Vienysimės ar vėl leisimės būti suskaldytais?

Praėjusių metų pabaigoje Lietuva pasaulyje pagarsėjo kaip „violetinė vieta“, už savo darbelius neprisiimanti jokios atsakomybės. Ir kuri iki šios akimirkos net pati sau neišdrįso prisipažinti, jog ji yra pigi, labai pigi valstybė-prostitutė. Būtent tokioje „violetinėje vietoje“ ir gali klestėti įvairios „mokslo pievos“. Ekspertai.eu

Balandžio 27 d. Seime vyko Naglio Puteikio spaudos konferencija „Kodėl persekiojama kultūrinė žiniasklaida, o Krymo aneksiją remiantys politikai globojami?“, kurioje dalyvavo ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Gintaras Songaila, Alkas.lt portalo vyriausiasis redaktorius Jonas Vaiškūnas. Paneiginėta balandžio 22 d. „Vilniaus diena“, „Kauno diena“, „Klaipėda“ net trijuose dienraščių lapuose ir interneto puslapiuose paskelbtų straipsnių „Prieš Lietuvą – iš vidaus“ ir „Kova prieš Lietuvą finansuojama ir iš Kauno“ informacija, kad interneto portalai Alkas.lt, Voruta.lt ir Slaptai.lt yra prieš Lietuvą antivalstybinėje veikloje veikiančių tinklalapių „branduolys“.

Slogu tapo, pamačius spaudos konferenciją. Negalima, vyrai, kalbėti tik apie pusę tiesos, lyg Jūs būtumėte kalti. Ne teisintis reikia dėl absurdiškų penktos klasės mokinuko lygio anonimo „išvedžiojimų“, netelpančių į jokius logikos ir sveiko proto rėmus ir suderintai paskelbtų visur tą pačią valandą. Reikia mandagiai, tvirtai ir tiesiai, atvirai smogti atgal. Jei taip ir toliau kalbėsite pusiau pravertomis lūpomis, tai po vieną visus ir sudoros. Gi suprantate, kas ir dėl ko tai daro. Neapgaudinėkite, visų pirma, save.

N. Puteikio klausimas apie Krymo aneksiją ne tik nieko nepaaiškina, bet ir nukreipia diskusiją nuo esmės. N. Puteikį pirmiau kviečiu pačiam sau išsiaiškinti, kodėl ir kaip naujoji Ukrainos valdžia akivaizdžiai sąmoningai ir net be simbolinio šūvio atidavė Krymą. Tuomet kitoje diskusijoje galėsime su pačiu aiškintis, kas ir kodėl vyksta Ukrainoje. Nenukreipkite diskusijos nuo to, kas iš tikrųjų vyksta Lietuvoje. Abstraktus ir niekuo nepagrįstas N. Puteikio kaltinimas, kad tai padarė naujas VSD vadovas – pats lengviausias populisto ir žinių nereikalaujantis pareiškimas, bet ne atsakingo politiko ėjimas. Dalykinius klausimus Seimo narys N. Puteikis privalėjo spręsti Seime: kodėl VSD vadovo kandidatūra atsirado per vieną dieną, kodėl po valandos jai pritarė Ministras Pirmininkas, o kitą dieną – visas Seimas. Kodėl viešai paskelbta įslaptinto pareigūno pavardė? O jei Seimas būtų nepritaręs šiam skyrimui, kur dėtųsi dešimtmečiais ruoštas įslaptintas „Aitvaro“ vadovas, Prezidentės viešai atskleistas su asmeninio gyvenimo detalėmis, net paaiškinant, kiek vaikų turi. Kas tai – Prezidentės nemokšiškumas ar eilinė provokacija? Seimui nepritarus, šį pareigūną nurašytume į pensiją? Ar pro langą – kaip V. Pociūną? Ar taip sprendžiami rimti klausimai į valstybės statusą pretenduojančioje Lietuvoje? Ar taip turi dirbti atsakingi Seimo nariai ir Respublikos Prezidentas?

Keletas faktų ir patikslinimų.

Pritariu nuomonei, kad mokslo ir logikos požiūriu „Mokslo pievos“ tyrimas yra tuščias. Tačiau, mielieji, tai ne „studentiškas nebaigtas“ darbelis. Studentai tai darė pagal dėstytojų užduotis. Projektą finansavo ne tik universitetai ir institutai, bet ir tabako gamybos monopolį Lietuvoje valdžios dėka gavusi „Philip Morris Lietuva“.

