Vilniaus Versačės padėka STT

Per Lietuvą nuskambėjusioje istorijoje apie kriminaliniu nusikaltimu kaltinamą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) majorę Liną Andriuškevičienę yra viena nuo visuomenės nuslėpta paslaptis. Nutraukta ir archyvuose po devyniais užraktais saugoma byla dėl įtakingų pareigūnų, kurie, kaip įtarta, vykdė su tarptautinio kriminalinio pasaulio „autoritetais“ siejamo veikėjo suburtos įtariamų aferistų grupės užsakymus.

LŽ išsiaiškino, kad šioje istorijoje yra ne dvi, kaip iki šiol skelbta, bet trys baudžiamosios bylos. Pirmoji - „Vilniaus sadutės“ byla, kurią tyrė L.Andriuškevičienė. Antroji - Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) iškelta ir teismą jau pasiekusi byla, kurioje majorė pati kaltinama atskleidusi ikiteisminio tyrimo duomenis suinteresuotiems asmenims. Trečioji - ikiteisminis tyrimas, pradėtas dėl duomenų apie FNTT pareigūnus ir prokurorus, kurie, galimas dalykas, bandė padėti „Vilniaus sadutės“ bylos įtariamiesiems išvengti atsakomybės už finansinius nusikaltimus. Nei STT, nei prokuratūra neatsakė nė į vieną LŽ klausimą, susijusį su šiuo tyrimu.

Tačiau visos šios skandalingos istorijos rezultatas akivaizdžiai naudingas „Vilniaus sadutės“ bylos įtariamiesiems, nes jiems nemalonus tyrimas ilgam užstrigo prokuratūroje. Dar daugiau - dabar šie veikėjai patys pretenduoja tapti nukentėjusiaisiais byloje, kurioje teisiama nušalinta FNTT tyrėja.

Kas gi yra šie nukentėję asmenys?

Spalvinga kompanija

“Vilniaus sadutės“ byloje įtarimai dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, didelės vertės turto iššvaistymo ir nusikalstamo bendrovės bankroto pareikšti penkiems žmonėms. Iš jų pats spalvingiausias personažas - aferos organizatoriumi įvardijamas Remigijus Andriūnas, spaudoje pelnęs Vilniaus Versačės pravardę dėl pomėgio dabintis stilingais drabužiais ir lankytis „gyvenimo būdo“ žurnalų puslapiuose pozuoti mėgstančių naujalietuvių vakarėliuose.

Šis prieštaringos reputacijos verslininkas vadinamas vienu turtingiausių Vilniaus žmonių, nes savo tėvų ir įvairių juridinių asmenų vardu, kaip teigiama, valdo itin didelės vertės nekilnojamąjį turtą prestižinėse sostinės vietose. Aušros Vartų gatvėje per tris aukštus su mansarda yra įrengti prašmatnūs apartamentai, kurių nuoma R.Andriūnui gali uždirbti apie keliolika tūkstančių litų per mėnesį. Tarp verslininko turtų minima ir sostinės priemiestyje esanti prabangi vila - joje šiuo metu filmuojamas vienos komercinės televizijos serialas.

Be to, R.Andriūnas garsėja ryšiais su tarptautiniu mastu žinomais stambaus kalibro nusikalstamo pasaulio veikėjais ir aferistų šlovę pelniusiais asmenimis. Ilgą laiką įvairūs bendri reikalai jį siejo su Izraelio piliečiu Meiru Klabinu, kuris 1967-aisiais buvo nuteistas aštuoneriems metams kalėjimo už grupinį nepilnametės išžaginimą, 1996-aisiais išimties tvarka „už nuopelnus Lietuvai” iš tuomečio prezidento Algirdo Brazausko gavo Lietuvos pilietybę, o 1999 metais su bendrais suklastojęs dokumentus už 1 litą privatizavo „Lietuvos kuro“ bendrovę.

R.Andriūno pavardė nuskambėjo 2003-iaisiais, „paksogeito“ įkarštyje, kai tuometis Valstybės saugumo departamento vadovas Mečys Laurinkus įspėjo iš Seimo tribūnos, kad tarptautinės nusikaltėlių grupuotės mėgina dalyvauti privatizavimo procesuose Lietuvoje ir turi ryšių prezidento aplinkoje. R.Andriūnas minėtas kaip vienas iš prieštaringos reputacijos verslininkų, susijusių su Rusijos nusikalstamo pasaulio „autoritetu“, asociacijos „XXI vek“ vadovu Anzoriu Aksentjevu Kikalašviliu. Žurnalas „Ekstra“ prieš kelerius metus rašė, kad R.Andriūnas aprūpina šį veikėją nekilnojamuoju turtu Lietuvoje, sudarydamas pelningus sandorius prestižiškiausiose šalies vietose.

