Vytautas Landsbergis – lietuviškos demokratijos garantas

Polikarpas Grybauskas, Vytautas Landsbergis, Dalia Grybauskaitė

Europos ir pasaulio demokratijos principai suteikė didžiausias laisves per visą žmonijos gyvavimo laiką. Vienas tokių principų sako, kad faktų viešinimas sudaro prielaidas teisingumui. Faktais, o ne subjektyvia nuomone ir išgalvotais dalykais remiasi demokratinė informacinė sistema. Tad nieko nuostabaus, kad žiniasklaidoje kalbama apie istorinius įvykius, santvarkas, asmenybes, jų šeimas, kilmę, kultūrinę ar politinę veiklą etc.

Štai rašytojas, vadinamas Norvegijos siela ir moderniosios literatūros tėvu, Knutas Hamsunas 1920 m. buvo apdovanotas Nobelio premija. Bet Antrojo pasaulinio karo metais jis palaikė nacistinį režimą ir buvo pasmerktas visuomenės, buvo deginamos jo knygos, o pats rašytojas per plauką išvengė mirties už tėvynės išdavystę. Tačiau 2009 metais visas literatūros pasaulis paminėjo 150-ąsias Knuto Hamsuno metines. Taip pat ir Lietuva, kurios pastangas prisiminti nacistą Hamsuną palaikė Šiaurės ministrų taryba. Taigi faktas, kad Hamsunas buvo nacizmo ir fašizmo ideologijos šalininkas, nė kiek nesumenkino jo kūrybos, kurią vertina visas pasaulis.

Nereikėtų abejoti, kad šiuolaikinė, pavyzdžiui, Vokietijos visuomenė tikrai pristatytų svarstymams visas savo politinių ir kultūros lyderių biografijos detales ir viešai padiskutuotų apie jų vaikystės namus, tėvelius, šeimos tradicijas, net jei paaiškėtų, kad kurio nors tėvas priklausė SS organizacijai, kad kurio nors motina slaptosios nacistinės Vokietijos policijos (Gestapo) rūmų sargybinė. Nes paviešinti realius faktus yra daug demokratiškesnis kelias tiesos link, nei nuslėptų ir suklastotų faktų paviešinimas, kai iš to padaroma sensacija, o viešas asmuo apkaltinamas melagyste ir praranda pasitikėjimą visuomenės akyse.

Taigi faktų kalba yra demokratinės visuomenės vertybė ir garantas, kad nebus pradėti jokie informaciniai karai ar kitos provokacijos prieš valstybę, kalbančią būtent tokia kalba. Ir nesvarbu, ar mūsų politikų, visuomenės veikėjų, kultūros atstovų tėveliai ir mamytės buvo tremtiniai, komunistai, fašistai, partizanai, emigrantai, dvasininkai ar karininkai. Tai nieko nekeičia. Tėvai ėjo savo keliu, vaikai eina savo keliu, bet nederėtų faktų slėpti ar klastoti dėl asmeninės naudos. Nes vieši žmonės tarnauja visuomenei, o ne savanaudiškiems interesams. Ir kai yla išlenda iš maišo, visuomenės pasitikėjimą atgauti būna per vėlu. Nes kiekvienas žmogelis - ar būtų šlavėjas, ar menininkas - supranta, kad meluoti yra labai, labai negražu.



Ištrauka iš gruodžio 15 d. LRT laidos „Dėmesio centre“ (visa laida čia):



Keli susiję:

„Ekspertai.eu“ turimi dokumentai rodo, kad prezidentės tėvelis Polikarpas Grybauskas tarnavo NKVD

Polikarpo paspęstos mįslės

„Ekspertai.eu” prašo pasidalinti prisiminimais apie tremtinį Polikarpą Grybauską

„Ekspertai.eu“ prašo VRM suteikti informaciją apie P. Grybausko teistumą

Lietuvos įstatymai patikimai saugo žinias apie buvusio NKVD darbuotojo Polikarpo Grybausko teistumą