Vieno lizdo paukščiai

G. Kirkilas (galva violetiniame apskritime) ir A. Kubilius (galva violetiniame kvadrate). Nuotr. facebook.com

Kokie tie paukščiai? Ar tai varnos, ar žvirbleliai, ar stuksenantys geneliai? Tai Jonas Vaiškūnas, Andrius Kubilius, Gediminas Kirkilas ir kiti inteligentai, patriotai, bei lenkų tarnai ir Lietuvos tranai, konstituciniai nusikaltėliai.

Čia kalbu apie 2017-05-09 Jono Vaiškūno straipsnį „Ar naujasis Seimas pamins Lietuvos Konstituciją ir 70 000 piliečių valią?“.

Vieni siūlo tiesiai į pasą rašant pavardes ir vardus įtraukti nelietuviškos abėcėles raides besiremdami net 70 Seimo narių parašais, o kiti siūlo į „antrą“ paso puslapį įtraukti nelietuviškas raides besiremdami 70 000 piliečių valia.

Apie tai jau rašiau 2017-04-07 straipsnyje „Alko cenzūra lietuvių kalbai įsisiautėjo“.

J. Vaiškūnas, A.Kubilius, G.Kirkilas ir kt. toliau siautėja. Turime du „projektus“ ir abu antikonstituciniai. Nė viena normali pasaulio valstybė nerašo savo dokumentuose pavardžių ir vardų kažkokios kitos valstybės abėcėlės raidėmis. Visada rašo valstybinės kalbos abėcėlės raidėmis ir niekada kitaip nebuvo ir niekada kitaip nebus, nes kitaip yra IDIOTIZMAS, kitaip tariant silpnaprotystė ir LR Konstitucijos išdavystė, kuriai yra prisiekta.

Kas tokie tokių antikonstitucinių naujovių autoriai Seime? 2017-05-09 BNS žiniomis : „Šį projektą pateikė 70 Seimo narių, tarp jų – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos deleguotas premjeras Saulius Skvernelis, projektą inicijavusios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Projektą pasirašė maždaug po 20 konservatorių ir „valstiečių“ frakcijų narių, liberalai, socialdemokratai.“...“planuojama pateikti alternatyvų projektą, kuris pavardę nelietuviškais rašmenimis leistų papildomame puslapyje. Šį projektą siūlo šeši konservatoriai: Audronius Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas, Stasys Šedbaras, Vytautas Juozapaitis, Arvydas Anušauskas, Agnė Bilotaitė.“

Ką gi daro tos dvi „skirtingos“ grupuotės? Ogi abi atakuoja lietuvių kalbos statusą, kaip valstybinės kalbos statusą Lietuvos valstybės svarbiausiuose dokumentuose, pase, siekia esmingai sumenkinti lietuvių, kaip valstybinės kalbos statusą, nes net Valstybės viename iš svarbiausių dokumentų nori įvesti Lietuvos abėcėlei nereikalingas raides. Tai yra pažeisti visų teises vardan ko? Dėl kelių moterų, kurios apsivedė užsieniečius? Tai kas atsitiks, jei Lietuvos pilietė apsives kinietį ar japoną, ar gruziną? Kaip su jų teisėmis turėti originalią vyro pavardę? Visiškai akivaizdu, kad abi kryptys yra idiotiškos, antivalstybinės, antikonstitucinės. Nejaugi mokslų daktarui Jonui Vaiškūnui niekaip nesuprantama, kad pakeisti LR Konstitucijos 14 str. nuostatą nepakanka nei 69000, nei 70000 balsų, nors ir kaip labai inteligentiški ir žymus žmonės pasirašė po aferistine iniciatyvą „Talka už Lietuvos valstybinę kalbą“, kurios pavadinimas yra vienas, o turinys yra visai kitas, prieš lietuvių valstybinę kalbą. Ar tai taip mokslininkas darė ir savo mokslo darbe? Konstitucijos 14 str. esmei pakeisti reikalingas tik REFERENDUMAS. Tik nusikaltėliai, sužvėrėję LR Konstitucijos niekintojai, teisinės valstybės NAIKINTOJAI elgiasi taip kaip šie vieno lizdo paukščiai..... J.Vaiškūnas, A.Kubilius, G.Kirkilas ir kt. Elgiasi ne taip, kad pirmiausiai reikia pakeisti Konstituciją teisėtu būdu ir tik po to pagal Konstituciją priiminėti įstatymus, o ne pirmiausiai priiminėti antikonstitucinius įstatymus ir pamiršti Konstituciją. Kur su tokia „inteligentų“ iniciatyva nuvairuosime Lietuvos valstybę? Į sunaikinimą.

