausos rodo, kad už Porošenką balsuotų tik 8 proc. rinkėjų), Per daugiau, kaip keturis metus trunkantį pilietinį karą Donbaso regione ir slaptas Rusijos karines intervencijas Kryme, Porošenka niekada nebuvo skelbęs karinės padėties įvedimo.

Karo padėties įvedimas neribotam laikui būtų naudojamas prezidento Porošenkos prieš bet kokius opozicijos ir varžovų kandidatus į prezidentus, nes karo padėties dekretas aiškiai nurodo, kad jis gali apriboti Ukrainiečių konstitucines teises ir laisves, tokias kaip rinkimų teisę, streikus, susirinkimus, išraiškos laisvę, judėjimo laisvę, išsilavinimą, nuosavybę ir kt.

3. Dabartiniai Ukrainos vadovai imasi tokių kraštutinių, nedemokratinių veiksmų – karo padėties įvedimo ir dėl to, kad galėtų išlikti valdžioje, nes bijo baudžiamojo persekiojimo už dalyvavimą 2014 m. Maidano žudynėse, korupciją ir kitus nusikaltimus.

Ukrainos generalinis prokuroras žinojo apie planuojamą karinės padėties įvedimą falsifikuotais pagrindais

Dabartinis Ukrainos parlamento narys Sergėjus Leščenko, buvęs garsus „Українська Правда“ „Ukrainos Tiesa“ žurnalistas, taip pat teigia, kad karinis incidentas Kerčės sąsiauryje buvo surežisuotas dabartinių Ukrainos vyriausybės vadovų siekiant įvesti karo padėtį ir panaikinti artėjančius Ukrainos prezidento rinkimus. Jis rašo, kad Ukrainos generalinis prokuroras prieš keletą mėnesių atskleidė šį „scenarijų" - įvesti karinę padėtį ir šio scenarijaus autorius įvardija prezidentą Porošenko, parlamento pirmininką Turčinovą ir Pašinskį. Keletas Maidano aktyvistų ir keletas buvusių Gruzijos karių (Maidano snaiperių) viešai paliudijo, kad šie paminėti dabartinio Ukrainos režimo lyderiai dalyvavo milicininkų ir protestuotojų žudynėse Maidane.

Ukrainos generalinis prokuroras savo interviu duotame 2018 m., rugpjūčio 21 d. prieš mėnesį iki karinio incidento Kerčės sąsiauryje, dienraščiui „Українська Правда“ (Ukrainos Tiesa) teigė, kad Ukrainos vadovybė svarstė nekonstitucinį planą įvesti karo padėtį ir atšaukti rinkimus, kad išliktų valdžioje.

Ištrauka ir Ukrainos generalinio prokuroro Jurijaus Lucenko (Юрій Луценко) duoto interviu.

Klausimas prokurorui: - Kokiomis sąlygomis jūs pasiruošęs atsistatydinti?

Prokuroro atsakymas: - Jei valstybėje bus priimtas aiškiai nekonstitucinis sprendimas. Pavyzdžiui įvesta karinė padėtis be konstitucijoje numatytų pagrindų, tik dėl kėdžių išsaugojimo.

Klausimas prokurorui: ar tai buvo aptariama?

Prokuroro atsakymas: - Žinau, kad yra karštų galvų nešiojančių šį planą. Aš apie tai pasakiau šiems vadovams ir galiu pakartoti tai viešai. Jei bus bandymai įvesti karinę padėtį tam, kad būtų atidėtas rinkimų procesas, aš laikysiu, kad tai neįmanoma. .

Ukrainos generalinio prokuroro Jurijaus Lucenko (Юрій Луценко) 2018 m., rugpjūčio 21 d. duoto interviu vaizdo įrašas:

Ukrainos vadovybės susitikimo dalyvis 2017 m. gegužės 22 d. dienraščiui „Українська Правда“ sakė, kad tas pats Nacionalinio saugumo ir gynybos vadovas (Turčynovas) pasiūlė įvesti karinę padėtį iki prezidento rinkimų 2019 metais, kad jie galėtų išlikti valdžioje. Šis Ukrainos vadovybės susitikimo dalyvis sakė, kad karo padėties įvedimo sąmokslas siekiant išlikti valdžioje buvo atmestas, nes karo padėtis galėjo būti įvesta tik 2 mėnesiams (60 dienų), o ne 2 metams.