„Mokslo pievos“ profesūra – ne eilinė, ne atsitiktinai parinkta ir tikrai ne pievose surinkta. Nežiūrint į žaismingą moterišką pavadinimą, tai kryptingai surinkta komanda: keturi Baltijos pažangių technologijų instituto atstovai su direktoriumi Tomu Žalandausku priešakyje ir dr. Tomu Krilavičiumi, profesoriaujančiu ir VDU, KTU Viešosios politikos ir administravimo instituto, VU ir šio universiteto Sociologijos katedros, Všį socialinių inovacijų instituto atstovai, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto trys profesoriai ir docentai (http://mokslopieva.lt/komanda/). Šios komandos narė garsi VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė yra ir Valstybės pažangos tarybos narė. Tai Vyriausybės nutarimu sudaroma verslo, politikos, kultūros, meno, mokslo ir visuomenės atstovų komisija Lietuvos pažangos strategijai „Lietuva 2030“ įgyvendinti. Tai pačiai, kurią dalykiškai ir rimtai sukritikavo ne tik visuomenė, bet ir Lietuvos mokslų akademija. Pirmasis šios tarybos veiklos tikslas buvo parengti Strategijos projektą ir pateikti jį Vyriausybei. Seimas, patvirtinęs Strategiją, šiai tarybai suteikė naują mandatą – Strategijos įgyvendinimo priežiūrą ir rezultatų stebėseną, nurodė gaires, kuriomis vadovaujantis turėtų būti atnaujinama Tarybos sudėtis. Taryba išplėsta naujais visuomenės, valdžios ir parlamentinių frakcijų atstovais.

Kol mes, visuomenė, juokavome dėl A. Kubiliaus Vyriausybės „šedevro“ „Lietuva 2030“, valdžia jį kryptingai vysto sau reikiama linkme, juo dangsto viską, ką reikia. Pritariant ir Seimui, kurio nariai, mums prisistatantys pilietinės visuomenės gynėjais, Seime dėl to nė žodžio neištarė, piršto nepajudino.

Sunku patikėti, kad „Mokslo pievos“ projektas yra atsitiktinis. Jame dalyvauja reprezentatyvi profesūra, nepamirštas ir JAV atstovavimas (Floridos universiteto atstovas).

Dar vienas ne populistinis, o dalykinis argumentas, apie kurį Seimo narys N. Puteikis, neprieštaraujantis ir dažniausiai balsavimu ar nedalyvavimu Seimo posėdžiuose pritariantis valstybės išvalstybinimo ir šioms valdžios iniciatyvoms, balandžio 27 d. spaudos konferencijoje nediskutavo.

Iškart po balandžio 22 d. „Vilniaus dienos“, „Kauno dienos“, „Klaipėdos“ tarybinio stiliaus, kurio ‚mokslo“ viršūnės buvo pasiektos TSKP CK Visuomeninių mokslų akademijoje Maskvoje (toje pačioje, kurioje garbė ginti kandidatinę disertaciją buvo suteikta ir būsimai Lietuvos Respublikos Prezidentei D.Grybauskaitei), suvelto turinio straipsnių LR Vyriausybė nutarė sudaryti Kibernetinio saugumo tarybą ir patvirtino jos reglamentą. Krašto apsaugos ministras per mėnesį turės patvirtinti šios tarybos sudėtį. Ši taryba, sudaryta įgyvendinant Kibernetinio saugumo įstatymą, užtikrins glaudesnį valstybės, verslo ir mokslo institucijų bendradarbiavimą kibernetinio saugumo srityje, prisidės prie atsparumo kibernetiniams išpuoliams didinimo Lietuvoje. Kibernetinio saugumo taryba bus nuolatinė patariamoji institucija, analizuosianti kibernetinio saugumo užtikrinimo būklę ir teiksianti pasiūlymus dėl jos gerinimo valstybės institucijoms, formuojančioms ir įgyvendinančioms kibernetinio saugumo politiką, viešojo administravimo subjektams, tvarkantiems valstybės informacinius išteklius, viešųjų ryšių tinklų, elektroninių paslaugų teikėjams, šios srities verslo įmonėms, mokslo ir studijų institucijoms. Kibernetinio saugumo tarybai pirmininkaus krašto apsaugos viceministras, ją sudarys 24 nariai iš Krašto apsaugos, Energetikos, Susisiekimo, Teisingumo, Vidaus reikalų, Užsienio reikalų, Ūkio ministerijų, Vyriausybės kanceliarijos, Ryšių reguliavimo tarnybos, Kriminalinės policijos biuro, Lietuvos banko, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, UAB „Lietuvos energija“, Vilniaus ir Kauno technologijos universitetų, taip pat atstovai iš „Infobalt“, Lietuvos bankų, šilumos ir vandens tiekėjų asociacijų.

