Apie vertybes, jų hierarchiją (gradaciją) yra pasakyta ir prirašyta daug. Degradacija tai kai svarbiausioji ar aukštesnioji vertybė yra nuvertinama, nepastebima, nukišama pabaigai ar visai ignoruojama. Ko gero trumpiausiai apie vertybes galima išsireikšti taip: žodis yra vertybė, o pasakytas žodis apibūdina patį sakytoją ir tai, apie ką tas žodis yra pasakytas. Čia nekalbame apie tai ar tai teisinga ar ne, nes tai jau yra kitas vertinimas.
Rinkimai yra lyg tarpinė stotelė, kurioje galime ryškiau pamatyti, kas yra kas, nes žymiai daugiau girdime įvairaus kalbėjimo.
Nepaminėti JE LR Prezidentės vertybinių nuostatų būtų nekorektiška. Taigi cituoju: „Paklausta, kokios tikisi būsimos valdžios, D.Grybauskaitė sakė: „Pirmiausia, kad galvotų apie Lietuvą ir jos žmones, o ne savo kišenę. Ir vogtų mažiau“. Reiktų konkretumo, vogtų mažiau, kiek gi galima vogti? Tačiau kartu verta pažymėti, kad JE LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė nepadarė nieko, nors ne kartą apie tai buvo informuota, kad tik ką įvykę Seimo rinkimai būtų įvykdyti LR Konstitucijoje nustatytu būdu pagal lygią rinkimų teisę.
LR Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė 2016-08-05 „Vakarų eksprese“ irgi yra pasisakiusi Valstybės vertybių atžvilgiu: „Blogiausia, kas gali įvykti valstybėje, – tai žmonių neapykanta savo valstybei. Tai turime suprasti kiekvienas – tiek politikas, tiek valstybės tarnautojas, tiek pareigūnas. Kiekvienas mes einame tam tikras pareigas ir turime plačiau vertinti išorinius ir vidinius reiškinius ir įvykius. Kad ir kaip būtų gaila, aplinka darosi labai nesaugi. Ir nebūtinai dėl karinių veiksmų, ginkluotų konfliktų grėsmės, nes, kartoju, pats baisiausias ginklas – žmonių priešprieša ir neapykanta valstybei.“ Tačiau kartu verta pažymėti, kad ponia Loreta Graužinienė, kaip Seimo pirmininkė, nepadarė nieko, kad tik ką įvykę Seimo rinkimai, kuriuos ji pralaimėjo, būtų įvykdyti LR Konstitucijoje nustatytu būdu pagal lygią rinkimų teisę.
Štai visai neseniai europarlamentaras Vytenis Andriukaitis būdamas LSDP garbės pirmininku, apie savo partijos pirmininko ir Vyriausybės ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus vertybes pagal savo supratimą išsakė taip: „Deja, įvyko kaip visada. Ir tai buvo paskutinis kartas iš daugelio atvejų per šiuos ketverius metus, kai dažna Algirdo Butkevičiaus pozicija - viena sakyti, kita galvoti, o trečia daryti - liko nepakitusi“, - teigia V.P.Andriukaitis.
Tokio įvertinimo triada aplamai yra senai žinoma ir gali būti suprantama taip, kad žmogus turintis tokias savybes kai kalba, tai negalvoja ir nedaro, kai galvoja, tai nekalba ir nedaro, o kai daro, nei nekalba ir negalvoja. Tačiau kartu verta pažymėti, kad ponas ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius nepadarė nieko, kad tik ką įvykę Seimo rinkimai, kuriuos jis vienmandatėje apygardoje pralaimėjo, tačiau vis tiek Seime sėdės, būtų įvykdyti LR Konstitucijoje nustatytu būdu pagal lygią rinkimų teisę.