Vėliau šis sąmokslas buvo įgyvendintas: karinės padėties įstatymas, kurį 2018 lapkričio 26 pirmą kartą patvirtino tas pats Nacionalinio saugumo ir gynybos vadovas Turčynovas ir prezidentas Porošenko, buvo skirtas 2 mėnesiams (Ukrainos radai spaudžiant vėliau sutrumpintas iki 30 d.).

Julijos Tymošenkos įspėjimas apie rengiamą karinės padėties įvedimą Ukrainoje

Be to, kas jau buvo paminėta anksčiau, kad maži Ukrainos karo laivai buvo sąmoningai Kijevo pasiųsti plaukti per Kerčės sąsiaurį be leidimo, žinant Rusijos leidimų išdavimo politiką galima paminėti ir tai, kad 2018 liepos 6 dieną TV kanalo UA:Перший laidoje Tymošenko pareiškė, kad pagrindinis jos varžovas būsimuose 2019 m. prezidento rinkimuose Porošenko „turi labai pavojingą planą sutrukdyti prezidento rinkimus plečiant karą Donbese ir įtvirtinant karinę padėtį Ukrainoje.“

Julijos Tymošenkos interviu Ukrainos TV Pirmajam kanalui (TV UA: Перший)

Žinoma, 2018 lapkričio 26 J. Tymošenko buvo priversta balsuoti už karinės padėties įvedimą. Jei Tymošenko būtų balsavusi prieš karinės padėties įvedimą, arba net susilaikytų balsuojant, ji būtų pasmerkta Porošenkos vyriausybės, o propagandinė Ukrainos žiniasklaida ją apšauktų kaip „Rusijos agentę" ir pan. Dabar yra tokia Ukrainos politinė tikrovė, nes tapo norma apšaukti beveik visus „Rusijos agentais", kurie priešinasi Porošenkos vyriausybei ir jo politikai. Jau anksčiau prasidėjus prezidentinei kampanijai žiniasklaidoje Tymošenko buvo apšaukta „Putino agente Ukrainoje“.

Tiesioginė viešųjų ryšių kampanija, kurios metu buvo paskelbti redaguoti radijo pokalbiai laivų įgulos sulaikymo metu, Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos posėdžio dėl karinės padėties įvedimo tiesioginė transliacija ir sekančią dieną per Ukrainos parlamento TV rodytas filmas apie incidentą, kuriam sumontuoti reikia ne vienos dienos, visa tai rodo, kad incidentas Kerčės sąsiauryje buvo iš anksto kruopščiai planuojamas.



Porošenko, tai ne Ukraina

Būtina pažymėti, kad Ukrainos prezidento Porošenkos politika yra sąmoningai skirta įtvirtinti ir didinti konfliktus tiksliai trijose jo rinkimų kampanijos srityse: armijoje, kalboje ir religijoje. Ši politika, motyvuota jo bandymu bet kokiu būdu išlikti valdžioje, yra labai pavojinga Ukrainai ir kelia pavojų už Ukrainos ribų.

Ukrainos prezidentas Porošenko, tai ne Ukraina ir ne Ukrainiečiai. Todėl remti Porošenkos politiką yra paprasčiausias nusikaltimas ir prieš Ukrainą ir prieš Ukrainiečių tautą.

Nepaisant to, Vakarų vyriausybės ir toliau viešai rems dabartinį Ukrainos režimą, nes tai naudinga „atgrasant Rusiją“, ir toliau ignoruos nedemokratišką Ukrainos valdžią ir žmogaus teisių pažeidimus Ukrainoje.

