Balandžio 3 d. Lietuvos žvalgyba – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos – paviešino grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.
Dokumente pateikiamas abiejų žvalgybos institucijų bendras neįslaptintas grėsmių, pavojų ir rizikos veiksnių Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui vertinimas.
Grėsmių vertinime paviešinta su Karaliaučiaus sritimi besiribojančiuose Lietuvos pasienio rajonuose veikiančio Rusijos šnipo tapatybė. Lietuvos gyventojai raginami su juo susidūrusius pranešti apie tai VSD.
Paaiškėjo, kad Federalinės saugumo tarnybos (FSB) darbuotojas Sergejus Kulešovas aktyviai verbuoja Lietuvos piliečius, vykstančius į Karaliaučiaus sritį.
Lietuvos žvalgybos teigimu, susipažindamas jis prisistato Rusijos pasienio tarnybos pareigūnu, savivaldybės darbuotoju, Europos Sąjungos (ES) programos atstovu ar projektų koordinatoriumi, jis potencialius taikinius stebi per dvišalio bendradarbiavimo susirinkimus, ES lėšomis finansuojamų projektų konferencijas, lietuvių bendruomenės renginius.
Anot žvalgybos institucijos, Rusijos slaptosios tarnybos su Karaliaučiaus sritimi besiribojančiuose Lietuvos pasienio rajonuose siekia prasiskverbti į savivaldybes, teisėsaugos institucijas ir paveikti vietos gyventojų nuotaikas.
Pranešama, kad Rusijos šnipai kalba lietuviškai. Atskleidžiama, kad FSB domisi visais į Rusiją vykstančiais Lietuvos gyventojais.
Nurodoma, kad Rusija šnipinėja Baltarusiją.
Ataskaitoje Lietuvos gyventojai perspėjami dėl galimų Rusijos provokacijų, kurios gali būti surengtos pasienyje per rugsėjį vyksiančias Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas „Zapad“.
Mokymų scenarijuje numatytas provokacijos tikslas – ginkluotas konfliktas su NATO.
Dokumente pabrėžiama, kad Lietuvai ir toliau didžiausią grėsmę kelia agresyvi Rusijos užsienio politika, jos karinių pajėgumų telkimas prie šalies sienų ir aktyvi žvalgybinė veikla.
Ataskaitos autorių teigimu, vis labiau valdžią telkiantis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas agresyvią užsienio politiką vykdo, siekdamas nukreipti dėmesį nuo ekonominių ir socialinių problemų.
Taip pat Rusija siekia didinti įtaką Lietuvos totorių bendruomenei ir išnaudoti ginčus dėl Lietuvos lenkų teisių, teigia žvalgybos institucijos.
Anot dokumento, Rusija yra labai suinteresuota, kad užsienio valstybių totorių bendruomenėms atstovautų asmenys, kurie palankiai vertina Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją, todėl pastaraisiais metais Rusija siekė didinti savo įtaką Lietuvos totorių bendruomenei.
2011 metų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno per 2700 totorių. Daugiau kaip pusė jų išpažįsta musulmonų sunitų tikėjimą.
Viešame dokumente teigiama, kad Maskvos namų Vilniuje projektas Rusijai toliau lieka kaip potencialus jos įtakos, tėvynainių politikos ir viešosios diplomatijos instrumentas.
Surašymo duomenimis, 2011 metais lenkai sudarė 6,6 proc., rusai – 5,8 proc. Lietuvos gyventojų.
Su visu „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimu“ lietuvių kalba galima susipažinti ČIA, o anglų kalba – ČIA (National security threat assessment).
Susiję:
Signataro A. Endriukaičio nespėtas užduoti klausimas puikiai atspindėjo saugumiečių grėsmių vertinimą
Rusijos ir Baltarusijos pratybos „Zapad“ pagaliau turėtų baigtis karine intervencija į Lietuvą ir Baltarusijos okupacija