Vilniaus regiono kultūros paveldo problemos. Širvintų rajonas

Ši publikacija - Valstybinės kultūros paveldo komisijos darbuotojo Algimanto Gražulio straipsnio, išspausdinto 2011 metų „Kultūros barų“ Nr. 7/8, tęsinys.

Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje yra pasaulinės reikšmės ir vertės archeologinė Kernavės vietovė (Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas), įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Įspūdingos ir kitos kultūros paveldo sankaupos, esančios ir kitose vietovėse prie Neries upės. Juk kadaise Neris buvo pagrindinis Lietuvos karaliaus Mindaugo, Didžiųjų kunigaikščių bei viduramžių pirklių ir karių vandens kelias. Už plaukimą Nerimi per dvarų teritorijas buvo imami mokesčiai. Iki šiol vandens kelią mena ištisos virtinės piliakalnių, stūksančių šios upės pakrantėse, senųjų dvarų liekanos bei vietovardžiai.

Todėl visiškai nekeista, kad Širvintų rajonas pasižymi vis dar turtingu, nors irgi nykstančiu dvarų paveldu. Tiesa, gatvinių senojo kaimo gyvenviečių išliko tik kelios. Viena jų - į Kultūros vertybių registrą įrašyta didelė Mikalajūnų kaimo gyvenvietė. Ją puošia dar išlikę senieji gatvės želdynai. Tačiau autentiški namai daug kur jau sumenkę ir susmegę, nes dominuoja gatvė, šiuo metu jau esanti aukščiau nei senųjų sodybų kiemai ir rėžiai. Siekiant atkurti autentiškas kaimo erdves ir darną, būtina sugrąžinti istorinį, t. y. autentišką, kaimo gatvės paviršių (altitudę), be to, apsispręsti dėl jos dangos, pakeisti į medinius ar visiškai pašalinti gelžbetoninius elektros stulpus. Gyvenvietėje nemažai pavyzdingai tvarkomų autentiškų sodybų, tačiau yra ir tokių, kurios prie jų visiškai nedera. Pastebimas tvorų margumynas, kai kurie pastatai apkalti plastikinėmis dailylentėmis, įrengti plastikiniai langai ir kt. Būtina reikliau prižiūrėti, kaip laikomasi paveldosaugos reikalavimų tvarkant ir prižiūrint senojo kaimo pastatus ir kitus statinius.   

Verta paminėti Čiobiškio, Bartkuškio, Staškūniškio, Šešuolėlių II, Gaidelių dvarų sodybas arba jų fragmentus, Barboros koplytėlę greta įspūdingų mūrinio Musninkų (Musninkėlių) dvaro kluono liekanų, mūrinę Šešuolėlių kaimo bažnyčią su greta esančia medine klebonija, medinę XIX a. Musninkų bažnyčios varpinę ir daugelį kitų paveldo objektų. 

Privati didelė Bartkuškio dvaro sodyba, esanti greta Vilniaus – Panevėžio greitkelio, 2010 metų viduryje buvo labiau apleista, netvarkoma, išplėšta bei išgrobstyta nei prieš penkerius metus. Kadaise grafų Pliaterių giminės išpuoselėta,  dabar valstybės saugoma dvaro sodyba jau daug metų yra nesaugoma. Vartai netvarkomi, apleisti. Buvę įspūdingi centriniai rūmai neprižiūrimi (savininkas skarda uždengęs rūmų stogą „išsikvėpė“ ir tvarkymo darbus nutraukė), pamatai ir visa dvaro aplinka apžėlė kiečiais bei dilgėlėmis. Nutrupėjęs ar kitaip yra pažeistas rūmų fasadų tinkas, kai kur ir plytų mūras. Pirmojo aukšto lietvamzdžiai irgi dingo, todėl lijo ir ant rūmų sienų bei pamatų. Kai kurios langų angos buvo atviros. Ilgą laiką rūmai neprižiūrėti, viduje prišnerkšta, apdailos likučiai baigiami sunaikinti, grindlentės, o kai kur jau ir perdangos išplėštos. Greta rūmų esanti oficina taip pat palikta likimo valiai. Pastatai daug metų buvo laikomi neūkiškai, teritorija ir želdynas netvarkomi. Akivaizdu, kad Kultūros paveldo departamentas ir savivaldybė taip pat ilgai nevykdė savo funkcijų. Todėl šios institucijos turėtų imtis skubių administracinio poveikio priemonių inicijuojant dvarų sodybų ar jų dalių nusavinimo procedūras.

