Šiandien, kovo 4 d., iš Rusijos prezidento rezidencijos tiesiogiai transliuotoje spaudos konferencijoje V. Putinas papasakojo apie Kremliaus veiksmus Ukrainoje ir apkaltino Lenkiją bei Lietuvą, esą Kijeve veikė specialiai šiose šalyse apmokyti smogikai.
Anot Rusijos prezidento, Krymo premjeru paskirtas partijos „Rusų vienybė” pirmininkas Sergejus Aksionovas buvo išrinktas visiškai teisėtai. „Bet kai prieš kelias dienas grupė ginkluotų žmonių užpuolė parlamentą, sunerimo patys Krymo gyventojai. Susidarė įspūdis, kad Krymui ketinama pritaikyti Kijevo scenarijų ir pradėti ten teroro aktų seriją”, – pareiškė jis.
Vienas iš žurnalistų pastebėjo, kad asmenys, Kryme apsupę Ukrainos karinius dalinius, dėvi uniformas, „labai panašias į Rusijos kariškių uniformas”, ir paklausė, ar tai buvo Rusijos pajėgų kariai.
„Yra daugybė panašių uniformų. Ten buvo vietinės savigynos pajėgos”, – atsakė V. Putinas.
Ir pridūrė, jog Kijeve veikė specialiai kaimyninėse valstybėse apmokyti žmonės.
„Juos apmokė tam tikrose kaimyninių teritorijų bazėse Lietuvoje, Lenkijoje, taip pat ir pačioje Ukrainoje. Instruktoriai juos rengė ilgą laiką. Jie dirba, kaip „specnazas”. Kodėl jūs manote, kad Kryme turėtų būti kitaip?”, – paklausė V. Putinas.
Paprašytas patikslinti, ar Rusijos Federacija dalyvavo rengiant „savigynos” jėgas Kryme, jis atsakė: „Ne, nedalyvavo”.
V. Putinas pareiškė, jog kol kas nėra būtinybės panaudoti Kryme kariuomenę, tačiau tokia galimybė yra.
„Krymas kreipėsi į mus, prašydamas suteikti humanitarinę pagalbą. Ir mes, žinoma, tai padarysime. Kokią, kada, iš kokių šaltinių, negaliu pasakyti, tuo užsiima vyriausybė”, – pasakė jis.
„Dėl kariuomenės panaudojimo – kol kas tokios būtinybės nėra, bet galimybė yra”, – pareiškė Kremliaus vadovas. Anot jo, priežastimi įvesti kariuomenę gali tapti, pavyzdžiui, Ukrainos valdžios nelegitimumas ir „nacionalistų” „siautėjimas”.
Šias „priežastis” jis nusakė taip: „Pirmiausia, apie legitimumą. Mes turime tiesioginį veikiančio ir legitimaus Ukrainos prezidento Janukovyčiaus kreipimąsi panaudoti ginkluotąsias pajėgas, kad būtų apginta Ukrainos piliečių gyvybė, laisvė ir sveikata.”, „Mes matome neonacistų, nacionalistų, antisemitų siautėjimą, šiuo metu vykstantį kai kuriose Ukrainos dalyse, tarp jų ir Kijeve”.
Kremliaus vadovas nurodė, kad visą naująją Ukrainos valdžią laiko nelegitimia: „parlamentas (legitimus, – e.eu) iš dalies, visa kita – ne”, „ir jau tikrai negalima pasakyti, kad legitimus yra einantysis Ukrainos prezidento pareigas”.
Anot V. Putino, vienintelis legitimus, nors ir nebeturintis jokios galios, Ukrainos prezidentas yra V. Janukovyčius, kuris prezidento posto gali netekti tik trimis atvejais: jei miršta, jei pats atsisako arba nušalinamas apkaltos būdu.
V. Putinas paneigė žinias apie V. Janukovyčiaus mirtį. „Po to, kai jis atsidūrė Rusijos Federacijos teritorijoje, aš su juo mačiausi vieną kartą. Tai buvo prieš dvi dienas. Jis buvo gyvas, sveikas”, – pasakė jis.
