V. Radžvilas tapęs EP nariu didžiausią dėmesį skirtų federalizmo stabdymui ir Europos Sąjungos reformai

Viduryje komiteto lyderis V. Radžvilas, dešinėje – F. Latėnas. Nuotr. radzvilas2019.lt

Europos Parlamento nariu siekiantis būti filosofas Vytautas Radžvilas savo rinkiminėje programoje skelbia, kad sieks „ES dokumentuose oficialiai įtvirtinti ir ES politikoje reikšti lygų nacių ir sovietų nusikaltimų vertinimą“.

Taip pat V. Radžvilas nori „energetinio saugumo srityje atšaukti ES pritarimą „Nord Stream 2“ projektui“.

Filosofas sieks „nepritarti ES kariuomenės kūrimui, dubliuojančiam NATO veiklą Europoje ir pavojingai skaldančiam euroatlantinę vienybę, didinančiam įtampą su svarbiausia Lietuvos užsienio politikos partnere ir saugumo garantu JAV“.

Pats V. Radžvilo visuomeninio rinkimų komiteto pavadinimas (su šauktuku gale) – „VYTAUTAS RADŽVILAS: SUSIGRĄŽINKIME VALSTYBĘ!“ – rodo, kad susigrąžinti valstybę turime galimybę tik per Europos Sąjungos institucijas, nes patys jos niekaip nesusigrąžinsim.

Esminis ilgalaikis V. Radžvilo seklbiamas tikslas siekiant kuo geriau tarnauti savo rinkėjams – sustabdyti ES federalizavimą. Tam ir einama į Europos Parlamenta, kad federalizavimas būtų sustabdytas. Ar užteks penkerių metų kadencijos šiam stabdymui nėra žinoma, bet bent jau bandymas stabdyti įvyktų.

Taip pat filosofo vedamas komitetas sieks sugrąžinti šalims jų suverenias galias savarankiškai spręsti savo likimą, inicijuojant Sąjungos reformą, kuri būtų įtvirtinta nauja sutartimi.

V. Radžvilo komandoje ne vienas savo srities profesionalas. Ypač sąrašą sutvirtina buvęs garsiausio visų Lietuvos laikų kultūrinio projekto „Vilnius – Europos kultūros sostinės 2009“ (VEKS) tarybos pirmininkas, socialdemokratas Faustas Latėnas.

Su visomis, drąsiai galima sakyti, revoliucinėmis programinėmis V. Ražvilo komiteto nuostatomis galima susipažinti čia:

VISUOMENINIO RINKIMŲ KOMITETO „VYTAUTAS RADŽVILAS: SUSIGRĄŽINKIME VALSTYBĘ!“

2019 M. EUROPOS PARLAMENTO RINKIMŲ PROGRAMA

„Apginkime Europą! Susigrąžinkime valstybę!“

Mūsų Europos Sąjungos vizija – atgimstanti Lietuva atsinaujinančioje Europoje.
Priklausomybė Europai yra kertinis Lietuvos civilizacinio ir geopolitinio tapatumo dėmuo. Ji lemia ir nekintantį Lietuvos interesą būti Europos Sąjungos nare.
Ilgalaikei ir tvariai Lietuvos narystei grėsmę kelia po Lisabonos sutarties išryškėjusios ES krizės apraiškos, visose, o ypač senbuvėse ES šalyse skatinančios augantį nusivylimą integracija ir vieningos Europos perspektyvomis.
Globalistinio ES elito pastangos suvaldyti krizę siūlant dar gilesnę integraciją gilina pačią krizę ir tampa vieningos Europos griovimu.
Nors stojant į ES žadėta, kad pragyvenimo kokybe pasivysime ES vidurkį, Lietuva  ir toliau išsiskiria iš Europos Sąjungos šalių vidine socialine atskirtimi, mažais atlyginimais ir perkamąja galia. Priešingai lūkesčiams, atotrūkis tarp gyventojų ekonominės gerovės Lietuvoje ir ES senbuvėse šalyse nuo 2004 metų tik išaugo.
Gilesnė integracija ir federalizacija vykdoma kartu su radikalia šalių ištautinimo ir išvalstybinimo programa, beatodairiškai griaunant jų dvasinį paveldą, kultūrines tradicijas ir moralines normas, prigimtinę šeimą ir – pasitelkus sąmoningai skatinamą masinę imigraciją ir multikultūralizmą – tautų Europą keičiant multikultūrine Europos tauta.
Visose ES šalyse stiprėjantis ir rinkimų rezultatuose matomas pasipriešinimas vykdomam Europos ir tautų suverenumo griovimui gali baigtis Sąjungos subyrėjimu, kurio padariniai Lietuvai dėl ypač pažeidžiamos šalies geopolitinės ir saugumo padėties būtų pragaištingi.