Kaip gi tai daro? Atrodo, kad žaidžia „gero ir blogo“ policininko metodu. Vieni sako, kad rašom nelietuviškai „antrame“ paso puslapyje, o kiti „pirmame“ paso puslapyje, lyg pirmas ir antras paso puslapiai yra ne to pačio Valstybės dokumento paso puslapiai. Abu variantai šoka pagal tą pačia antikonstitucinę muziką. Kai kam gali atrodyti, kad vieni geruoliai, kiti blogiečiai, kai abi kryptys iš esmės daro tą patį. Tas pats ir su rinkimais..... du kandidatai ar daugiau, visi iš to pačio lizdo ir visiškai nesvarbu kas laimės, tą pačia politiką varys. Senai žinomas ir suprantamas okupanto metodas.

Pats Jonas Vaiškūnas aiškiai žino ir supranta, nes taip rašo „O kad vardų ir pavardžių rašybos klausimas yra dirbtinai sukeltas neslepia net kai kurie Lietuvos lenkų mažumos atstovai.“

Nežiūrint į tai Jonas Vaiškūnas pasisako ir šoką pagal tą dirbtinai sukeltą problemą ir net buvo surinkta apie 70000 parašų apie dirbtinai sukeltą problemą? Kur elementari logika? Tai gal tuo ir užsiimkime? Susirandame dirbtinai sukeltas problemas ir jas sprendžiame nežinia kaip antikonstituciškai? Ir tam buvo įtrauktas inteligentijos žiedas. Tai gal dabar jau nėra kur dėtis iš gėdos? Tai visokiais cenzūravimo metodais nori, kad niekas neišgirstų apie tai, kad visa tai yra viso labo antikonstitucinė afera.

Skaitau ir negaliu atsistebėti Jono Vaiškūno protavimų nenuoseklumu „Jei naujoji Seimo dauguma pamins 70 000 Lietuvos piliečių parašais pagal įstatymą  patvirtintą valią, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimus bei išaiškinimus, Vyriausiojo administracinio teismo sprendimus, tarptautinių teismų sprendimus, Lietuvos Respublikos Prezidentės aiškiai išreikštas nuostatas valstybinės kalbos atžvilgiu, galų gale Lietuvos saugumo ir žvalgybos institucijų išvadas – tai bus atvertas tiesus kelias į sumaištį valstybėje ir piliečių nepasitikėjimą naująja valdžia.“

Ponui Jonui Vaiškūnui, mokslų daktarui, reikia primint aritmetikos taisykles. Jei Seime turime 70 seimo narių, kurie pasirašė po tuo A.Kubiliaus, G.Kirkilo projektu (2K projektas), tai kiekevienas jų atstovauja apytikriai 17 700 rinkėjų. Tai tada 17700 padauginam iš 70, turime apie 1,239 milijonų rinkėjų atstovavimą. Tai , kur čia tas Jūsų dr. Jonai Vaiškūnai 70 000 piliečių valia palyginus su 1 239 000 atstovaujama valia (skaičiai apytikriai)? Tai kieno valia yra didesnė skaičiumi? Atsakymas: NĖ VIENO iš jų. Tam, kad pakeisti LR Konstitucijos 14 str. dėl valstybinės kalbos reikalingas pagal teisines procedūras įvykdytas REFERENDUMAS. Taigi nei vieni nei kiti nėra teisūs. Abu keliai yra tie patys pačioje esmėje.... ANTIKONSTITUCINĖ, antivalstybinė veikla. Bet kuris variantas sumažina lietuvių kalbos statusą, neišsprendžia, o sukuria dar daugiau problemų. Lietuvos piliečiams reikės gal mokykloje išmokti tarti tas jiems neįprastas raides? Tos pačios raidės kiekvienoje kalboje gali reikšti skirtingus garsus. Jeigu į lietuvišką žodį įtraukiame vieną užsienietišką raidę, tai kaip tą žodį reikia tarti, ar taip kaip užsieniečiai taria, ar taip kaip lietuviai taria?