Tiesa, pastaruoju metu šios valstybės saugomos kultūros vertybės – Bartkuškio dvaro sodybos - priežiūros situacija bent truputį pagerėjo: centriniai rūmai ir oficinos (langai ir durys) bei spirito varyklos (langų angos iš vidaus užkaltos metaliniu tinklu), pastatai jau užsandarinti. Bet vis dar įmanoma patekti į oficinos rūsį pro mažus rūsio langelius. Rūmų pagrindinio fasado kampiniai lietvamzdžiai sutvarkyti – apytikriai 3 metrų aukštyje įrengtos laikinos lietvamzdžių alkūnės, todėl vanduo jau nebeteka ant pamatų ir sienų. Taigi, šie trys pastatai pastaruoju metu nyksta ir naikinami jau ne taip sparčiai kaip anksčiau. Deja, vartų būklė nepakitusi. Parkas kai kur šienautas, tačiau daug kur dilgėlės ir kiečiai siekia alkūnes. Visiškai apleistos ir nyksta sudegusios arklidės. Pastato viduje jau išaugo medžiai, suvešėjo krūmai. Dvaro sodybos tvarkymo darbai nepajudėjo ir, akivaizdu, nebus pradėti. Savininkas Petraitis turėtų kuo skubiau parduoti jo įsigytą pagrindinę dvaro sodybos dalį tiems asmenims, kurie gebės ją sutvarkyti ir tinkamai prižiūrėti.

Tik pravažiavus istorinį Musninkų miestelį vaizdingoje vietovėje abipus kelio plyti į Kultūros vertybių registrą įrašyti apleistos Musninkų (Musninkėlių) dvaro sodybos fragmentai. Rodyklių ar nuorodų, bylojančių, kad čia būta žymaus dvaro centro (o vėliau net dviejų dvarų), neaptiksite. Dvarą, o ir Radvilų giminę, primena tik romantiškai kiek pasvirusi Barboros koplytėlė, kuri vienintelė šioje ypač apleistoje, tačiau vis dar vaizdingoje vietovėje yra nuolat tvarkoma ir prižiūrima. Kitų statinių ar jų liekanų būklė kaskart vis blogėja, ūkinių pastatų aplinka visiškai neprižiūrima ir netvarkoma. Pvz., privačios Musninkų dvaro sodybos kadaise puošnus kluonas 2003 metais dar buvo su stogu, o dabar išlikusios tik itin gražios, tačiau kiečiais ir krūmais gausiai apžėlusios raudonų plytų mūro su raiškiais dekoro elementais sienos. Ne tik kluonas, bet ir medinis svirnas, esantis kitapus kelio, bei kiti statiniai pastaraisiais metais nyksta akyse. Nesutvarkyta ir šios dvaro sodybos apskaita (pvz., Kultūros vertybių registre nėra nė vienos nuotraukos, reikėtų iš esmės tikslinti topografinius planus bei dvaro teritoriją, kuri dabar nurodyta tik vienoje kelio pusėje ir kt.), nenustatytos vertingosios savybės. O juk tvarkyti ir nustatinėti yra ką... Kadaise didelio Musninkų dvaro, beje, kaip ir daugumos dvarų, raida įdomi ir sudėtinga. Itin vaizdingoje Musės upės kilpoje plytėjo išpuoselėta, gerai suplanuota, labai deranti su gamtine aplinka dvaro sodyba, kuri tik pastaraisiais šimtmečiais buvo suskaidyta į dvi dalis. Taigi daugiau kaip šimtmetį greta viena kitos buvo plėtojamos jau dvi valdos, t. y. du dvarai su atskirais centrais. Derėtų atsižvelgti ir į tai, kad Musninkų dvaro liekanos dar mena Astikaičius, šio dvaro savininkus didikus Radvilas ir vėlesnius laikus...