Balandžio 29 d. ES paskelbė, kad skelbiama kova su terorizmu ir nusikaltimais kibernetinėje erdvėje, kad ES kurs vieningą antiteroristinį centrą.

Tad, mieli mokslininkai, esate protingi ir žinote, ką darote, kam tarnaujate.

Seimo nary Nagli Puteiki, dar vis nesuprantate, koks „Mokslo pievos“ komandos tikslas? Tikiuosi skaitote Prezidentės teikiamus ir Seimo urmu vienbalsiai priimamus įstatymų projektus. Būtent šių įstatymų pagrindu paskubomis, kad ir pagal primityvų bei tiesmuką planą įgyvendinama nuostata, jog Lietuvoje nebūtų kitos nuomonės, išskyrus tą, kurią mums skelbia šalies vadovė. Kariškiai jau ne tik gali mus bausti, bet ir perėmė mūsų interneto kontrolę, policija be teismo sankcijos gali 2 dienoms bet ką atjungti nuo interneto,.... Ką tik įvyko konferencija apie karo teisės taikymą. Ir tai dar ne pabaiga, jei nevienysime pastangų pasipriešinti šiai, atvira jau tampančiai, diktatūrai.

Priminsiu savo spaudos konferencijos š.m. sausio 22 d. Seime mintis. „Mokslo pievos“ 2014 m. ataskaita „Radikalia politinės valdžios kritika pasižyminčių tinklapių socialinis tinklas“ paskelbta viešai, apie ją jau rašyti dalykiški straipsniai. Tik spėliota, kaip šis „tyrimas“ bus panaudotas. Tačiau jau tada nesunku buvo suprasti, kur link mus kreipia valdžia. Jei nori tai suprasti. Pirmosios kratos jau įvyko.

Balandžio 22 d. „Vilniaus diena“, „Kauno diena“, „Klaipėda“ straipsniuose ir balandžio 27 d. Seimo nario N. Puteikio spaudos konferencijoje sąmoningai ar nesąmoningai, tačiau nekalbėta apie „Mokslo pievos“ tyrimo raktažodžius, pagal kuriuos atrinkta „antivalstybine“ veikla užsiimantieji tinklalapiai: prezident*, grybauskait*, vyriausyb*, seim*, konstitucin*, partij*, taip pat ir šios „antivalstybinės“ veiklos skiriamieji tyrimo požymiai – požiūris žemės referendumo ir skalūnų klausimais.

Tai ko, mielieji, stebitės, kad Alkas.lt atsidūrė „antivalstybinės“ veiklos epicentre!?

Juk „Mokslo pievos“ ir Respublikos Prezidentės, po 2012 m. spalio 14 d. drauge su jos Mokytoju V. Landsbergiu atvirai pasityčiojusių iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir joje įtvirtintos Tautos suvereno teisės, vadovaujamos valstybės institucijos ir šiai konjunktūrai pajungta profesūra, net kuriamomis kariškių struktūromis taikos metu tiria interneto erdvę, kurioje Lietuvos Respublikos piliečiai siekė ir siekia įgyvendinti savo konstitucines teises. Tas pačias teises, kurias atvirai ignoruoja ir pažeidinėja Respublikos Prezidentė, VRK ir net Konstitucinis Teismas.

Nemanau, kad tyrimą atlikusieji ir jį galimai tęsiantieji nesupranta, ką daro. Tai ir yra padėties tragizmas, nes tirti reikia priešingą dalyką - valdžios atvirai vykdomą mūsų Konstitucijos pažeidinėjimą, o ne piliečius, kurie konstituciniu referendumo keliu siekia sustabdyti valdžios savavaldžiavimą.