Įdomus yra ilgametės Seimo narės Rasos Juknevičienės Seimo narių, o kartu gal ir jos pačios savęs įsivertinimas: „Ne jums, padugnės, tai spręsti“, - rėžė bendradarbiams ponia Juknevičienė”, rašo 2016 m. liepos 1d. „Respublika“. Taip kaip čia taip atsitiko, kad iki tokio įvertinimo, ponios Seimo narės supratimu, Seimas nusirito? Bet kai gerai pagalvoji ir išanalizuoji, tai supranti, kad LR Seimo sudėtis visus 24 metus yra neteisėta ir net 11 kartų primygtinai priminus apie tai, kad reikia laikytis LR Konstitucijos, kuriai jie prisiekia pradėdami eiti pareigas, jos nesilaiko, tai ir atsiranda tokie ir dar kitokie Seimo narių įvertinimai. Čia nelabai ką galima pakeisti, nes vertintojas taip mato, supranta, įvertina. Mano vertinimu, kad Seimo sudėtis, kuri yra išrenkama LR Konstitucijai prieštaraujančiu būdu, o taip ir yra, yra antikonstitucinė, neteisėta ir nelegitimi. Tokios valdžios visi priimti sprendimai, išskyrus privalomą paklusimą Konstitucijai, yra neteisėti, nes iš neteisės teisė neatsiranda. Tačiau kartu verta pažymėti, kad ilgametė Seimo narė Rasa Juknevičienė nepadarė nieko, kad tik ką įvykę Seimo rinkimai, kuriuos ji pralaimėjo vienmandatėje apygardoje, tačiau vis tiek bus Seime, būtų įvykdyti LR Konstitucijoje nustatytu būdu pagal lygią rinkimų teisę.
Dabar po rinkimų derinamos įvairios pozicijos taip pat vertybiškai ir tas pozicijas labai aiškiai išdėstė Seimo narys Povilas Urbšys Lietuvos ryto tv: „Buvo išsakytos tam tikros sąlygos konservatorių. Pirma, jie nesutinka vis dėl to įeiti į nacionalinės vienybės vyriausybę, jie nemato savęs su socialdemokratais. Antra, buvo sąlyga tai, kad privalomas partneris yra liberalai. Ir trečia sąlyga, kad tie kurie dės parašus po koalicijos sutartim prieš tai turi gauti būtent saugumo ar STT pažymas apie tai, kad jų reputacija yra švari, jie nekelia grėsmės, aš taip suprantu, valstybei.“
Taigi tai yra vertybinis požiūris į derybas. Kiekvienas mato savaip. Toliau Povilas Urbšys apie klausimą dėl priešlaikinių rinkimų taip atsakė: „Taip, nes esmė yra tokia, kad jeigu po dviejų mėnesių nėra suformuojama vyriausybė, tai tikrai pagal įstatymą turi būti priešlaikiniai rinkimai. … Tas variantas yra realus, jeigu Prezidentė įsitrauks į tą politinį žaidimą. …“.
Pagal LR Konstitucijos 58 str. pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti šiais atvejais:
„58 straipsnis. Pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma.
Pirmalaikius Seimo rinkimus gali paskelbti ir Respublikos Prezidentas:
1) jeigu Seimas per 30 dienų nuo pateikimo nepriėmė sprendimo dėl naujos Vyriausybės programos arba nuo Vyriausybės programos pirmojo pateikimo per 60 dienų du kartus iš eilės nepritarė Vyriausybės programai;
2) Vyriausybės siūlymu, jeigu Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe.
Respublikos Prezidentas negali skelbti pirmalaikių Seimo rinkimų, jeigu iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos liko mažiau kaip 6 mėnesiai, taip pat jeigu po pirmalaikių Seimo rinkimų nepraėjo 6 mėnesiai.
Seimo nutarime ar Respublikos Prezidento akte dėl pirmalaikių Seimo rinkimų nurodoma naujo Seimo rinkimų diena. Naujo Seimo rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl pirmalaikių rinkimų priėmimo.“
Apie pirmalaikius Seimo rinkimus jau laikas pradėti kalbėti iš karto po rinkimų todėl, kad 2012-2016 metų Seimas piktybiškai, būdamas gerai ir daugybę kartų informuotas (žiūr. straipsnį „Dėl neteisėtų, antikonstitucinių Seimo rinkimų“) apie Seimo rinkimų įstatymo antikonstituciškumą, sąmoningai ir nusikalstamai prieš Valstybę, nepakeitė Seimo rinkimų įstatymo taip, kad neprieštarautų LR Konstitucijai. Seimas jau gerokai iš anksto iki rinkimų turėjo labai aiškų, nepaprastai aiškų LR Konstitucinio Teismo išaiškinimą apie tai, koks yra LR Konstitucijoje privalomos lygios rinkimų teisės turinys, tačiau piktybiškai nepakluso teisės esmei ir įvykdė istorinį nusikaltimą prieš Lietuvos valstybę.