Lietuva gali išlikti ir turi ateitį tik atsinaujinusioje Europoje. Atsinaujinusią laisvos ir demokratiškos Europos tautų ir valstybių bendriją turi įtvirtinti nauja Europos Sąjungos narių sutartis. Europos Parlamentas privalo tapti vienu svarbiausių ES atgimimo ir pertvarkymo naujais pagrindais centrų. Jame sieksime:

Esminio ilgalaikio tikslo – sustabdyti ES federalizavimą, kuris paverstų Lietuvą periferine ir antrarūše Sąjungos provincija ir lemtų neišvengiamą Lietuvos sugrąžinimą į Rytų geopolitinę erdvę didžiosioms šalims dalinantis įtakos zonas, ir sugrąžinti šalims jų suverenias galias savarankiškai spręsti savo likimą, inicijuojant Sąjungos reformą, kuri būtų įtvirtinta nauja sutartimi;

Naujoje sutartyje ar kitu ES dokumentu pripažinti antikines ir krikščioniškas Europos ištakas, darančias ją aiškiai apibrėžtą tapatybę turinčia civilizacija, kuri brangina savo tautų kultūrinį paveldą ir, būdama atvira kitoms civilizacijoms, nepritaria dirbtinio tautų, religijų ir kultūrų niveliavimo praktikoms;

Rengiant naują sutartį dėl laisvos ir demokratiškos Europos tautų ir valstybių bendrijos būtina atsisakyti dabar žlungantį integracijos projektą grindžiančios liberalkomunistinės ideologijos nuostatų ir iš šios ideologijos kylančių pretenzijų kurti homo europaeus – naujojo europinio žmogaus tipą;

Nutraukti ES viršūnių vykdomą migracijos skatinimo politiką, kuria siekiama iš esmės pakeisti Sąjungos šalių demografinį veidą dirbtinai skatinant masinį trečiųjų šalių gyventojų kėlimąsi į Europą ir kuriant jų priverstinio paskirstymo valstybėse-narėse schemas ir kvotas;

ES  institucijų kompetenciją apriboti bendrosios rinkos tvarkymo ir su tuo tiesiogiai susijusiomis sritimis, laiduojant valstybėms narėms lygias teises ir galimybes veiksmingai ginti savo nacionalinius interesus bendrose sąjunginėse institucijose. Reformuoti Europos Parlamentą taip, kad jame būtų atstovaujama ne tik Sąjungos šalių gyventojams, bet ir valstybėms-narėms, kuriose išrinkti EP nariai;

ES lygmeniu teisiškai reglamentuoti paneuropinių žiniasklaidos tinklų veiklą valstybėse narėse siekiant apriboti jų galimybes griauti tautas ir nacionalines valstybes diegiant jų gyventojams globalių korporacijų interesams tarnaujančią tautinio ir valstybinio nevisavertiškumo jausmą ugdančią neokolonijinę ideologiją;

ES lygmeniu apriboti globalistinių galios centrų galimybes daryti įtaką valstybių narių vidaus ir išorės politikai sukuriant teisines ir institucines prielaidas prižiūrėti ir kontroliuoti valstybėms žalingą jose įsikūrusių transnacionalinių („nevyriausybinių“) įstaigų ir agentūrų veiklą;

ES mastu sukurti politinį-teisinį apsaugos ir kontrolės mechanizmą, užkertantį kelią ETT ir kitoms nerinktoms ES struktūroms varžyti valstybių narių Konstitucijose apibrėžtas jų suverenias galias, teisiniais ir administraciniais sprendimais kišantis į šalių vidaus reikalus;

Panaikinti Lietuvos kaip „antrarūšės“ šalies valstybės narės iki šiol patiriamas ekonominės ir socialinės diskriminacijos apraiškas ES skirstant paramą valstybėms narėms;

Sustiprinti paramą valstybėms narėms skiriančių ES institucijų atsakomybę už tai, kad skiriama valstybėms narėms parama jose būtų skirstoma sąžiningiau, skaidriau ir mažintų, o ne didintų jų visuomenėse egzistuojančią turtinę bei socialinę atskirtį ir visuomenių pasidalijimą į integracijos laimėtojus ir pralaimėtojus;

Sukurti ir ES mastu įgyvendinti tvarką ir mechanizmus, įgalinančius Sąjungos šalis kompensuoti vienos kitoms atvykstančios kvalifikuotos darbo jėgos parengimo išlaidas;

Nepritarti ES kariuomenės kūrimui, dubliuojančiam NATO veiklą Europoje ir pavojingai skaldančiam euroatlantinę vienybę, didinančiam įtampą su svarbiausia Lietuvos užsienio politikos partnere ir saugumo garantu JAV;

Atkurti europinio lygmens diskusiją dėl bendros valiutos įvedimo rezultatų šalims narėms ir kaštų-naudos analize grįstų alternatyvų paieškos, siekiant atkurti valstybių narių galimybes formuoti ir įgyvendinti savarankišką monetarinę politiką ar bent jau daryti esminę įtaką ES lygmeniu vykdomai monetarinei politikai;

ES dokumentuose oficialiai įtvirtinti ir ES politikoje reikšti lygų nacių ir sovietų nusikaltimų vertinimą;

Užtikrinti, kad jokios ES institucijos nesikištų į šalių apsisprendimus šeimos sampratos klausimais, įskaitant ir finansavimo antihumaniškos ir nusikalstamos neokomunistinės genderizmo ideologijos propagandai ES šalyse nutraukimą;

ES lygiu apginti tėvų teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus ir būti saugiems nuo valstybės mėginimų atimti vaikus, jei šeimoje nėra tiesioginio pavojaus vaikų sveikatai ar gyvybei;

Išsaugoti esamas ekologinių, ekonominių ir rekreacinių-pažintinių miško funkcijų proporcijas, užtikrinti ne ekonominės paskirties miškų apsaugą ir siekti didinti miškų plotus ES narėse;

Energetinio saugumo srityje atšaukti ES pritarimą „Nord Stream 2“ projektui, didinti atsinaujinančių energijos išteklių plėtros investicijas Lietuvoje, greitinti sinchronizacijos projektus ir formuoti vieningą ES poziciją energetinių išteklių prekybos su Rusija ir JAV klausimais.