„Jis man buvo eilinis sugėrovas, į pirtį, į medžioklę pas mane atvažiuodavo pailsėti“, - LŽ aiškino pats R.Andriūnas. Ir tikino neturįs jokių verslo reikalų su Rusijos mafijos krikštatėviu. O susipažinę jiedu per statybininkus, kurie abiem statė namus „kažkur soduose“. „Dabar nebegali atvažiuoti į Lietuvą, tad kartais paskambina. Nežinojau, kad jis turtingas žmogus“, - pasakojo A.Kikalašvilio sugėrovas.

Šiuo metu R.Andriūnas yra įtariamasis dviejose baudžiamosiose bylose - ne tik dėl fiktyvaus „Vilniaus sadutės“ bankroto, bet ir dėl galbūt suklastotų vekselių. Šis ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus vienos garbaus amžiaus vilnietės skundą, kad R.Andriūnas bando ją apgauti, versdamas pasirašyti suklastotą vekselį dėl maždaug 100 tūkst. litų skolos. Dėl šių įtarimų 2010-ųjų Kalėdas jis buvo priverstas praleisti Lukiškių tardymo izoliatoriuje.

Įdomių faktų esama ir kai kurių kitų „Vilniaus sadutės“ byloje įtariamų asmenų biografijose. Bendrovės direktorė Lina Mananikova yra R.Andriūno sugyventinė, turinti nemalonumų ir dėl, galimas dalykas, suklastotų vekselių - kaip pati sako, tiriant šią bylą ji buvo sulaikyta trims paroms. Andrius Riabčiukas buvo išbrauktas iš advokatų padėjėjų, kai paaiškėjo, kad kartu su tėvu galėjo pasisavinti iš nudegintų dvynukų Zdanių tėvų 250 tūkst. litų - pusę sumos, kurią šie prisiteisė iš Marijampolės ligoninės už kūdikiams padarytą žalą. Eugenijus Ivanenka išgarsėjo skandalingu savo įsteigtos bendrovės, prekiavusios kompiuteriais, žlugimu 2009-aisiais, kai liko nesumokėti atlyginimai darbuotojams ir milijoninės skolos kreditoriams. Be jų, įtarimai pareikšti ir bankroto administratoriui Vladui Monginui.

Byla, kurioje ši kompanija tapo įtariamaisiais, liudija apie žūtbūtines pjautynes dėl turto, vykstančias už gražiausių Vilniaus senamiesčio fasadų.

Auksinėje vietoje - auksinis remontas

Veiksmas prasidėjo pačioje sostinės širdyje - keturių aukštų name Aušros Vartų gatvėje, vos už poros žingsnių nuo garsiosios šventovės, Lietuvos nacionalinės filharmonijos ir Vilniaus rotušės, kur atsiveria nuostabios Vilniaus senamiesčio panoramos ir susikerta pagrindiniai turistiniai maršrutai.

Jau seniau tris viršutinius pastato aukštus ir mansardą tėvų vardu įsigijęs R.Andriūnas įrengė juose prabangius apartamentus ir nuomoja sostinės svečiams. Tačiau pirmame aukšte vis dar šeimininkauja kiti savininkai - UAB „Vilniaus sadutė“. Kalbama, kad moteriškės, kuriai anksčiau priklausė patalpos po R.Andriūno valdomis, gyvenimas buvęs ne itin ramus - retsykiais šnektelėti su ja užsukdavę raumeningi „berniukai“ iš šešėlinio pasaulio.

Šiaip ar taip, Vilniaus Versačės nekilnojamojo turto „komplektas“ be pirmo aukšto buvo akivaizdžiai nepilnas. Kad ištaisytų šį trūkumą, prieš kelerius metus R.Andriūnas ėmėsi aktyvių veiksmų ir po kurio laiko buvusi „Vilniaus sadutės“ savininkė sutiko parduoti akcijas maždaug už 3 mln. litų.