Prie kelio vingio (daugelyje planų jo kažkodėl nėra!) priešais Musninkų dvaro sodybą visu grožiu iškyla geros būklės, nuolatos prižiūrima Barboros koplytėlė. Tačiau ir jos aplinką (foną) pažeidžia elektros laidai bei aukštos įtampos stulpai.

Savivaldybės žinioje esantys mediniai Šešuolėlių II dvaro rūmai originalūs, nugriuvusioje dalyje auga medžiai bei krūmai; išlikusi sodybos planinė erdvinė struktūra, želdyno fragmentai, tačiau sodyba ir jos aplinka labai apleista (išskyrus greta esančios bažnyčios ir klebonijos teritoriją), neprižiūrima ir netvarkoma, bet išliko vertingų pastatų (pvz., daržinė (kluonas) su geros būklės, įspūdingų matmenų stulpais-statramsčiais iš raudonų plytų mūro, laikančiais visą šio pastato stogo konstrukciją).

Archajiškų bruožų XVII a. pab., kaip teigiama, seniausia Lietuvoje, medinė Staškūniškio dvaro sodyba su išlikusiais dvaro rūmais taip pat yra savivaldybės žinioje. Savivaldybė ir Kultūros paveldo departamentas privalo identifikuoti ir atlikti minėtų dvaro sodybų apskaitą, nustatyti jų vertingąsias savybes, imtis priemonių šioms kultūrinio kraštovaizdžio paveldo komponentėms atskleisti, išryškinti ir pagerinti kultūros paveldo kompleksų fizinę būklę. Beje, blogai laikomos ir privačios Gelvonų, Musninkų, Lemantaučiznos dvarų sodybos bei jų fragmentai. Pvz., Musninkų dvaro sodybos puošnus kluonas ir puikus svirnas, esantys greta kelio, pastaraisiais metais neprižiūrimi nyksta akyse; liūdesys apima ir matant apleistus ir griūvančius Lemantaučiznos dvaro rūmus.         

Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje yra ir gerų kultūros paveldo tvarkymo pavyzdžių: ir sakralinio paveldo (jau anksčiau sutvarkytas Čiobiškio bažnyčios ansamblis, gera Barboros koplytėlės būklė), ir dvarų sodybų (tai privačios Lapšių ir Šešuolėlių, atkuriami ir restauruojami Gaidelių dvaro rūmai, tvarkoma šios sodybos teritorija bei aplinka), ir archeologijos kompleksų (Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas, nors ES parama 2010 metais buvo užstrigusi).

Kita vertus, Širvintų rajone dar labai stokojama paveldosauginių nuorodų (kultūros paveldo rodyklių, informacinių stendų ir pan.) net į reikšmingas kultūros paveldo vietoves (pvz., į registrinį gatvinį Mikalajūnų kaimą) bei objektus (pvz., į Narvydiškio dvaro sodybą), į greta kelio esančius piliakalnius ar į abipus kelio besidriekiančią dvaro sodybą (pvz., Musninkų). Nėra informacinių stendų su bent trupučiu informacijos apie vieną ar kitą objektą.

Deja, Širvintų rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano kultūros paveldo dalies sprendiniai itin nekokybiški ir nepakankami. Jie neužtikrina tinkamos kultūros apskaitos, apsaugos bei tausojamojo jo panaudojimo. Savivaldybė neskiria reikiamo dėmesio kultūros paveldo administravimui. Joje nėra paveldosaugos padalinio bei nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos. Savivaldybės paveldosaugininko statusas neatitinka NKPA ir Vietos savivaldos įstatymų reikalavimų. Savivaldybės pastangomis ankstesniais metais buvo atlikta kultūros paveldo tvarkymo darbų, tačiau Širvintų rajono savivaldybė taip pat nevykdo daugelio NKPA įstatymu jai nustatytų funkcijų. Pvz., neatlieka apskaitos, tinkamai nevykdo monitoringo, iki šiol neinicijavo kultūros paveldo objektų skelbimo savivaldybės saugomomis vertybėmis. Išlieka Širvintų rajono savivaldybės žinioje esančio dvarų paveldo apsaugos ir fizinės būklės blogėjimo tendencija (Staškūniškio, Šešuolėlių II dvarų sodybos ir kt.), nerengiama jų tvarkymo bei pritaikymo programų. Tačiau išskirtinis bruožas yra tas, kad šioje savivaldybėje yra daugiau privačių dvarų paveldo tvarkymo bei pritaikymo iniciatyvų ir jos stiprėja: akivaizdžiai daugėja savivaldybės teritorijoje esančių privačių dvarų sodybų kokybiško tvarkymo bei pritaikymo pavyzdžių (Gaidelių, Šešuolėlių I, Lapšių, Alekniškio, o pastaruoju metu jau ir Narvydiškio).