Konkrečiai, lygios rinkimų teisės turinys išaiškintas LR Konstitucinio Teismo 2015 m. spalio 20 d. Nr. KT27-N16/2015 NUTARIMO 2.3 punkte: „2.3. Taigi pagal Venecijos komisijos patvirtintą gerąją rinkimų praktiką lygios rinkimų teisės principas, kuris yra vienas iš Europos rinkimų teisės paveldą sudarančių principų, reiškia, kad kiekvienas rinkėjas turi vieną balsą, visi rinkėjų balsai turi vienodą galią, sudarant rinkimų apygardas leistinas rinkėjų ar gyventojų skaičiaus nuokrypis nuo pasirinktos normos neturi būti didesnis kaip 10 proc. ir bet kuriuo atveju – 15 proc., nebent yra ypatingų aplinkybių.“
Apatinė šios lygios rinkimų teisės turinio išaiškinamojo sakinio dalis apie lygias rinkimų apygardas Seimo rinkimų įstatyme buvo realizuota per mėnesį, o virštinė sakinio dalis, apibrėžianti tai, kad vienas rinkėjas – vienas balsas, NIEKADA. Tai nuo kurios vietos Seimas pradeda skaityti LR KT išaiškinamuosius sakinius? Toksai yra absurdas ir nusikaltimas prieš Valstybę kartu.
Visus iki šiol buvusius antikonstitucinius Seimus, išrinktus pagal antikonstitucinį Seimo rinkimų įstatymą, sąlyginai galima pavadinti Vytauto Landsbergio Seimais, Vytauto Landsbergio antikonstitucine epocha, nes po antikonstituciniu Seimo rinkimų įstatymu puikuojasi Vytauto Landsbergio parašas. Niekaip šito fakto neįmanoma pakeisti. Tos nuostatos, kurios pažeidžia LR Konstituciją per visą šio įstatymo galiojimo laiką nepakito.
Dabar aiškiai pagal antikonstitucinį Seimo rinkimų įstatymą išrinkus Seimą pergalę jame švenčia Ramūnas Karbauskis su LVŽS. Ir jeigu jisai suras jėgų, turės ambiciją ir galimybių mobilizuoti Seimą pirmalaikiams rinkimams taip, kad pakreipti Valstybės vairą teisinės valstybės link, kur galioja LR Konstitucija ir Seimas yra išrenkamas pagal LR Konstitucijos nuostatas, tai tada visus kitus Seimus būtų galima vadinti jau Ramūno Karbauskio Seimais, tai yra pakeisti Lietuvos valstybės kryptį iš neteisinės valstybės į teisinę valstybę. Tik pagal LR Konstituciją išrinktas Seimas gali pradėti kūrti teisinę valstybę. Ar Ramūno Karbauskio ambicija tam bus pakankama? Ar ambicija yra ar jos nėra, vis tiek tai reikia atlikti ir kuo greičiau tuo geriau ir Lietuvos valstybės vardan. Ramūnas Karbauskis turi šansą tapti istorine asmenybe.
Iš visų tokių ir dar daugybės kitokių galimų pavyzdžių matome, kad vertybių reikšmė politiniuose procesuose yra labai svarbi. Ir čia vertėtų pradėti galvoti apie tai, kad ne visos vertybės, vertybinės nuostatos yra vienodos vertės, reikšmės. Nuo vienų vertybių derybų eigoje galima atsisakyti, kitos vertybės gali įgauti didesnę vertę na ir galų gale, susiformuoja vertybių visuma, kai yra surandamas tam tikras sprendimas.