Tai ir belieka paklausti „gerų ir blogų“ policininkų – antikonstitucininkų, okupantų tokiais dr. Jono Vaiškūno žodžiais: „Ar yra vilties, kad šis Seimas atsispirs valstybinės lietuvių kalbos išdavikų arba (ir) nesusipratėlių spaudimui?“ Tai čia taip manau, kad žodis išdavikai yra taikytinas Kubiliaus-Kirkilo projektui pasirašę seimūnai, o nesusipratėliai yra „Talka už Lietuvos valstybinę kalbą“, kurios turinys yra priešingas nei pavadinimas.

Išsaugoti stabilią iškiliausių šalies kalbininkų didžiuliu darbu ir pasiaukojimu sukurtą lietuvių kalbos abėcėlę, taip pat ir valstybinės kalbos konstitucinį statusą, yra visų mūsų tautinė, pilietinė ir moralinė pareiga. Neįmanoma nepritarti šiam šventam „TALKOS už Lietuvos valstybinę kalbą“ tikslui. Buvo teigiama, kad pasirašydami už Lietuvos valstybinę kalbą pasisakome už mūsų tapatumo ir valstybingumo pamatų išsaugojimą!

Keistai skamba „Lietuvos valstybinę kalbą“. Kaip pavyzdys, Airijos valstybinė kalba yra anglų, o ne airių. Tai gal su tomis iniciatyvomis apie Lietuvos valstybinę kalbą siekiama perspektyvoje turėti lenkų kalbą Lietuvos valstybine kalba? Nes kam toks kreivas „Talkos...“ pavadinimas?

Tačiau būtų visai neblogai, kad pasirašantieji sugebėtų pagrįsti savo parašus, kaip Jonas Vaiškūnas, pasikartosiu, rašo „O kad vardų ir pavardžių rašybos klausimas yra dirbtinai sukeltas neslepia net kai kurie Lietuvos lenkų mažumos atstovai.“

Pasirašo inteligentijos žiedas:

