LNK televizija sureagavo į peripetijas kilusias po nacių kolaboranto Jono Noreikos (Generolo Vėtros) atminimo lentos sudaužymo. Balandžio 16 d. Laidoje „KK2“ reportaže „Generolas Vėtra – didvyris ar žydžudys?“ buvo priminta, kad J. Noreikos anūkė Silvia Foti tyrė savo senelio veiklą ir teigė, kad jis ženkliai prisidėjęs prie Lietuvos piliečių – žydų žudymo.
Reportaže pranešama, kad „S. Foti pasakojimą publikavo kairiųjų pažiūrų portalas „Salon“, „o anūkės pasakojimu aktyviausiai dalinosi prokremliška žiniasklaida“.
Ekspertai.eu atkreipia dėmesį, kad plačiausiai interviu su S. Foti pasakojimais Lietuvoje buvo skelbiama ne kur nors kitur, o daugiausia dėmesio Rusijos pasiekimams ir bėdoms skiriančiame nepriklausomame Žmonių partijos portale delfi.lt.
LNK reportažė politikos ir kultūros apžvalgininkas Vidmantas Valiušaitis dar kartą pakartojo savo jau ne kartą išsakytą mintį, kad J. Noreika galvojo, kad getai žydams buvo steigiami siekiant jiems pagerinti sąlygas ir būvį, todėl į galvą net negalėjo ateiti, kad su žydais bus blogai elgiamasi.
Reportaže savo žodį tarė ir Žmonių partijos patriarchas, profesorius Vytautas Lansbersgis. Jo pagrindinė mintis – J. Noreika tiesiog dirbo administracinį darbą, todėl dabar prie jo kabinėtis neverta.
„Vokiečių okupacijos laikotarpiu Jonas Noreika dirbo vietinėje administracijoje. O Sovietų okupacijos laikais kiek daug žmonių dirbo vietinėje administracijoje. Teiskim visus, kurie Sovietų sąjungoje buvo oficialiose administracinėse pareigose?“, - ironiškai klausė V. Landsbergis, leisdamas suprasti, kad jokios kalbos apie tokių asmenų teisimus negali būti.
Ekspertai.eu kviečia atkreipti dėmesį į vieną nedidelę, tačiau išraiškingą detalę.
Ignas Urbaitis. Gerardo Bagdonavičiaus šaržas, 1932 m. Šiaulių Aušros muziejus |
Iki 1941 m. rugpjūčio 3 d. J. Noreikai tampan Šiaulių apskrities viršininku, šiose pareigose dirbo Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas, teisininkas Ignas Urbaitis.
Jį vokiečių karinis komisaras 1941 m. liepos mėn. buvo paskyręs Šiaulių apskrities viršininku. Tačiau I. Urbaitis dėl humanistinių įsitikinimų negalėdamas pasirašyti kai kurių sprendimų iš pareigų pasitraukė. Į šias pareigas, turėdamas visiškai kitokius „humanistinius“ įsitikinimus ir buvo paskirtas J. Noreika.
I. Urbaitis ir prieš tai – 1926 m. demokratinės valdžios perkeltas į Šiaulių apskrities viršininko pareigas, bet po valstybės perversmo, 1927 m. iš pareigų atleistas. I. Urbaitis bolševikų buvo nužudytas 1952 liepos 15 d. tremtyje Taišeto lageriuose.
Susiję:
LT propaganda po penkių dienų pagaliau sureagavo į informaciją apie Generolo Vėtros veiklą nacių okupacijos metu