Valstybės vertybių hierachija. Tai ir pradėkime nuo valstybės? Ne, tai ne pradžia. Pradėkime nuo Tautos. Tauta yra tokia bendrija, kuri pagal tarptautinę teisę, o ir šiaip pagal savo prigimtinę teisę, jeigu pajėgia, tai susikuria sau Valstybę išgyventi. Pastarieji Lietuvos istorijos įvykiai tokie, kad vadavomės iš 50-metės okupacijos ir kartu aplinkybėms susiklosčius kaip Tauta 1990-03-11 paskelbėme savo Nepriklausomybę ir įkūrėme Valstybę – Lietuvos Respubliką. Po to ilgai nedelsę sukūrėme sau Konstituciją ir ją visuotinių balsavimu priėmėme 1992 m. spalio 25 d. Pagal Konstituciją, tai teisinis padrindas, toje Lietuvos valstybėje įkurdinome piliečius. Tai apie visą tai, kas elementaru rašau tam, kad parodyti akivaizdžią vertybių hierarchiją. Pirmiausia Tauta, po to Nepriklausomybė, taip atkuriama Valstybė, po to priimama Konstitucija ir tada Valstybėje vadovaujantis aukščiausiuoju įstatymu, Konstitucija, teisėtai ir teisiškai atsiranda jos piliečiai, kurie toliau ir vairuoja tos valstybės, šiuo atveju Lietuvos, gyvenimą. Priimdami Konstituciją, piliečiai savaime įsipareigoja jos laikytis ir tame tarpe turi teisę ir privalo suformuoti savo valdžia demokratiškai tik taip ir tik taip ir ne kitaip, kaip toje LR Konstitucijoje parašyta, nes taip sutarta visuotinu sutarimu. Nes jeigu valdžia renkama nors truputį kitaip kaip Konstitucijoje, tai tada valdžia formuojama visiškai ne pagal Konstituciją, o pagal kažkieno sugalvotą kitokį būdą, dėl kurio Tautoje visiškai nebuvo sutarta ir todėl tokiu atveju valdžia darosi neteisėta, nelegitimi. Apgailėtina tokia situacija, kurią būtent ir turime Lietuvoje jau 24 metus.
Taigi aiškiausiai matome ir suprantame Valstybės vertybių sistemą ir jų hierarchiją. Atrodo, kad atkūrdami Valstybę beveik viską padarėme gerai. Tauta susiprato, kad reikia savo Valstybės, susiorganizavo, net okupacinei kariuomenei esant, laisvus rinkimus, išsirinko savo atstovus tokius, kurie pasižadėjo skelbti Nepriklausomybę ir iš esmės nebuvo apvilti, 1990-03-11 Nepriklausomybė buvo paskelbta, buvo sukurta ir 1992-10-25 priimta LR Konstitucija. Belieka atrodo padaryti sekantį fundamentalų žingsnį, išsirinkti savo valdžią taip kaip privalomai nurodo LR Konstitucija. Va čia ir buvo duotas pilnas stabdis Valstybės vystymuisi demokratiniu teisiniu keliu. Iš karto ir neatidėliotinai buvo imtasi priemonių, kad Lietuva niekada neturėtų teisėtos valdžios. Jau 1992-07-09 priimamas toks Seimo rinkimų įstatymas, kuris iš karto ir iš anksto prieštarauja Laikinajam Pagrindiniam įstatymui, o paskiau ir LR Konstitucijai. Tuo būdu Seimo rinkimų įstatymas padaromas nepavaldus LR Konstitucijai visiems 24 metams ir dar toliau į ateitį. Jei kas nori tuo dalykiškai įsitikinti, tai privalo pastudijuoti dokumentą „ULTIMATUMAS Seimui dėl LR teisinių pagrindų griovimo“, kurio neišdrįso užregistruoti sutartinai nė viena valdžios šaka, lyg tai būtų dokumentas su raupsais ar maru ir emailu jiems nusiųstas.