„rezistentai Petras Plumpa, Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, apaštalinis protonotaras Bronius Antanaitis, Antanas Terleckas, Nijolė Sadūnaitė, kun. Robertas Grigas, Algirdas Endriukaitis, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai Vytautas Bubnys, prof. Bronislovas Genzelis, Romas Gudaitis, dr. Arvydas Juozaitis, prof. Bronislovas Kuzmickas, Bronius Leonavičius, Alvydas Medalinskas, Romas Pakalnis, prof. Vytautas Radžvilas, Gintaras Songaila, Nepriklausomybės Akto signatarai Irena Andrukaitienė, Vidmantė Jasukaitytė, Leonas Milčius, Birutė Valionytė, Konstitucijos bendraautorius Liudvikas Narcizas Rasimas, Kazys Saja, Vladas Terleckas, Kazimieras Uoka, Pirmosios Vyriausybės nariai dr. Vaidotas Antanaitis, dr. Leonas Vaidotas Ašmantas, prof. Algimantas Nasvytis, Albertas Sinevičius, generolai buvęs Lietuvos kariuomenės vyriausiasis vadas Jonas Kronkaitis ir vienas pirmųjų atkurtos Lietuvos kariuomenės organizatorių Česlovas Jezerskas, pulk. Romas Kilikauskas, akademikai Antanas Andrijauskas, Grasilda Blažienė, Viktorija Daujotytė, Arvydas Janulaitis, Eugenijus Jovaiša, Vytautas Martinkus, Bonifacas Stundžia, Antanas Tyla, Zigmas Zinkevičius, Lietuvos edukologijos universiteto rektorius akad. Algirdas Gaižutis, profesoriai Ona Aleknavičienė, Steponas Ašmontas, Rita Bieliauskienė, Alvydas Butkus, Adomas Butrimas, Vytautas Daujotis, Elvyra Martišauskienė, Gediminas Merkys, Danguolė Mikulėnienė, Gediminas Navaitis, Aldona Paulauskienė, Alvydas Pauliukevičius, Vilija Salienė, Marijonas Sinica, rašytojai Vydas Astas, Liudvikas Jakimavičius, Vanda Juknaitė, Birutė Luškevičienė, Linas V. Medelis, dr. Vytautas Rubavičius, Kristina Mažeikaitė Sajienė, Edita Milaševičiūtė, literatas Algimantas Bučys, poetai Ramutė Skučaitė, Rimvydas Stankevičius, tapytojai prof. Giedrius Kazimierėnas, Vladas Kančiauskas, doc. Irma Leščinskaitė, Gitenis Umbrasas, aktoriai Rolandas Kazlas, Giedrius Arbačiauskas, Redita Dominaitytė, Nerijus Gadliauskas, Aleksas Kazanavičius, Dalia Michelevičiūtė, Vidas Petkevičius, Ainis Storpirštis, Gediminas Storpirštis, Elvyra Žebertavičiūtė, režisieriai Algirdas Latėnas, Gytis Lukšas, Miglė Remeikaitė, Jonas Vaitkus, kompozitorė dr. Audronė Žigaitytė Nekrošienė, teisininkai prof. Saulius Arlauskas, Vytautas Budnikas, prof. Alfonsas Vaišvila, Povilas Žumbakis, ekonomistai Gitanas Nausėda ir dr. Aušra Maldeikienė, filosofai doc. Kęstutis Dubnikas, Marius Markuckas, prof. Krescencijus Stoškus, dr. Laisvūnas Šopauskas, istorikai prof. Rasa Čepaitienė, prof. Benediktas Šetkus, prof. Arūnas Gumuliauskas, Saulius Jurkevičius, Eugenijus Manelis, Mindaugas Nefas, Algis Sindaravičius, Gintautas Terleckas, politologai dr. Algimantas Jankauskas, dr. Andrius Švarplys, Paulius Stonis, ISM Politologijos fakulteto dekanas dr. Vincentas Vobolevičius, buvęs „Lietuvos žinių“ portalo redaktorius Audrius Makauskas, diplomatas Alfonsas Augulis, alpinistas Vladas Vitkauskas, keliautojas Algimantas Jucevičius, Vilniaus m. tarybos nariai Gediminas Rudžionis, Liutauras Stoškus, prieškario vilniečiai Gedimino ordino Karininko kryžiaus kavalierė Birutė Fedaravičienė, rašytoja Birutė Mackonytė, branduolio fizikos pradininkas Lietuvoje, buvęs Lietuvos mokslų tarybos pirmininkas Kęstutis Makariūnas, teatrologė Gražina Mareckaitė, paveldosaugininkės dr. Gražina Drėmaitė ir Birutė Biekšienė, Punsko vikaras Marius Talutis, UNESCO generalinės direktorės patarėjas Henrikas Juškevičius, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos garbės pirmininkas Jonas Burokas, Fondo „Algojimas“ vadovė Aušra Stančikienė, Sveikuolių sąjungos prezidentas Dainius Kepenis, LEU Lituanistikos fakulteto dekanė dr. Žydronė Kolevinskienė, agronomai Ramūnas Karbauskis ir dr. Viktoras Pranckietis, verslininkas dr. Audrius Astrauskas, Saulius Meilutis, TV laidų vedėjos Asta Stašaitytė-Masalskienė ir Rūta Mikelkevičiūtė, architektas prof. Algis Vyšniūnas, Albina Saladūnaitė, archeologas dr. Valdemaras Šimėnas, muzikologas dr. Jonas Vilimas, kalbininkai hab. dr. Kazimieras Garšva, prof. Jūratė Laučiūtė, dr. Jolanta Zabarskaitė, kultūrologė dr. Daiva Tamošaitytė, Gytis Vaitkūnas, etnologai Nijolė Balčiūnienė, dr. Dainius Razauskas, Inija Trinkūnienė, publicistai dr. Edvardas Čiuldė, Živilė Makauskienė, Irena Vasinauskaitė, vertėjai Vilija Gerulaitienė, Elena Juškevičienė ir Leonas Merkevičius.