Atrinkti 92 tinklalapiai, pirštu rodoma į netinkamus Prezidentės epitetus – panelė, tarnaitė. Tačiau lrytas.lt, Arkadijaus Vinokuro lūpomis išvadinęs Prezidentę „frigidiška sterva“, netirtas.

Tad užsakymas ir jo tikslai yra aiškūs. Skaitykite simptomatišką „Mokslo pievos“ profesūros atstovo iš VU TSPMI Mažvydo Jastramskio rašinėlį „Projekto „Raudonoji Dalia“ fiasko“.

Kas dar Seimo nario pareigas nevykdančiam Nagliui Puteikiui neaišku?

Šie „ekspertai“ ir visi mes privalome galvoti, ką pasakysime žmonėms ir savo vaikams, žlugus šiam akivaizdžiai diktatūriniu tampančiam Lietuvos valdymo režimui ir mums visiems srebiant šias pasekmes?

Ar nematote, kad tiesiausiu keliu einame į karo kelią?

Tik lyginant šiandieninę situaciją su 1988 – 1990 metų situacija, Lietuva susipyko su visais, su kuo tik galėjo. Draugų nebeturime niekur. JAV ir ES? Tai – ne draugai, o tik – INTERESAI!

Per toli nueita. „Mokslo pievos“ tyrimas susietas su mūsų Prezidentės ir klusnių jos valios vykdytojų karo kurstymo propaganda, terminologija: ir karas, ir tinklalapiai  – „nekonvenciniai“, „išrinkti“ tinklalapiai „nekonvenciškai“ kritikuoja mūsų valdžią.

Vertinant Prezidentės D. Grybauskaitės „karingumą“ Rusijos atžvilgiu, vėl priminsiu istorinių sukilimų 1956 m. Vengrijoje ir 1968 m. Čekoslovakijoje lyderių likimą. Tie, kurie siekė sveiko proto kompromisų, numalšinus sukilimus, buvo tų „rusų“ sušaudyti. Tie, kurie šaukė, kad su rusais – jokių kompromisų, tų pačių „rusų“ po sukilimų numalšinimo buvo paskirti komunistiniais tų šalių vadovais.

Todėl dar kartą kviečiu visus, oponuojančius valdžiai, ne skaldytis, o vienytis.

Tautininkai jau parodė jungimosi pavyzdį. Mažas, bet teisingas žingsnis.

Po pernai metų Prezidento rinkimų patirties turiu moralinę teisę Naglio Puteikio paklausti, ką reiškia raginimas jo veidaknygėje: ,,Prašyčiau paremti mūsų komandos pasiruošimą 2016 Seimo rinkimams: perveskite 1% Jūsų gyventojų pajamų mokesčio Krikščioniškosios demokratijos partijai,kuri sutiko man padėti. Ji įsteigta a.a.kun. A. Svarinsko, tai ne TS-LKD.“

Ar N. Puteikio „komanda“ ir D. Kuolio vadovaujama partija „Lietuvos sąrašas“ – tai dar vienas mūsų rinkėjų suskaldymas?

Skaitau balandžio 26 d. sisteminio rašinėtojo, kurio labai jau paprastus rašinėlius sutartinai draugiškai skelbia sisteminė spauda, R. Sadausko-Kvietkevičiaus eilinį straipsnelį „Ar TS-LKD skils?“ ir matau, už ką valstybę užvaldžiusi sistema kviečia balsuoti būsimuose Seimo rinkimuose: „Tikėtina, kad 2016 m. Seimo rinkimuose dešiniųjų pažiūrų elektoratas turės galimybę rinktis tarp trijų politinių jėgų: vis daugiau populiarumo įgaunančio E. Masiulio Liberalų sąjūdžio, atsinaujinusios G. Landsbergio Tėvynės sąjungos ir N. Puteikio Krikščioniškosios demokratijos partijos.“

Sistema dirba, o mes leidžiamės skaldomi ir populistiškai žiūrime ne į esmę, o į tai, kuriam biurokratui sėdynę paspardyti. Ar teisingai suformulavau paties pagrindinę mintį, Nagli Puteiki?