Pavyzdžiui, Narvydiškio dvaro sodyba yra privati. Savininko iniciatyva naudojantis ES parama vykdomi didelės apimties parko ir rūmų tvarkymo bei pritaikymo darbai. Kruopščiai restauruoti ir konservuoti įspūdingos ir kokybiškos architektūros rūmų fasadai, sutvarkytas stogas. Kitiems dvarų sodybų ar jų pastatų savininkams bei naudotojams šių rūmų fasadų ir jų išorės elementų tvarkybą būtų galima pateikti kaip gerą pavyzdį.

Kita vertus, kelia abejonių įrenginėjama terasa (o gal priestatas?) greta rūmų - jau įrengti tašytų akmenų mūro pamatai - ir kai kurie interjero tvarkymo darbai, naudojamos statybinės medžiagos bei technologijos (pvz., visur įrengti laiptotakiai ir laiptų aikštelės iš gelžbetonio, tiesa, pakopų apdaila numatyta iš medžio ir kokybiškų raudonų klinkerinių restauracinių plytų). Akivaizdu, kad tokie ir panašūs sprendimai ne visur atitinka atitinka paveldo tvarkybos reglamentų PTR-ų reikalavimus. Tačiau konkrečių išvadų pateikti neįmanoma dėl nesutvarkytos apskaitos ir paveldosauginės informacijos stokos. Nors vykdomi didelės apimties darbai, tačiau Kultūros vertybių registre ši dvaro sodyba paveldosauginiu požiūriu neįvertinta, t. y. nenustatytos ir nenurodytos jos vertingosios savybės, saugotini elementai, pasigendama tyrimų bei projektinės dokumentacijos. Šiuo atveju nenustatytos vertingosios rūmų bei parko savybės, kurių negalima sumenkinti ar pažeisti, neišvardintos ypač saugotinos dalys ir elementai.

Daug įspūdingų darbų nuveikta tvarkant parką, tvenkinius ir salą. Tačiau didelė netektis –  sunaikinti du ant kuorų buvę gandralizdžiai, todėl greta rūmų reikėtų pastatyti stovus (medinius stulpus su gandralizdžių padėklais), padėti sparnuočiams įsikurti. Tvarkant parką, atliekant kitus žemės judinimo darbus reikalinga archeologinė priežiūra, nes apie šį dvarą žinoma jau XV a. Apie atliekamus darbus bei pastebėtas problemas būtina informuoti KPD vadovybę. Siūlytina pasirašyti savitarpio paramos bei viešojo teritorijos (parko) naudojimo sutartį tarp savininko, savivaldybės ir valstybės (KPD).

Dėl anksčiau nacionaliniu lygmeniu dvarų paveldo apsaugos bei tausojamojo panaudojimo atžvilgiu priimtų ydingų sprendimų, dėl teisės aktų ir teritorijų planavimo dokumentų trūkumų bei stokos ir šioje savivaldybėje yra dvarų sodybų vientisumo išsaugojimo bei jų fizinės būklės palaikymo, kai kurių pastatų nuolatinės priežiūros ir apsaugos užtikrinimo problemų. KPD ilgą laiką nesiėmė veiksmingų priemonių apleistų ar neūkiškai laikomų dvarų sodybų pastatų ar statinių fizinei būklei pagerinti bei dvarų sodybų autentiškų aplinkos elementų (parterių, istorinių želdynų fragmentų, autentiškų keliukų ir kt. priežiūrai užtikrinti (Šešuolėių II, Staškūniškio, kai kurie Juodiškių dvaro sodybos pastatai ir kt.).  

Tęsinį apie paveldą kituose rajonuose skelbsime vėliau