"Vilniaus energija" pralaimėjo bylą prieš P. Markevičių: visuomenė turi teisę griežtai kritikuoti šilumos tiekėjus (video)

Nuoširdžiai sveikiname nuolatinį mūsų portalo autorių ir komentatorių, teisininką, Žvėryno bendruomenės vicepirmininką Paulių Markevičių, laimėjusį bylą prieš rubikonines tradicijas puoselėjančius šilumininkus, ir su džiaugsmu skelbiame šią istoriją išsamiai aprašantį Žvėryno bendruomenės pranešimą. Tekste ir publikacijos pabaigoje rasite kelis aktualumo nepraradusius vaizdo įrašus – ekspertai.eu.

Vilniaus Žvėryno bendruomenės vicepirmininkas teisininkas Paulius Markevičius, viešai išsakęs abejones dėl galimai nepagrįstų "Vilniaus energijos" šildymo sąskaitų, neteisėtos šilumos ir karšto vandens apskaitos, nesąžiningų šilumos vartojimo sutarčių sąlygų ir nuotolinio manipuliavimo šilumos tiekimo paramentrais, galutinai laimėjo bylą prieš jį teismuose persekiojusią šilumos tiekėją, nusprendusią, kad vieši P. Markevičiaus pasisakymai kenkia bendrovės reputacijai.

Vilniaus apygardos teismas gruodžio 6 dieną nusprendė, kad visuomenė turi teisę išsakyti kritiką, kad ir kokia griežta ar kandi ji būtų.

UAB "Vilniaus energija" privalės atlyginti teismo išlaidas, siekiančias 5000 litų, kurios, tikėtina, bus padengtos iš šilumos vartotojų mokesčių už šildymą, didindamos ir taip neregėtas aukštumas pasiekusias šilumos kainas.

"Paviešinau paaiškėjusius faktus, kurie kėlė labai daug abejonių, susirūpinimo tiek dėl metrologiškai nepatikrintų apskaitos priemonių, tiek dėl neteisėto šilumos punktų nuotolinio valdymo, tiek dėl šilumos vartojimo sutarčių, kurios buvo pripažintos nesąžiningomis. Visos šios problemos iki šiol iš esmės nėra išspręstos, nes Lietuvoje nėra realiai ginamos vartotojų teisės, o valdžia šių problemų spręsti nenori.

Kai šios aplinkybės buvo paviešintos prieš kelerius metus įvairiose pokalbių laidose per televiziją, radiją, "Vilniaus energija" nusprendė, kad toks paviešinimas aplinkybių, kurias nustatė valdžios institucijos, pažeidžia šios įmonės dalykinę reputaciją", - sakė P. Markevičius.

Pasak jo, reputacijai kenkia ne vieši pasisakymai, o, tikėtina, nesąžininga šios rubikoninės bendrovės veikla, šilumos rinkos monopilizavimas, neskaidrūs sandoriai ir vartotojų teisės rinktis šildymo būdą masinis ribojimas. "Vilniaus energijos" sprendimas laikytinas ieškiniu prieš visuomenę, už kurį sumokės visi šilumos vartotojai, nes būtent iš jų mokesčių už šildymą UAB "Vilniaus energija", tikėtina, atlygins iš jos priteistas bylinėjimosi išlaidas.

Jau įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo sprendimu nustatyta, kad sprendžiant, ar Civilinio kodekso 2.24 straipsnio, kuriame įtvirtinta asmens teisė reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą bei neatitinkančius tikrovės, pagrindu buvo pažeista dalykinė reputacija, būtina atriboti žinią nuo nuomonės.

Teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas yra suformuluoti kriterijai, pagal kuriuos duomenys arba žinios yra atribojami nuo nuomonės. Atribojant žinią ir nuomonę pirmiausia remiamasi šių sąvokų ("žinia" ir "nuomonė") samprata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2010).

Pagal Visuomenės informavimo įstatymą, žinia laikomas visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys (2 str. 84 d.), o nuomone - visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais (2 str. 36 d.).