2015-09-09”

Taigi pasirašiusieji sprendžia dirbtinai sukelto klausimo problemas. Ar tik patikėjo gražiu „Talkos…“ tikslu, o į priešingą jos turinį visai nekreipė dėmesio? Ar visą laiką taip ir bus? Ar tikrai po tokiu turiniu, kuris yra aiškiai antikonstitucinis, ir norėjote pasirašyti?

Skaitome toliau. „Siekiant politinio sutarimo, santarvės ir tarpusavio pasitikėjimo Seimui buvo pateiktas alternatyvus projektas, leidžiantis įrašus nevalstybine kalba paso papildomų įrašų puslapyje. Toks sprendimas priimtas Latvijoje, tačiau Lietuvoje jo priėmimas yra stabdomas. Kaip žinia, Lenkija priekaištų dėl tautinių bendrijų padėties Latvijoje neturi.“

Latvija, tegu būna Latvija ir jos problemų nereikėtų perkelti į Lietuvą. Kodėl imamas pavyzdis iš Latvijos, o ne tarkimi iš Jungtinių Amerikos Valstijų, kur visos tos lenkiškos, kiniškos, japoniškos, rusiškos ir lietuviškos ir kt. tautų vardai ir pavardės rašomos valstybinės kalbos abėcėlės raidėmis, t.y. naudojant anglišką abėcėlę. Klausimas išspręstas per amžius, niekas jokio balso nekelia, net lenkai, kurių JAV yra gal šimteriopai daugiau nei Lietuvoje, tokio idiotiško klausimo nekelia. O tai reiškia, kad Lenkija turi ekspancionistinių tikslų Lietuvoje ir jų patenkinimui Lietuvos inteligentai, šviesuomenė padėjo dėl to savo parašus. Ar su savo galvomis galvojo? Lenkija neturi ekpancionistinių tikslų Latvijos atžvilgiu. Todėl žaisti pagal Latviją, tai reiškia sužaisti taip, kaip Lenkijai Lietuvoje didžia-lenkiškai reikia.

Apie Lenkijos ekspancionistinius tikslus yra aprašyta 2017-05-02 Kazimiero Garšvos straipsnyje „Sąmoklas prieš abėcėlę ir valstybinę kalbą“:

„Kada pagerės Lenkijos santykiai su Lietuva?

Trijų svarbiausių Lenkijos institucijų patarėjas P. Žuravskis nurodė 6 reikalavimus Lietuvai: 1) plėsti lenkišką švietimą, lenkiškai rašyti 2) pasuose ir 3) Lietuvos vietovių pavadinimus, 4) kompensuoti lenkams Vilniaus regiono žemės privatizacijos „skriaudas“, 5) Lietuvo lenkų rinkimų akcijai sumažinti rinkimų barjerą, 6) Vilniaus apskrityje remti ne lietuvišką, o lenkišką spaudą ir televiziją, 7) nedaryti kliūčių naftos koncernui „Orlen“ („Lietuvos rytas“, 2017–03–18, p. 10) ir 8) sostinėje kalbėti angliškai.

Lenkijos Seimo narys R. Vinickis (Winnicki) per Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos vadovų susitikimą 2017–03–27 d. išplatino kreipimąsi su dar 2 papildomais reikalavimais: tik iš Lietuvos reikalauti dar „griežčiau“ laikytis 9) Lenkijos ir Lietuvos sutarties, 10) ES tautinių mažumų konvencijos.