Be to, Rusijos prezidentas pareiškė, kad Rusija neturi vykdyti Budapešto memorandumo, pasirašyto Ukrainai atsisakant branduolinio ginklo.
„Kai mes nurodome, kad įvyko antikonstitucinis perversmas, mums sako – ne, tai revoliucija. O jeigu revoliucija, tai ką tai reiškia? Man sunku nesutikti su ekspertų teigimu, kad šitoje teritorijoje tokiu atveju atsiranda nauja valstybė. Taip pat, kaip nauja valstybė susikūrė po 1917 m. revoliucijos žlugus Rusijos imperijai. O su šita valstybe ir šitos valstybės atžvilgiu mes jokių įpareigojančių dokumentų nesame pasirašę”, – paaiškino V. Putinas.
•••••••
Apie perimtą V. Putino pokalbį su Krymą okupavusių Rusijos pajėgų vadais, kuriems jis įsako provokuoti Ukrainos karius, skaitykite čia.
Po to, kai dėl gresiančio karo Rusijos rublio vertė biržose katastrofiškai krito, JAV paskelbė nutraukianti su Rusija karinius ir prekybinius santykius, o NATO sušaukė dar vieną skubų posėdį po Lenkijos pareiškimo, kad kyla grėsmė jos saugumui, V. Putinas kovo 4 d. paskelbė įsakąs „mokymuose dalyvavusiai” kariuomenei grįžti į nuolatines dislokacijos vietas. Tačiau vėliau paskelbta, kad į bazes įsakyta grįžti ne pajėgoms, permestoms į Krymą, o toms, kurios dalyvavo mokymuose „Vakarų ir Centrinėje karinėje apygardose”, įskaitant ir Baltijos jūros akvatoriją. Taigi, kol kas Rusijos kariuomenė tebėra Kryme, padėtis lieka įtempta. Iš rytinių Ukrainos miestų prnešama apie provokatorius, atvežtus iš Rusijos.
•••••••
PAPILDYTA 19 val. Išanalizavę nuotraukose ir vaizdo įrašuose iš Krymo užfiksuotus ginklus ir karinę techniką, ekspertai konstatavo, kad jų priklausomybė Rusijos kariuomenei daugeliu atvejų nekelia jokių abejonių. Tai paneigia šiandieninį Putino pareiškimą, jog Kryme veikia ne Rusijos kariuomenė, bet „savigynos jėgos”. Ekspertų išvadas apie ginkluotę pateikė leidinys „The New Times”.
„Čia viskas aišku: prieš mus visureigis „ГАЗ-2975 „Тигр”, kainuojantis 60 tūkstančių dolerių ir tiekiamas išimtinai Rusijos armijai. Dar daugiau, ant numerio lentelės matyti karinio automobilio numeris — 21 (Šiaurės-Kaukazo karinė apygarda)”, – nurodė leidinio cituojamas ekspertas.
Ši nuotrauka, eksperto įsitikinimu, taip pat įrodo, kad įvykiuose dalyvavę asmenys yra Rusijos kariškiai: ant „Tigro” dešinėje matyti gvardijos divizijos ženkliukas, kurį greičiausiai pamiršo užmaskuoti. Pats „Tigras” – naujas modelis, pirmą kartą masinei auditorijai pristatytas per jubiliejinį 2005 m. gegužės 9-osios paradą”, – teigia ekspertas.
„Čia matome snaiperio šautuvą, kurį iš pirmo žvilgsnio galima sumaišyti su jugoslavišku „Заставой”. Tačiau tai automatinė Dragunovo versija, be to, sprendžiant iš kai kurių dalių (originale įvardinta konkrečiai: „по ствольной коробке и пневматическому прикладу” — e.eu), tai naujausias modelis, kurį oficialiai naudoja tik Rusijos jėgos struktūros”, – teigė ekspertai.
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]