Taigi, vienas pagrindinių kriterijų, padedančių atriboti žinią nuo nuomonės, yra tai, kad žiniai, skirtingai negu nuomonei, taikomas tiesos kriterijus. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors yra tvirtinama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas ir tai įmanoma patikrinti. Tačiau atribojant žinią nuo nuomonės įvertinti vien ginčijamą teiginį nepakanka, būtina analizuoti visą straipsnio ar kalbos tekstą, pasisakymo aplinkybes, kontekstą, ryšį su kita pateikiama informacija, sakinio konstrukciją ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006; 2006-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2010-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2010). Taigi, išvada, ar paskelbta nuomonė ar žinia, gali būti padaryta ištyrus visas bylos aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas sutinko su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad nagrinėjamoje byloje ginčijami atsakovo pasisakymai yra nuomonė, o ne žinia. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, straipsniai ir televizijos laidos, kuriuose pateikti atsakovo pasisakymai, buvo kuriami visuomenei aktualiu klausimu - dėl sąskaitų už šildymą teisėtumo. Tiek straipsnių, tiek televizijos laidų medžiagai parengti žurnalistai kalbino ne tik atsakovą P. Markevičių, bet ir kitus aukščiau nurodytus asmenis. Taigi, buvo stengiamasi visuomenei pateikti įvairias nuomones, o ne konkretaus asmens nuomonę.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad, rengiant straipsnį "Vilniečiai siekia susigrąžinti milijonus iš šilumos tiekėjų" interneto tinklalapiui www.balsas.lt, dėl interviu buvo kreiptasi ir į apelianto atstovą spaudai N. M., o 2011 m. vasario 21 d. transliuotos televizijos laidos "LNK žinios" reportaže kalbėjo ir apelianto komercijos vadovas R. G. Taigi, minėtose visuomenės informavimo priemonėse apelianto atstovai, kaip ir kiti pašnekovai, turėjo galimybę pasisakyti. Kaip 2011-07-19 rašte "Dėl laidos "Karštas vakaras", vykusios 211-03-01" Nr. 130 (I t., b. l. 122) ir atsiliepime į ieškinį (I t., b. l. 171) nurodė trečiasis asmuo UAB "Baltijos TV", laida "Karštas vakaras" buvo orientuota į kasdieninių aktualių temų analizę, diskusiją, nuomonių pasikeitimą dėl visuomenei rūpimų problemų. Tai, kad laidos metu vyko diskusija, patvirtina ir "Karštas vakaras" vaizdo įrašo kopija (ieškinio priedas Nr. 4).

Kaip atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė trečiasis asmuo R. Kalinauskaitė, jos parašyto straipsnio tema - žinia apie 2011-02-11 vykusį Vyriausybės darbo grupės posėdį, kuriame atsakingų institucijų atstovai konstatavo, kad šilumos tiekėjai naudoja metrologiškai nepatikrintus apskaitos prietaisus, ir, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, tuo klausimu buvo kalbinti minėtame posėdyje dalyvavę asmenys. UAB "Laisvas ir nepriklausomas kanalas" 2011-08-19 rašte "Dėl paskleistos informacijos paneigimo" nurodė: "Žinių" laidoje žurnalistai, siekdami paskleisti objektyvią informaciją, papildomai kalbino įvairius kitus asmenis: tiek valstybės institucijų atstovus, tiek UAB "Vilniaus energija" atstovą. Visų asmenų interviu medžiaga buvo transliuota, kaip jų išsakytas įvykių vertinimas, asmeninė patirtis".

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovas P. Markevičius televizijos laidoje "Karštas vakaras", patvirtindamas, kad dėsto tik savo nuomonę, nuolat vartojo frazes "aš manau", "mano nuomone" (laidos "Karštas vakaras" vaizdo įrašo kopijos 5:59 min., 6:07 min., 14:25 min., 16:56 min., 17:09 min.).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir remiantis kasacinio teismo nustatytais kriterijais, kuriais turi būti vadovaujamasi atribojant žinią nuo nuomonės, darytina išvada, kad atsakovas nurodytuose straipsniuose ir laidose išreiškė savo nuomonę, o ne pateikė žinią.

Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 36 d. nurodyta, kad nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Nagrinėjamos bylos atveju Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas teisingai nustatė, jog atsakovas P. Markevičius, kaip jis ir pats nurodė savo procesiniuose dokumentuose, savo nuomonę visuomenės informavimo priemonėms pateikė remdamasis valstybės institucijų nustatytais duomenimis.

Atsakovas rėmėsi 2010-10-19 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės raštu "Dėl UAB "Vilniaus energija" veiksmų" Nr. R2-1683 (I t., b. l. 207-209), 2011-01-24 Valstybinės metrologijos tarnybos raštu "Dėl metrologiškai nepatikrintų šilumos ir karšto vandens matavimo priemonių naudojimo" Nr. S-93-(1.13.) (I t., b. l. 210), 2010-10-26 Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimu "Dėl UAB "Vilniaus energija" šilumos pirkimo-pardavimo sutarties su buitiniu šilumos vartotoju" Nr. 10-654 (I t., b. l. 211-217).

Nors teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad atsakovas 2011-03-03 Lietuvos metrologijos inspekcijos raštu "Dėl skundų dėl metrologiškai nepatikrintų šilumos ir karšto vandens matavimo priemonių naudojimo (duomenys neskelbtini) name ir dėl galimai nepatikrinto šilumos skaitiklio" Nr. 13SR-52 remtis negalėjo, kadangi šis raštas buvo parengtas vėliau nei buvo paskelbti straipsniai "Vilniečiai siekia susigrąžinti milijonus iš šilumos tiekėjų" ir "Valdžia slepia, kad sąskaitos už šilumą yra neteisėtos" bei transliuotos minėtos laidos "LNK žinios" ir "Karštas vakaras", tačiau ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad atsakovas visuomenės informavimo priemonėms pateikė savo nuomonę, o ne žinią.