Jas įsigijo UAB „Baltijos turto holdingas“, kurios valdybos pirmininkas yra M.Klabinas, tuo metu dar buvęs R.Andriūno bendražygis. Tačiau vėliau pusė akcijų atiteko Vilniaus Versačės tėvams.

Netrukus „Vilniaus sadutė“ ėmėsi įspūdingo remonto, kuriam faktiškai vadovavo R.Andriūnas. Pertvarka turėjo būti grandiozinė, nes už darbus pirmame aukšte ir rūsyje sąskaitų išrašyta beveik už milijoną litų. Kai bendrovė įklimpo į beviltiškas skolas, viena iš auksinį remontą atlikusių įmonių kreipėsi į teismą dėl jos bankroto. Kaip tyčia pagrindiniu „Vilniaus sadutės“ kreditoriumi tapo R.Andriūnas, supirkęs per savo organizuotą remontą padarytas skolas. 2009-ųjų rudenį jau buvo galima nujausti šios istorijos finalą - sklandžiai pasibaigus bankroto procedūroms Vilniaus Versačė būtų papildęs savo nekilnojamojo turto kolekciją dar vienu vertingu objektu.

Tačiau koją šiam planui įgyvendinti pakišo kita „Vilniaus sadutės“ akcininkė kompanija „Casterbridge Inc“. Ji kreipėsi į FNTT ir nurodė, kad įmonės bankrotas, galimas dalykas, yra kriminalinis, sukeltas siekiant perimti turtą. 2009 metų spalio 23 dieną pradėtą ikiteisminį tyrimą pavesta atlikti Vilniaus apskrities skyriaus vyriausiajai tyrėjai L.Andriuškevičienei.

Kolegos prisipažinimas

2010-ųjų sausį padarius kratas keliose įmonėse tapo akivaizdu, kad „Vilniaus sadutėje“ iššvaistytas didelės vertės turtas. Byla buvo perkvalifikuota ir perduota kontroliuoti Vilniaus apygardos prokuratūrai.

Netrukus, LŽ žiniomis, tyrime įvyko svarbus lūžis: vienas įtariamų R.Andriūno kolegų per apklausą ne tik visiškai pripažino savo kaltę, bet ir įvardijo aferos organizatorius, kurie naudojosi juo kaip priemone nusikaltimui padaryti. Kad šio nemalonaus prisipažinimo būta, netiesiogiai patvirtino ir pats R.Andriūnas. Pasiteiravus, ar tai tiesa, jis nė nesudvejojęs pasakė ir konkrečią įtariamojo pavardę. „Kai X sulaikė ir uždarė, jis paklausė: „Ką man pasirašyti, kad paleistumėt?“ Argi tai prisipažinimas?“ - piktinosi aferos organizavimu įtariamas verslininkas.

Tačiau LŽ šaltiniai teigia, jog savo prisipažinimą R.Andriūno kolega patvirtinto ne tik L.Andriuškevičienės, bet ir kitų pareigūnų akivaizdoje. O turint byloje tokius parodymus, galima beveik neabejoti, kad nusikaltimas bus sėkmingai įrodytas.

Tačiau tada prasidėjo ypač keisti dalykai.

Prokurorai rūpinosi įtariamais aferistais?

Netrukus po šio svarbaus prisipažinimo galimos aferos peripetijas narpliojusi L.Andriuškevičienė sulaukė tyrimą kontroliavusios Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės Rasos Miltinytės skambučio darbo telefonu. Tuo metu kaip tik buvo rengiamasi reikšti įtarimą vienam „Vilniaus sadutės“ bylos veikėjų.

LŽ šaltinių žiniomis, prokurorė tyrėjai telefonu papasakojo, jog prie jos priėjo du iš matymo pažįstami Vilniaus apygardos prokuratūros pareigūnai ir paprašė, kad įtarimai šiam asmeniui nebūtų pareikšti. Su „Vilniaus sadutės“ byla jie niekaip nebuvo susiję, o veiksmas vyko prokuratūros vestibiulyje. R.Miltinytė esą informavo tyrėją, jog ją bandoma paveikti.

Kad panašaus epizodo būta, LŽ patvirtino ir L.Andriuškevičienė. „Tai buvo bandymas paveikti tyrimą. Man buvo minimos dviejų Vilniaus apygardos prokurorų pavardės“, - sakė nušalinta tyrėja.