Kam čia apie tai rašau? Ogi rašau todėl apie vertybių hierarchiją, kad diskutuojant, planuojant, darant tai padeda atskirti „pelus nuo grūdų“, tai kas svarbu nuo blūdų. Beje apie „konstitucinius“ blūdus yra straipsnis „Politikos liūto blūdai“ su komentarais, arba kitas straipsnis „Profesoriaus išminties perlai“. Kiek jau kartų girdžiu, kad pralaimėję konservatoriai nori valdžioje turėti „stiprią dešinę“. Atrodo paprasta, laimėk rinkimus ir turėk, o čia jie bando apgauti, mat tokios jų vertybės. Kiekvienam aiškiai matosi, kad jie tarnauja ne Lietuvai, o koncernui, tam pačiam koncernui kaip ir liberalai, todėl ir vydo užduoti „stipri dešinė“. O ką ji reiškia? Kad jie atstovaus koncerno interesus, tikrai ne Lietuvos. Neparsidavęs žmogus taip kvailai paprasčiausiai nekalba ir tas akivaizdžiausiai matosi. Visuomet, kai girdžiu, kai protingas politikas pradeda kalbėti kvailai, tai tik tokia išvada peršasi – jau parsidavė?
Vieni politikai kalba už krepšelius (viena vertybė?), kiti prieš krepšelius (kita vertybė?), o gal bendras planas Tautą palikti su tarbelėmis (trečia vertybė?). O visi kartu niekaip nemato, kad patys yra NETEISĖTI, nes išrinkti pagal LR Konstitucijai prieštaraujantį Seimo rinkimų įstatymą. Tai parodo, kad laimėjusieji ir pralaimėjusieji yra grynai vieno plauko antikonstitucininkai, antivalstybininkai, nelojalūs atsikuriančiai Lietuvai, prisieks ir sulažys savo priesaikas iš karto. Galvoje Valstybės vertybių degradacija.
LR Konstitucijos kai kurių nuostatų ignoravimas yra visų buvusių ir būsimos valdžios vertybė, kuri užtikrina valdžios neteisėtumą. Tai valdžios valstybinių vertybių degradavimas, kuris veda prie valstybės degradavimo, išsigimimo. Piliečiai evakuojasi, žemė išpardavinėjama, savų pinigų jau nėra ir valdymas iš išorės. Štai kodėl yra ypatingai svarbu turėti teisėtą valdžią besivadovaujančią LR Konstitucija, kuriai jie prisiekia pradėdami eiti pareigas. Deja to visiškai nematome visus 24 metus ir dar ilgesniam laikui tai užprogramavo Lietuvos valdžia ignoruodama konstitucines vertybes ir išrinkdama neteisėtą Seimo sudėtį.
Išvados: Išrinkti pagal antikonstitucinį Seimo rinkimų įstatymą partijos ir pavieniai Seimo nariai koalicijų formavimo derybose deklaruoja vertybines nuostatas, tačiau visiškai pamiršta pačia pagrindinę vertybinę Valstybės nuostatą, kad valdžia valstybėje turi būti teisėta, t.y. išrinkta ne kaip nors kitaip, o tik tiksliai taip, kaip yra suformuluota LR Konstitucijoje. Toks konstitucinių vertybių tyčinis, sąmoningas ir piktavalis ignoravimas yra pavojingas reiškinys ir todėl reikia siekti, kad Seimo rinkimų įstatymas būtų pakeistas taip, kad griežtai atitiktų LR Konstituciją ir pagal tokį naują Seimo rinkimų įstatymą privalo būti pravesti pirmalaikiai Seimo rinkimai. Atkurkime LR Konstitucijos galiojimą Lietuvoje nedelsiant. Visokių įstatymų, kodeksų, nutarimų kūrimas, kai valdžia pati yra neteisėta, visas tas pastangas padaro neteisėtomis. Iš neteisės teisė neatsiranda. Jei nesilaikoma Konstitucijos, tai kam laikytis visų kitų įstatymų? Gal todėl JR Prezidentė taip ir transformavo vertybę „nevok“ į „vok mažiau“. Pagal prezidentę ir vertybės. Ne be reikalo toleruoja antikonstitucinį Seimą, o tai reiškia iš esmės antivalstybinę veiklą.
Valstybės vertybių hierarchija (gradacija) prieštarauja degraduotoms valdžios vertybėms. Degradacijos pasekoje tarnai tapo tranais.
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]