Laisvė reikšti savo įsitikinimus yra vienas iš svarbiausių demokratinės visuomenės principų. Jis yra įtvirtintas LR Konstitucijos 25 str. bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str. Saviraiškos laisvė gali būti taikoma tokiam informacijos ir idėjų skleidimui, kuris gali žeisti, šokiruoti ar trikdyti. Bet kokios saviraiškos įgyvendinimo išimtys turi būti aiškinamos griežtai, o apribojant šią laisvę, privalo būti pateikiami svarūs ir pakankami motyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009).

Pagrindinė konkuruojanti vertybė nagrinėjamu atveju yra juridinio asmens teisė į dalykinę reputaciją. Pagal tarptautinės ir nacionalinės teisės suformuluotus principus asmens teisių apribojimas pateisinamas, esant trijų būtinų sąlygų visetui: 1) jeigu toks ribojimas numatytas įstatyme, 2) jeigu jis yra būtinas visuomenės interesų ir pamatinių vertybių apsaugai, 3) jeigu toks apribojimas yra proporcingas siekiamam teisėtam tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010). Konkuruojant dviem teisiniams gėriams, svarbu nustatyti teisingą šių gėrių pusiausvyrą. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kaip ir Europos Žmogaus Teisių Teismo, praktikoje taip pat akcentuojamas dėsningas juridinio asmens veiklos pobūdžio bei visuomeninio reikšmingumo ryšys su jo reputacijos gynimo bei leistinos kritikos ribomis: viešasis juridinis asmuo nesinaudoja tokiu pat dalykinės reputacijos gynimu kaip privatus asmuo, viešojo asmens dalykinės reputacijos gynimo ribos siauresnės, o jo atžvilgiu leistinos kritikos ribos atitinkamai platesnės negu privataus asmens atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010).

Nagrinėjamos bylos atveju ieškinį dėl tikrovės neatitinkančių bei dalykinę reputaciją (gerą vardą) pažeidžiančių duomenų paneigimo pareiškė UAB "Vilniaus energija". Ši bendrovė visuomenei yra gerai žinoma, kadangi centralizuotai gyventojus aprūpina šiluma bei pašildo ir tiekia karštą vandenį. Taigi, jos veikla neabejotinai susijusi su viešuoju interesu, ir laikytina, kad šis juridinis asmuo yra viešasis.

Tokio asmens kritika, kad ir kokia griežta ar kandi ji būtų, yra leistina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija nusprendė, kad UAB "Vilniaus energija" dalykinės reputacijos gynimo ribos yra siauresnės ir atitinkamai jos atžvilgiu leistinos kritikos ribos yra platesnės.

Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl dviejų konstitucinių vertybių kolizijos, mano, jog nagrinėjamu atveju pirmenybė turi būti teikiama teisei reikšti nuomonę, kaip nusprendė ir pirmosios instancijos teismas.

"Demokratinėse šalyse tai yra vadinamieji strateginiai ieškiniai prieš visuomenę, kai korporacijos, verslininkai, pinigingi asmenys, siekdami savo tikslų, siekia atgrasyti pilietinę visuomenę, kad visuomenė neprieštarautų, nesikreiptų į valdžią. Tai vyksta ir teritorijų planavime, tiek komunaliniame ūkyje, kad žmogus, iškėlęs opią problemą, pasisakęs viešo intereso klausimais, pavyzdžiui, dėl nelegalaus nuotolinio šilumos punktų valdymo, visada žinotų, kad jis bet kada gali atsidurti teisme. Tam paslaugiai padėtų mūsų mielieji šilumininkai, mūsų kaimynai. Toks žmogus turbūt turėtų daugelį metų bylinėtis su šilumininkais, įrodinėdamas, kad savo nuomonės jam nereikia paneigti. Šilumininkai tokius teismus apmokėtų šilumos vartotojų pinigais, nes išlaidos tokiems teismams būtų įtrauktos į šilumos kainą", - teigė P. Markevičius.

Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius žurnalistams yra sakęs, kad tokie "Vilniaus energijos" veiksmai gali būti vertinami kaip socialiai neatsakingas elgesys. Be to, turėtų būti analizuojama, ar taip bendrovė nepiktnaudžiauja teise į teismą.

"Teisė į teismą yra viena iš svarbiausių žmogaus teisių, nes būtent teisme paprastai yra ginamos visos kitos teisės. <...> Deja, šia teise yra piktnaudžiaujama. <...> Labai svarbus vaidmuo čia yra teismo. Teismas, priimdamas bet kokį ieškinį, turėtų įvertinti, ar nėra piktnaudžiavimo teise į teismą šiuo konkrečiu atveju, ar nėra ieškinys išgalvotas, ar nėra piktavališkas, ar yra pagrįstas, ar iš pateikto ieškinio matyti teisėtas pareiškėjo interesas, kitaip sakant, ar nėra teismas apgaudinėjamas. Be abejo, tai padaryti esant pradinei stadijai labai sudėtinga, todėl teisėjai dažnai nerizikuoja, priima ir nagrinėja bet kokius ieškinius. Tuo, matyt, šiuo atveju ir naudojamasi", - žurnalistams sakė H. Mickevičius.

Laisvo žodžio pergalės proga skaitytojams siūlome prisiminti kelis aktualumo nepraradusius laidų įrašus: