Vytautas Landsbergis: „Labai svarstytina, ar jis [J.Noreika] taip labai susitepęs, kad reiktų jį viešai žeminti“

Žmonių partijos patriarchas Vytautas Landsbergis. Nuotr. facebook.com

2019 m. liepos 29 d. delfi.lt portalo lietuviškame puslapyje buvo paskelbtas straipsnis „Žmogus, kuris atidavė galvą už Lietuvą, nėra Lietuvos priešas“.



Jo autorius – Vytautas Landsbergis, Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) partijos garbės pirmininkas.

Pono Landsbergio straipsnio pavadinimo turinys atrodo man keistokai.

XX amžiaus istorijoje yra daugybė  visai priešingų pavyzdžių.

Nepaisant to, remdamasis šiuo gana prieštaringai vertinamu teiginiu, autorius siūlo gerai apsvarstyti, ar Noreika is tikrųjų buvo taip ,,labai susitepęs, kad reiktų jį viešai žeminti“.

Na, ką gi, pone Landsbergi, aptarkime. Diskutuokim, kaip jūs siūlote, „nuodugniai“, kaip sakoma, pagal „Hamburgo sąskaitą“ be taip Jūsų mėgstamų išsisukinėjimo žodelių: „man atrodo“, „reikia manyti“, „galbūt“ ir „kas galėtų paneigti, kad…“

Be to, diskusija, mano manymu, turėtų būti susijusi ne tik su nacionaliniu didvyriu Jonu Noreika.

Pradėkime nuo jūsų tėvo, architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio, kuris savo noru tapo Komunalinio ūkio ministru Juozo Ambrazevičiaus-Brazaičio vyriausybėje, kuri bendradarbiavo su naciais. Būtent šiai ministerijai buvo patikėtas „garbingas“ darbas – KAUNO ŽYDŲ KONCENTRACIJOS STOVYKLOS sukūrimas.

Kad netuščiažodžiauti, pacituosiu išrašą (pilnas tekstas ČIA) iš 1941 m. birželio 30 d. Lietuvos laikinosios vyriausybės rytinio posėdžio protokolo Nr. 6.
 
LAIKINOJO LIETUVOS MINISTERIŲ KABINETO 1941 M. BIRŽELIO MĖN. 30 D. POSĖDŽIO PROTOKOLAS

Pirmininkavo l. e. Ministerio Pirmininko pareigas p. J. Ambrazevičius.

Dalyvavo visi Ministerių Kabineto nariai.
[…]
[Svarstyta:] 4. Lietuviškojo bataliono išlaikymas ir žydų koncentracijos stovyklos [autoriaus pabrėžta] steigimas.

[Nutarta:] 4. Išklausęs Kauno Komendanto pulk. Bobelio pranešimo formuojamojo bataliono (Hilfpolizeidienstbatalion) ir žydų koncentracijos stovyklos [autoriaus pabrėžta] įsteigimo reikalu, Ministerių Kabinetas nutarė:
[…]
2) Žydų koncentracijos stovyklos steigimui pritarti ir jos steigimu rūpintis pavesti p. Švipai, Komunalinio Ūkio Viceministeriui, kontakte su p. pulk. Bobeliu.

Kitą Ministerių Kabineto posėdį paskirti šiandien, 19 val.

Le. Ministerio Pirmininko p[areigas] J. Ambrazevičius [parašas]
Ministerių Kabineto Reikalų Vedėjas J.Švelnikas [parašas]

Kalba netaisyta.

Lietuvos laikinoji vyriausybė: posėdžių protokolai, 1941 m. birželio 24 – rugpjūčio 4 d. [sudarė Anušauskas A.],

Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2001, p. 19–20.

PRIEDAS NR. 1 PRIE [LIETUVOS MINISTERIŲ KABINETO] 1941. VIII. 1

PROT[OKOLO] NR. 31

ŽYDŲ PADĖTIES NUOSTATAI

Ministerių Kabinetas, atsižvelgdamas į tai, kad žydai ištisus šimtmečius išnaudojo lietuvių tautą ekonomiškai, smukdė ją morališkai, o pastaraisiais metais, prisidengę bolševizmo skraiste, kovą prieš Lietuvos nepriklausomybę ir lietuvių tautą plačiausiai išvystė, ir siekdamas užkirsti kelią šiai žalingai žydų veiklai bei apsaugoti lietuvių tautą nuo kenksmingos jų įtakos, – nutarė priimti šiuos nuostatus [autoriaus pabrėžta]:

[…]
Kaunas, 1941 m. rugpjūčio mėn. 1 d.
L. e. Ministerio Pirmininko p[areigas] J. Ambrazevičius [parašas]
Vidaus Reikalų Ministeris J. Šlepetys [parašas]

Kalba netaisyta.

Lietuvos laikinoji vyriausybė: posėdžių protokolai, 1941 m. birželio 24 – rugpjūčio 4 d. [sudarė Anušauskas A.],
Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2001, p. 135–137.

Norėčiau suprasti, kaip mūsų laikais daugelyje šiuolaikinių dokumentų, apibūdinančių šį įvykį, terminas „Žydų koncentracijos stovykla“ buvo pakeistas viduramžių terminu „getas“, kuris viso labo reiškia tik žydų kompaktišką gyvenamąją vietą, o ne jų teisių į nuosavybę ir teisės gyventi atėmimą. Įdomu būtų sužinoti, kas, kada ir kokiu tikslu atliko šį pakeitimą.

Kodėl aš to klausiu? Todėl kad šis pakeitimas leidžia kai kam teigti, jog tikrieji žydų persekiojimo organizatoriai ir koncentracijos stovyklų Lietuvoje kūrėjai nenumatė tragiškų savo veiksmų padarinių. Atsieit nedalyvavo Holokauste. Tenka priminti, kad Holokaustas yra ne tik žiaurus žydų žudymas, bet ir jų įkalinimas koncentracijos stovyklose, kur žmonės priverstinai neteko teisinės apsaugos, nuosavybės, maisto, vaistų, tinkamos medicininės priežiūros, kur jie patyrė precedento neturintį fizinį ir moralinį pažeminimą.

Kodėl, pone Landsbergi, Jums tai sakau? O todėl, kad mano žmona Anita buvo įkalinta toje pačioje Kauno žydų koncentracijos stovykloje, kuri minima aukščiau pateiktuose dokumentuose, patvirtintuose visų vyriausybės narių ir, tikriausiai, Jūsų tėvo, kadangi „Dalyvavo visi Ministerių Kabineto nariai“. Mano žmonos Ausweis Nr. 4426 saugomas Lietuvos Centriniame Valstybės Archyve, F. R-73, ap. 2, b. 72, l.50.

Manau, Jūs nežinote, kad žmonos tėvas Hirschas ir jos senelis Josifas buvo išsiųsti iš Kauno žydų koncentracijos stovyklos į Dachau koncentracijos stovyklą, o močiutė Sterle – į Salaspilį, kur jie žuvo.

Žmonės, kurie pasirašė dokumentą „PRIEDAS Nr. 1 Protokolas Nr. 31 [LIETUVOS MINISTRŲ kabinetas] 1941 m. VIII.,,Dėl žydų padėties”, pavertė antisemitizmą valstybės politika. Kaip tvirtinama Genocido centro išvadose dėl Kazio Škirpos, „Škirpos vadovaujamų lietuvių aktyvistų frontas iškėlė antisemitizmą į politinį lygmenį, kas kai kuriuos Lietuvos gyventojus galėjo pastūmėti dalyvauti Holokauste“. Mano manymu, šie žodžiai galėtų ir turėtų būti skirti visai laikinosios Ambrazevičiaus-Brazaičio vyriausybės nariams.

2012 m. birželio 21 d. Jūs (kartu su bendraminčiais) suorganizavote pompastišką, su karinėmis pajėgomis ir salvėmis J. Ambrazevičiaus-Brazaičio palaikų perlaidojimo ceremoniją Kaune.
 

2012 m. birželio 21 d. iškilmingas urnos sutikimas su J. Ambrazevičiaus – Brazaičio pelenais Vilniaus oro uoste.

Jūs viešai nuleidote galvą prieš žmogų, kuris teigė, kad „žydai šimtmečius ekonomiškai išnaudojo lietuvių tautą“ ir „morališkai ją smaugė“:
 

Vytautas Landsbergis (antras iš dešinės) ir kiti J. Ambrazevičiaus-Brazaičio pelenų perlaidojimo ceremonijoje.

Kodėl Jūs taip  pasielgėte? Jūs sutinkate su jo teiginiais? O gal viskas dėl to, kad Jūsų tėvas buvo mirusiojo bendražygis?

P.S. Tenka apgailestauti, kad ponas V. Landsbergis vis dar leidžia sau viešai įžeisti savo bendrapiliečių jausmus. Cituoju:

„Įdomu tai, kad Lietuvos lenkai nedaug kuo skiriasi nuo Lietuvos rusų. Čia yra problema – mes juos laikome lenkais, o jie galbūt yra lenkiškai kalbantys rusai“.

Pastaba: straipsnis spausdinamas profesoriaus Pinchos Fridberg prašymu.

Šaltinis: lzb.lt

Keli susiję:

Vytautas Landsbergis išsakė savo kategorišką požiūrį į Jono Noreikos (Generolo Vėtros) veiklą

A. Juozaitis: Lietuvos didvyrio Jono Noreikos (Generolo Vėtros) atminimą turime saugoti ir dieną ir naktį 

V. Radžvilas: tyčiojimasis iš partizanų iš pradžių paverstas norma knygose, o dabar persikelia į sostinės gatves