Lenkijos vadovų patarėjas išdėstė neteisingas nuostatas, dėl kurių jokios valstybių derybos nebeįmanomos: 1) ilgaamžė istorinė Lietuvos sostinė Vilnius esą nėra baltų žemių miestas, 2) Lenkija jo 1920–1939 m. neokupavo, 3) LDK buvo rytų slavų valstybė, 4) Vilniaus krašte nuo 14 a. lietuviai lenkėjo tik savanoriškai, 5) 1918 m. Lietuva „suskilo“ į Kauno Lietuvą, vidurio Lietuvą ir Baltarusiją, 6) Vilniaus krašto lenkai Lietuvoje „atsidūrė ne savo noru, o Maskvai nustačius kitokias valstybės sienas“.

Kol Lenkijos valdininkai laikysis tokių nuostatų, valstybių santykius pagerinti būtų sunku. Kad derybų pradžia būtų prasmingesnė, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi užsakyti trumpą enciklopedinį leidinį minėtomis 6 temomis lietuvių, lenkų, anglų, rusų, latvių kalbomis. Lietuvos Respublikos atkūrimo šimtmečio proga toks leidinys būtinas Lietuvos, Lenkijos, ES institucijoms.“

Šitą K.Garšvos informaciją papildo ir 2017-5-05-10 prof. Vytauto Landsbergio straipsnis „Stokojant proto ir geros valios, kompensuojama pykčiu“, kuriame be kita ko sakoma: „Gaila, jei Lenkijos Vyriausybė ploja už tokias kiršinimo pastangas.“

Todėl visai nesunku suprasti kieno interesus atstovauja vieno lizdo paukščiai.

Gal pabandykime prisiminti sovietinius laikus. Gal būt labai klystu, bet nedidelė problema, kas gerai prisimena ar žino gali mane pataisyti. Tai prisimenu taip, kad LTSR pase pirmame puslapyje mano vardas ir pavardė ir net tėvavardis buvo užrašomi rusiškai, rusiškos abėcėlės raidėmis pagal tarimą, o tėvavardį „Juozo“ iškraipant kaip „Juozovič“. Gi antrame tokio paso puslapyje budavo lietuviškai parašomi vardai ir pavardės. Tai „TALKOS...“ iniciatyvos esmė glūdi sovietinių principų realizavimo Lietuvos teisėje tik šiek tiek modifikuojant, pirmame paso puslapyje rašant lietuviškai, o antrame kita norima kalba. Nelabai jau čia gudriai ir sugalvota, akivaizdūs sovietinės tvarkos plagijavimo sindromas. Kur galėtų būti tokio plagijavimo šaknys? O ar taip kur nors pasaulyje taip daroma, kaip sovietijoje? Latvijoje. Tai kas ten daro didžiulę įtaką? Tie patys ją daro ir Lietuvoje.

2017-05-10 Raimondos Ramelienės straipsnyje „Seimą skaldančios raidės įveikė pirmajį barjerą“ rašoma taip:

„Europinis kelias

Pirmąjį projektą vakar pristatinėjęs Seimo vicepirmininkas Europos reikalų komiteto vadovas socialdemokratas G. Kirkilas pabrėžė, kad vardas ir pavardė yra unikalus kiekvieno žmogaus tapatybės bruožas. Pasak jo, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, padaugėjo su užsieniečiais besituokiančių mūsų šalies piliečių. Kartu atsirado problemų dėl pavardžių rašybos. „Todėl būtina užtikrinti galimybę asmens tapatybės dokumentuose asmenvardžius rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis. Kitu atveju tokie Lietuvos piliečiai ir jų šeimos nariai, įrodinėdami savo tapatybę, patiria labai daug problemų“, – kalbėjo vienas projekto autorių. Jis pabrėžė, kad projekte kalbama tik apie trijų lotyniškų raidžių – w,q ir x įteisinimą. „Abėcėlės mes nekeičiame. Kai kas sako, kad bus iškreipta viešoji erdvė. Tačiau šiandien ją ir taip iškreipia „Maximos“, „Swedbank“ pavadinimai“, – oponentų nuogąstavimus atmetė G. Kirkilas.“

Valstybės dokumentas yra LR piliečio pasas privalo paklusti LR Konstitucijos reikalavimams, Lietuvos valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Pabandykite suprasti pono G.Kirkilo aferą tokių rakursu. Paklauskime, ar parduotuvės Maxima, ar banko Swedbank pavadinimai yra valstybės dokumentai? Atsakymas yra aiškus. Todėl pono G.Kirkilo argumentai yra niekiniai. Ar tai ką sako G.Kirkilas yra “Europas kelias”? Tai vėl dirbtinai sukeltas klausimas pasidaro aiškesnis, kai apie tai paklausiame tokius klausimus: Ar Lenkija jau pradėjo savo valstybės dokumentuose naudoti prancūziškas, vokiškas, čekiškas, lietuviškas ir visų kitų tautybių raides, kurių berods papildomai būtų apie 150?

Tą patį paklauskime ir kitų valstybių. Ar Vokietija jau pradėjo, ar Prancūzija jau pradėjo ar kitos valstybės jau pradėjo savo valstybės dokumentuose naudoti tas papildomas 150? kitų Europos tautų abėcėlių raides? Ko gero dar tikrai NEPRADĖJO.

O kaip tada su tuo socialdemokrato G. Kirkilo teiginiu „kad vardas ir pavardė yra unikalus kiekvieno žmogaus tapatybės bruožas.“ O tai kaip ponas G.Kirkilas rašo savo žmonos mergautinę pavardę, ar vien tik unikaliai rusiškai? Tai kaip čia su tuo unikalumu, kai to unikalumo reikalaujama tik iš vienos Lietuvos valstybės? Konkrečiai pavardė „Ramanauskaitė“ Punske yra užrašoma tikrai unikaliai „Romanowska“. Todėl visi G.Kirkilo argumentai apie Europos kelią yra visiškas niekalas, ir jis pats tą aiškiai paneigia: „Parlamentaras mano, kad toks sprendimas pagerintų Lietuvos ir Lenkijos santykius.“ Manymas yra vienas dalykas, o rezultatas yra kitas – necivilizuotas pasikėsinimas į lietuvių kalbos statusą Lietuvos valstybėjė. Tai tikrai nėra Europos kelias, o tik lenkų tyčiojimais iš lietuvių valstybės dirbtinai sukeliamų problemų būdu siekiant ekspancionistinių tikslų per kolaborantus. Gal G.Kirkilas ir kiti niekada nėra skaitę Lietuvos istorijos?

Išvada: Stebina? Nestebina, kad antikonstituciškai, neteisėtai išrinktas Seimas, visokios „Talkos...“ antikonstituciškai siekia sumenkinti lietuvių kalbos statuso reikšmę, bandydami įbrukti tai, kas Lietuvos valstybei yra svetima, kas yra svetima visoms civilizuotoms valstybėms. Klausimas turi būti atmestas, kaip kiršinantis įvairias Lietuvoje gyvenančias tautas, vieną iš jų iškeliant aukščiau kitų. Visiems gyvenantiems Lietuvoje privalomai galioja LR Konstitucija. Todėl manau, kad tiek „Talkos ...“ projektas, tiek G.Kirkilo-A.Kubiliaus projektas yra to paties vieno lizdo paukščių čirškimas su šiek tiek skirtingu rezultatu, bet su vienu ir tuo pačiu tikslu: sumenkinti lietuvių, kaip valstybinės kalbos Lietuvoje statusą. Vėliau bus siekiama ir kitų antikonstitucinių tikslų. Į vieną darnią antikonstitucinę rikiuotę jau išsirikiavo antikonstituciniai Seimo rinkimai, dviejų pilietybių klausimas ir lietuvių kalbos, kaip valstybinės statuso sumenkinimas. Vyksta planingas valstybės griovimas.