Lietuvos prezidentės D. Grybauskaitės, LR Seimo ir politikų melagingi pareiškimai ir parama nedemokratiškam Kijevo režimui

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė reaguodama į karinį incidentą Kerčės sąsiauryje naujienų agentūrai BNS sakė: „Akivaizdu, kad Rusija vykdo tiesmuką ir agresyvų karą prieš Ukrainą, toliau ciniškai pažeidinėdama tarptautinius susitarimus ir savo pačios prisiimtus įsipareigojimus“. Pasak jos, Lietuva griežtai smerkia Rusijos veiksmus Kerčės sąsiauryje ir ragina „nedelsiant išlaisvinti neteisėtai užgrobtus laivus ir jų įgulas“. Lietuva, prezidentės teigimu, yra pasirengusi padėti Ukrainai „telkiant tvirtą visos tarptautinės bendruomenės paramą.“

Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) išplatintame pranešime griežtai pasmerkė lapkričio 25 d. Rusijos Federacijos veiksmus prieš Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus:

„Pabrėžiame, kad šie provokaciniai Rusijos Federacijos veiksmai pažeidžia Ukrainos suverenitetą, teritorinį vientisumą, esminius tarptautinės teisės principus ir negali būti kvalifikuojami kitaip negu atviros karinės agresijos aktas prieš Ukrainą,“- rašoma URM išplatiname pranešime.

Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), reaguodama į Ukrainos – Rusijos karinį incidentą Kerčės sąsiauryjeišplatino pareiškimą, kuriame teigiama:

„Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei jos frakcijos Seime nariai remia Ukrainos nepriklausomybę ir vientisumą. Kviečiame tarptautinę bendruomenę nedviprasmiškai pasmerkti agresyvius Rusijos Federacijos karinių pajėgų veiksmus“, – sakė LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

LVŽS frakcijos narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas išreiškė paramą „kariaujančiai Ukrainai“ ir „Lietuvos vyriausybės iniciatyva priėmė bendrą pareiškimą, kuriame pasmerkėme Rusijos karinius veiksmus prieš Ukrainą“, - parėmė nedemokratinį, korumpuotą prezidento Porošenkos režimą.

LR Seimo Užsienio reikalų komitetas, Lietuvos Respublikos Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame „smerkiami Rusijos agresijos veiksmai prieš Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus 2018 m. lapkričio 25 d.“

Ar Kijevas siekia karo su Rusija?

Žinoma, ne. Kijevas turi keletą motyvų provokuoti Rusiją: Ukrainai siekiant spartesnės narystės NATO kariniame aljanse ir sutrukdyti Argentinoje G20 šalių vadovų susitikime numatytamRusijos prezidento Putino ir JAV prezidento Trumpo susitikimui, bei atnaujinti karą Rytų Ukrainoje. Dėl šios taip vadinamos „Rusijos agresijos“ prieš Ukrainą, JAV prezidentas Trumpas jau atšaukė savo iniciatyva suplanuotą susitikimą su Rusijos prezidentu Putinu.

Ukrainos prezidentas Porošenko nusprendęs, kad Azovo jūroje įvykęs incidentas yra Rusijos karo prieš Ukrainą ženklas paragino visas NATO valstybes nares ir kitus sąjungininkus pradėti dislokuoti savo karo laivus „gelbėjant Ukrainą“ konflikte.

Tačiau NATO valstybės praktiškai turi labai ribotas galimybes dislokuoti karinius laivus, kadangi šių laivų patekimą į Juodąją jūrą pro Bosforo sąsiaurį riboja 1936 metų Monreux konvencija.

Išvada

Kaip matyti iš JAV valstybės sekretoriaus ir Ukrainos užsienio ministro priimtų bendrų pareiškimų „Rusijos agresijos" veiksmų vienaip ar kitaip buvo tikimasi,

Akivaizdu, kad šiais bendrais JAV – Ukrainos pareiškimais ir įspėjimais apie galimą „Rusijos provokaciją" buvo bandoma suderinti pastangas sukelti Ukrainos – Rusijos karinį incidentą Kerčės sąsiauryje, kurį išnaudojo Ukrainos prezidentas Porošenko siekdamas nedemokratiniu būdu išlikti valdžioje.

Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė, URM, Lietuvos kariuomenės vadas J. Žukas, LR Seimo nariai ir politologai, Lietuvos propagandinė žiniasklaida melagingai atkartoja Ukrainos prezidento Porošenkos teiginius, kad „Rusija vykdo agresyvų karą prieš Ukrainą“, kadangi karas Rytų Ukrainoje, tai ne Ukrainos ir Rusijos karas, o Ukrainos pilietinis karas, Karinis incidentas Kerčės sąsiauryje jūroje, tai nėra karas; šis karinis incidentas neteisėtai naudojamas kaip klaidingas pretekstas neteisėtai išlikti valdančiajam Ukrainos klanui.