Už liudijimą - kerštas onkologei L. Bloznelytei

Kauno pedofilijos bylos kaltinamojo velionio Andriaus Ūso tėvai, Laimutė Stankūnaitė ir jos tėvai reikalauja iškelti baudžiamąją bylą onkologei, habilituotai biomedicinos mokslų daktarei profesorei Laimai Bloznelytei.

Žinoma medikė televizijos laidoje “Paskutinė instancija” paliudijo prieš porą metų sulaukusi savo kabinete itin keisto vizito: „Atėjo labai keista šeima, stambus vyras, dvi moterys – viena jaunutė, kita vyresnė, ir mergaitė. Esant abiems moteriškėms, vyras pasakė, kad jo problema – dėmė ant lyties organo, ir prašė ją pašalinti.“

Profesorė sakė buvusi nustebinta, kai pacientas apsinuogino kabinete esant abiems moterims ir mergaitei. “Kai atsisakiau šalinti <dėmę>, labai nustebau, kad ne vyras, o vyresnioji moteris pradėjo ant manęs šaukti. Ji sakė: „Mes mokam pinigus, jūs darot.“, - prisiminė L. Bloznelytė.

Vėliau į viešumą iškilus pedofilijos skandalui, ji sakė atpažinusi A. Ūsą, V. Naruševičienę ir L. Stankūnaitę.

Onkologė jau buvo apklausta Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje, skelbta, kad netrukus ji gali būti kviečiama liudyti į teismą pedofilijos byloje.

Nelaukdami šio liudijimo, L. Stankūnaitė, jos tėvai ir A. Ūso artimieji reikalauja, kad prokurorai pradėtų ikiteisminį tyrimą dėl šmeižto. Prokuratūrai atsisakius tai padaryti, šis sprendimas buvo apskųstas Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui, o jam atmetus skundą, kreiptasi į Vilniaus apygardos teismą.

Delfi.lt cituoja L. Stankūnaitės advokato Gintaro Černiausko žodžius, kad prašoma išsiaiškinti “ne tik kodėl L. Bloznelytė-Plėšnienė galimai apšmeižė A. Ūsą, bet ir šio veiksmo bendrininkus bei užsakovus”. Lrytas.lt patikslina, kad “tyrimą prašoma pradėti ir laidos kūrėjų atžvilgiu”.

Šiandien išnagrinėjęs L. Stankūnaitės, jos tėvų ir A. Ūso artimųjų prašymą, Vilniaus apygardos teismo teisėjas Arūnas Kisielius sprendimą turėtų paskelbti po savaitės.

Kaip ekspertai.eu sakė teisininkas Paulius Markevičius, reikalavimą iškelti baudžiamąją bylą L. Bloznelytei galima vertinti kaip spaudimą liudininkei, kad ji pakeistų parodymus.

“Manau, kad pirmiausia teismas turėtų vertinti profesorės parodymus pedofilijos byloje, tik tada galima spręsti klausimą dėl šmeižto. Be to, esu įsitikinęs, kad Lietuvos Baudžiamajame kodekse likęs straipsnis dėl atsakomybės už šmeižtą yra sovietinių laikų atgyvena, kuri liudija apie iš tų laikų paveldėtą mūsų politikų mentalitetą, siekį piktnaudžiauti baudžiamąja teise susidorojant su oponentais. Civilizuotose šalyse klausimai dėl šmeižto sprendžiami civiline tvarka. Žinoma, tokiose valstybėse, kaip Rusija, Baltarusija ar Šiaurės Korėja keliamos ir baudžiamosios bylos” - sakė P. Markevičius.