Vilties mažėja

Tęsdami tyrimą dėl Teritorijų planavimo įstatymo priėmimo teisėtumo, ekspertai.eu kreipėsi į Seimo Ryšių su visuomene skyrių, prašydami pateikti šio skyriaus nurodytą projekto konsoliduotą (suvestinį) tekstą, nes spragtelėję Seimo svetainėje pateiktą nuorodą smalsūs piliečiai išvysta ne šį mįslingą projektą ir net ne palaimingą Seimo nario Šimėno šypseną, o tuščią ekraną. Vėl paslaptys?

Seimo Ryšių su visuomene skyrius, siekdamas išsklaidyti visas abejones, atsiuntė tokio turinio laišką:

„Persiunčiame Jums Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimų projekto konsoliduotą (suvestinį) tekstą. Tai – darbinis projekto teksto variantas, skirtas vidaus naudojimui. Visus su teisės akto projektu Nr. XIP-659(5) susijusius dokumentus (taip pat ir Teisės departamento išvadą šiam projektui) rasite čia: nuoroda. Ryšių su visuomene skyrius.“

Patyrinėjome. Ir padarėme kelis atradimus. Pirma - Lietuvoje visuomenei skelbiami teisės aktų projektai yra tik akių dūmimas, nes įstatymai priimami pagal paslaptingus suvestinius projektus (!), kurie skirti tik vidaus naudojimui (!!) ir todėl nėra viešai skelbiami (!!!). Antra – regis, šiems vidinio vartojimo produktams netaikomi ir kiti įstatymų leidybos tvarkos reikalavimai. Mat Teisės departamento išvada dėl mūsų tiriamo suvestinio projekto iki šiol nėra pateikta (!!!!!!!!!!!), nors privaloma pagal Seimo Statuto 155 straipsnio 1 dalį.

Seimo ryšių su visuomene skyrius pateikė 2011 metų lapkričio 13 dienos išvadą, bet ji rašyta tik pirminiam įstatymo projektui, kuris, mūsų laimei, yra viešas. Už viešai neskelbiamą suredaguotą variantą Aplinkos komitetas balsavo tik 2011 metų lapkričio 17 dieną, o tai reiškia, kad po to privalėjo gauti dėl jo naują Teisės departamento išvadą (Seimo Statuto 155 straipsnio 1 dalis).

Todėl ekspertai.eu vėl kreipėsi į Seimo Kanceliariją, prašydami paaiškinti, ar būtent šis vidiniam naudojimui skirtas projektas buvo pateiktas balsuoti Seimui, bei pateikti būtent jam skirtą privalomą išvadą.

Kol jos nėra, negalima teigti, kad gruodžio 22 dieną Seimas teisėtai balsavo už galutinę 21 straipsnio 3 dalies redakciją. Konstitucinis teismas analogiškomis aplinkybėmis nurodė, kad toks pažeidimas vertintinas kaip esminis, nes šiame įstatymų leidybos proceso etape buvo pažeista ir Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalies nuostata, jog įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros (Konstitucinio Teismo 2005 metų sausio 19 dienos nutarimas).   

Vis dar stengiamės tikėtis, kad Seimo Kanceliarija artimiausiu metu paskelbs mįslingai dingusią Teisės departamento išvadą. Tačiau vilties, kad šis įstatymas atlaikys mūsų atliekamą tyrimą, lieka vis mažiau. Prognozė neguodžia: gali paaiškėti, kad įstatymai Seime priimami neteisėtai…

P. S. Ant ekspertai.eu operacinio stalo savo eilės planinei ir neplaninei operacijai teisingumo skalpeliu laukia ir daugiau įstatymų.