L.Andriuškevičienė teigė tas pavardes užsirašiusi savo darbo užrašuose, kuriuos vėliau per kratą paėmė STT darbuotojai. Tačiau R.Miltinytės pasakojimą šios tarnybos pareigūnai turėjo girdėti ir patys, nes tuo metu jau seniai buvo gavę sankciją slapta klausytis tyrėjos telefoninių pokalbių.

Įdomus sutapimas, kad sekti L.Andriuškevičienę STT pradėjo praėjus vos kelioms dienoms po to, kai buvo atliktos kratos, kurios greičiausiai labai nepatiko R.Andriūno kompanijai. Būtent tada žaibo greičiu gautos sankcijos klausytis pokalbių, lankytis tyrėjos darbo kabinete ir imti apžiūrėti „Vilniaus sadutės“ bylos dokumentus.

Bet kas tie pareigūnai, kurie neoficialiai domėjosi byla ir griebėsi misijos gelbėti vieną iš įtariamųjų?

Tyrimas dėl įtariamų aferistų talkininkų nutrauktas

Kai buvo sulaikyta, L.Andriuškevičienė informavo STT ir apie Vilniaus apygardos prokurorus, ir apie įtakingus FNTT pareigūnus, bandžiusius daryti įtaką „Vilniaus sadutės“ bylos tyrimui. Be to, ji suteikė STT duomenų ir apie kitas įtarimų sukėlusias istorijas. Pavyzdžiui, apie vieną bylą, kurią nagrinėjant teisme kaltinamoji staiga paprašė pateikti kasos dokumentų originalus, bet tada paaiškėjo, kad dvi dėžės su įkalčiais iš FNTT yra paslaptingai dingusios. Taip pat apie tai, jog iš vieno FNTT pareigūno kabineto, tyrėjui trumpam išėjus, paslaptingai išgaravo kompiuteris ir jame saugoma svarbių bylų medžiaga.

Šią informaciją gavęs STT pareigūnas vėliau dar kartą susitiko su L.Andriuškevičiene ir patikino, kad atlieka operatyvinį tyrimą. Reikia manyti, jog nušalintos tyrėjos pateikta medžiaga buvo verta dėmesio, nes 2011-ųjų kovą Vilniaus apygardos prokuratūra jau pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Tačiau tai, kaip jis vyko, L.Andriuškevičienę apstulbino. Į apklausas iškviestiems pareigūnams STT darbuotojai rodė rankraštinius lapus, tarsi tikėdamiesi tokiu metodu išsiaiškinti, ar tai, kas parašyta, yra tiesa. O iš tiesų - atskleisdami operatyvinės informacijos šaltinį ir leisdami apklausiamiems asmenims tiesiogiai susipažinti su bylos duomenimis.

Matydama, kad valstybės paslaptį sudarančios medžiagos tyrimas paverstas pasityčiojimu, L.Andriuškevičienė pranešė apie tai Prezidentės nacionalinio saugumo grupės patarėjui Valdui Jacynui ir STT direktoriui Žimantui Pacevičiui. Bet nei jo, nei iš STT į prezidentūrą atėjusio V.Jacyno nesujaudino informacija apie marinamą pareigūnų korupcijos bylą.

Nuostabiausia, kad tyrimą, kuriame turėtų būti minimi ir du Vilniaus apygardos prokurorai, kontroliavo ta pati prokuratūra, kurioje jie dirba. Kaip ir reikėjo tikėtis, netrukus byla buvo nutraukta.

Yra ką slėpti?

LŽ pateikė Vilniaus apygardos prokuratūrai klausimų apie du jos pareigūnus, kurie užkulisiuose rūpinosi vienu iš įtariamų aferistų. Be to, nusiuntė prašymą leisti susipažinti su nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiaga ar bent nurodyti, kada ir pagal kokius Baudžiamojo kodekso straipsnius jis buvo pradėtas.

Tačiau prokuratūra į šiuos klausimus reagavo taip, tarsi būtų davusi tylėjimo įžadus. Iš jos pavyko išpešti tik patvirtinimą, kad tokio ikiteisminio tyrimo tikrai būta, jis pradėtas dėl galimo FNTT pareigūnų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, bet 2011-ųjų rugsėjo 12 dieną nutrauktas.

Vietoj atsakymų LŽ gavo pranešimą, jog susipažinti su nutrauktos bylos medžiaga nebus leista. Mat ją pamatyti, anot Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Mindaugo Bliuvo, turėjo teisę tik proceso dalyviai - įtariamasis, nukentėjusysis bei jų advokatai, - ir tik vykstant ikiteisminiam tyrimui.

