Tikrai linksma stebėti karštus Orvelo fermos „rinkėjų debatus“ apie „tikrą“ ir „netikrą“ demokratiją. Skirtingai nuo valdžios, absoliuti ne be pagrindo nepatenkintų piliečių dauguma teigia, kad „tikros demokratijos“ nesą. Deja, nė vienas neįstengia pamąstyti, kur ta „tikra demokratija“ yra ar kada nors buvo. Šiaip bet kurioje visuomenėje nuo neatmenamų laikų yra valdantieji ir valdomieji, bet valdantieji ateina ne iš gatvės ir anaiptol ne „visuotinės žmonių valios“ atkviesti. Valstybė, kaip mus mokė dar žulikai komunistai, yra prievartos aparatas, o tai reiškia, kad valdžia bet kada turi svarbiausią argumentą – gerai išlaikomus (specialius) karius su visa reikalinga amunicija. Valdžia dar nėra tik tie, kurie žinomi konkrečiais gražiais epitetais – karalius, prezidentas, senatorius, teisėjas ar policininkas, bet gereičiau tie, kurie asmeniškai valdo (kitaip - turi) resursus, iš kurių mokama darbininkams, išlaikomi vergai, perkami ginklai, statomos gamyklos, kuriais pagaliau manipuliuoja bankai ir valiutos gamintojai. Kad tie resursai „priklausytų visiems“, yra sena komunistinė svajonė, kurią bandant įgyvendinti pralietas vandenynas kraujo be jokio rezultato. Kur priežastis? Ogi pati mūsų prigimtis, akivaizdi, kai mažas vaikas atima saldainį iš silpnesnio broliuko. Gilus įsitikinimas, kad „Lietuvos žmonės“, kurių daugelis yra gudresniųjų apiplėšti ubagai, suėję prie rinkiminių urnų vienodai gerai nubalsuos ir milijonierių klanai mandagiai užleis jiems valdžią savo pelno sąskaita, yra vis ta pati Lenino pasaka, kad bet kuri namų šeimininkė gali valdyti valstybę. Kitaip tariant, pasireiškia dar bolševikmečiu įkalti utopiniai stereotipai.
Taigi politologas V. Radžvilas pagaliau ištarė tiesą: „liberalioji demokratija visur išgyvena krizę“, tik nepaaiškino iki galo. V. Radžvilas teigia, kad šiuolaikinė demokratija reiškia vieno elito pakeitimą kitu elitu valdžioje, o mūsuose toks pakeitimas neva degradavęs taip, kad pakeitimas nepaiso „iš apačios“ teikiamų signalų, kad peržengtos visos padorumo ribos.
Manyčiau, tai nėra esminis dalykas. Sakyčiau net, kad tai yra labai geras dalykas, nes dėl šio įžūlaus nuo sovietmečio dekultūrizuotų žmonių elgesio (o tokių žmonių, ubagų ar milijonierių, yra dauguma) tik ryškiau matosi apgaulingos demokratinės religijos mechanizmas. Nėra jokios krizės, yra globalizmo sąlygomis vis ryškėjanti tiesa apie „autentišką demokratiją“. Lietuvoje ji tad ir yra pati įžūliausia ir autentiškiausia, toliau nebėra kur.
Todėl V. Radžvilas daro loginę klaidą, kartu teigdamas ir tai, kad demokratija reiškia vieno elito pakeitimą kitu, ir tai, kad ydinga, jog mūsuose tos pačios fizionomijos keičiasi prie valdžios vairo jau apie 20 metų. Juk kaip kitaip pakeisi vieną „elitą“ kitu, ar Lietuvoje jau tiek daug tų „elitų“? Išvada - reikia kaitalioti valdžioje ne partijas, bet jų „fizionomijas“, kad apgaulė ne taip ryškiai matytųsi, ar ne taip, pone Vytautai? Gal naujesnės fizionomijos geriau įsiklausys į „signalus iš apačios“?
Jaučiu, kad šioje vietoje reikia dar kartą atsakyti valstybę pasišovusiai valdyti namų šeimininkei, atkakliai teigiančiai (ir teigsiančiai), neva „tikra demokratija“ – teisingumą garantuojanti „daugumos“ valdžia.
Kaip minėjome, resursai ir ginklai daugumai nepriklauso, savo „dauguma“ ubagai niekad niekur istorijoje (išskyrus trumpus ir chaotiškus kruvinų eksperimentų laikotarpius) turtingųjų mažumos nevaldė. Bet kuris bandymas daryti kitaip baigiasi kraujo praliejimu, ką jau kalbėti apie mūsų perspektyvas, kai ubagai yra visai naujutėliai, iš ką tik apiplėštųjų, o juos apiplėšusieji dar gyvi ir dar valdžioje. Bet imkime kad ir patį demokratijos šaltinį – Senovės Graikiją. Ar ten valdė „dauguma“? Dauguma buvo beteisiai vergai, o demokratiškai tarp savęs tvarkėsi tik vergvaldžiai, iki dantų ginkluoti. Beje net ir ši jų demokratija anaiptol nereiškė namų šeimininkės vaizduojamo teisingumo: kitaminčius be gailesčio eliminuodavo savo pačių daugumos sprendimu: labai pamokanti yra Sokrato istorija, ar ne?
Mūsų Lietuvoje tad yra tikrų tikriausia demokratija, stropiai nubeždžioniauta iš JAV, kur kiekvieną, įtariama „terorizmu“, galima areštuoti be teismo sprendimo ir laikyti tiek, „kiek reikia“, o monopolistai diktuoja žemdirbiams, kokią produkciją jie gali ir kokios negali auginti, nes „Monsanto“ korporacija, vykdydama pasaulį valdančiųjų bankinių patricijų planus, primeta vartotojams žmonijos perteklių mažinančius GMO.
Tai kaipgi su tuo rojumi žemėje, bus ar nebus? Globalistai sako, kad bus. Tam numatoma pirmiausiai išmarinti nereikalingą gyventojų perteklių, kad liktų ne daugiau milijardo vergų, aprūpintų darbu, patenkintų maloniai blizgančiomis masinėmis prekėmis ir įsitikinusių, kad jie patys „išsirenka valdžią“ ir „demokratiškai valdo“.
Ar tai teisinga? O kas yra „teisinga“ ir „neteisinga“? Man atrodo, kad tai truputį kitokios nei demokratija religijos klausimas, būtent – tiesos klausimas. Į jį visi modernūs filosofai atsakinėja, kad tiesa ir dora - reliatyvinės sąvokos. Kas kam dora, priklauso nuo kultūros tradicijų. Taigi kiekvienam sava tiesa.
Su ta kiekvieno tiesa globalistų ir planuojamas minėtas ateities rojus, kuris krikščionių ir giminingų „tamsybininkų“ kalba vadinamas apokaliptine Antikristo karalija.
Todėl informacijos gausumo laikais siūlau apmąstyti neblogai žinomą žmonijos istoriją, atkreipti dėmesį į visai unikalų reiškinį, kuris vadinamas monoteistiniu apreiškimu (nepaisant tūkstančių įvairių pagoniškų tikėjimų, visą pasaulį kažkodėl užvaldė tiktai vienas abraominis, kaip jį bevadintume - krikščionybe, judaizmu ar islamu), kuris skelbia esant pasaulio Šeimininką. Tas vienintelis pasaulių Valdovas ir yra Viena trokštama Tiesa ir Teisingumas. Skeptikams siūlau pažvelgti į neturtingą Afganistaną, kuriame tokiam tikėjimui ištikimi žmonės sėkmingai triuškina NATO galybę – negi savo jėgomis?
Ar salafitų džihadas nėra visai racionalus pavyzdys, kaip dera kalbėti su demokratais? Jums nepatinka, pone Aurimai Guoga? Na tad prisiminkime makabėjus, jei nenorite salafitų. Be abejo, yra ir Kolizėjaus alternatyva - ne „kalašnikovų“, bet pasiryžusiųjų taikiai mirti už tiesą kalba.
Tiesa pasiekiama tik šios laikinos gyvybės auka. Globalistų kišamo sodomitinio pedofilinio rojaus mėgėjų laukia amžina pamazgų duobė.
Reikalingas ne demokratų, bet teokratų sąjūdis.
Šioje laikinoje, tik 70 metų kiekvienam egzistuojančioje egzaminų Amžinybei auditorijoje tegyvuoja tad jos Šeimininko valdžia, bet ne vaiko, nuolat atimančio iš silpnesniojo broliuko geidžiamą saldainį.
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]