Kitaip tariant, visuomenė, prokuratūros supratimu, neturi ir niekada neturės teisės kišti nosies į šią archyvuose nugulusią bylą. Gal todėl, kad joje, LŽ žiniomis, būtų galima rasti pavardes labai įtakingų asmenų, kurie tuo metu ėjo atsakingas pareigas FNTT? Nė žodžiu Vilniaus apygardos prokuratūra neužsiminė ir apie du šios prokuratūros pareigūnus, kurie galbūt talkino įtariamam aferistui.

Tokia pat paslapties skraiste apsigaubė ir STT, vietoj atsakymo atsiuntusi trumpą laiškelį apie kaltinimus L.Andriuškevičienei. Tačiau kodėl ši tarnyba, kuri lyg ir turėtų principingai tirti galimos pareigūnų korupcijos atvejus, nusprendė apsimesti, kad negavo aiškiai suformuluotų klausimų apie du ypač smalsius prokurorus? O gal šioje istorijoje tikrai yra ką slėpti?

“Vilniaus sadutės“ byla užmarinuota

Į klausimą, kodėl nemalonumų R.Andriūno kompanijai pridariusi byla sukėlė tokį susidomėjimą Vilniaus apygardos prokuratūros užkulisiuose, taip ir negauta atsakymo. O juk būtent šioje prokuratūroje, kurios pareigūnai rūpinosi vieno iš įtariamųjų gerove, toliau tiriama „Vilniaus sadutės“ byla.

O gal ir ji jau nutraukta? Vilniaus apygardos prokuroras Audrius Pėstininkas LŽ patikino, kad įtarimai nėra panaikinti ir tyrimas tebevyksta. Bet jo pabaigos dar nematyti, nors praėjo jau daugiau kaip metai nuo tada, kai buvo sulaikyta L.Andriuškevičienė ir byla atiduota į kitas rankas.

Tačiau ką apie visą šį STT, FNTT ir prokuratūros kadrilį mano pagrindinis „Vilniaus sadutės“ bylos veikėjas?

“Užkniso - kreipsiuosi į STT“

Paklaustas apie jam iškeltas dvi baudžiamąsias bylas, R.Andriūnas pakvietė LŽ pasišnekėti į tą patį Aušros Vartų gatvės namą, kurio pirmas aukštas blizga po auksinio remonto. Pokalbyje dalyvavo ir abiejose bylose figūruojanti verslininko sugyventinė L.Mananikova. Tai, kad „Vilniaus sadutės“ tyrime jiems abiem pareikšti įtarimai, šiai porai bendrauti nekliudo.

Dabar R.Andriūnas labai pyksta ant prokurorės Lilijos Balaišienės, kuri tiria kitą jam nepatinkančią bylą dėl galbūt suklastotų vekselių. „Įsivaizduokite, atseit aš apgavau kažkokią pensininkę. Nupirkau jai du butus, suremontavau, o kai pareikalavau per teismą grąžinti pinigus, neturėjo kur dėtis. Nubėgo pas advokatą, buvusį policininką, ir sufabrikavo baudžiamąją bylą. Padarė visur kratas - čia, pas tėvus, sodyboje, garažuose - su šunimis, uždarė į kalėjimą trims savaitėms ir reikalavo atsisakyti skolos. Konkrečiai reketuoja“, - piktinosi jis.

R.Andriūnas įsitikinęs, kad vekselių bylą tirianti prokurorė taip pat „vykdo advokato užsakymą“, kaip ir L.Andriuškevičienė „Vilniaus sadutės“ byloje. „Užkniso, eisiu į STT, tegu tiria, - žadėjo prašytis pagalbos R.Andriūnas, nes po „Vilniaus sadutės“ istorijos ši tarnyba yra pelniusi visišką jo pasitikėjimą. - Man pasisekė, STT gerai veikia, kitaip mane būtų pribaigę. Tik jos pareigūnų dėka tas reikalas buvo ištirtas.“ Taip aiškino aferomis įtariamas verslininkas, kurio interesai šioje istorijoje stebėtinai sutapo su STT veiksmais.

Susiję:

Įtariamasis tyrėjui: "Man paprasčiau tave nušauti, nei gintis nuo tokių įtarimų" (interviu)

Vietoj galimų nusikaltėlių į teisiamųjų suolą sėda FNTT majorė

Specialiosios tarnybos