Negalime nesuvokti, kad Prezidentės D. Grybauskaitės neatidėliotina apkalta Seime – visų mūsų atsakomybė dėl Lietuvos išlikimo

Apžvelgiant pastarojo meto svarbiausius įvykius bei susiklosčiusią situaciją Lietuvoje, pasišventęs kovotojas, nepabūgęs mesti iššūkį šalyje „įteisintai“ korupcinei melo SISTEMAI, Kovos 11-osios Akto Signataras Zigmas VAIŠVILA išskirtiniame interviu „Laisvam laikraščiui“, be kita ko, teigia: „Kol Lietuvoje neįvyks pakankamai gilus sukrėtimas, deja, teks sutikti su prof. Edvardo Gudavičiaus nuomone, kad esame elgetų tauta. Ne tik ekonomiškai, bet, visų pirma, dvasiškai. Kraupu. Nenorėčiau taip kreiptis į žmones, kurie lemia mūsų Tautos požiūrį ir reakciją į šių dienų įvykius, valstybės likimą. Tačiau APSISPRĘSTI turėtume visi. Pradėkime nuo savęs. Prisiimu ir savo kaltę dėl to, ko nepadariau laiku. Kviečiu tai padaryti ir Pranciškų Šliužą, ir Prezidentą Rolandą Paksą, ir net parlamentines partijas, esančias sistemos dalimi. Kai Prezidentė, kuriai Lietuvos Respublikos Konstitucija yra tik eilinio renginio, kurio globėja ji skelbiama, atributas, Jūsų vardu pradeda teikti ir skirti net „savo ministrus“, kai matome, bet nutylime dėl jos beatodairiškai vykdomo valstybės suvereniteto atidavimo, spjaudymo Tautai į veidą už jos norą naudotis konstitucine referendumo teise, valstybės statymo į tiesioginį pavojų, vaidinant drąsią „kamikadzę“, negalime nesuvokti, kad Prezidentės Dalios Grybauskaitės neatidėliotina apkalta Seime yra visų mūsų atsakomybė dėl Lietuvos išlikimo!..”, - perspėja tėvynainius Z.Vaišvila.

Gruodžio 19 d. sisteminė žiniasklaida informavo:

„Seime žlugo dar vienas bandymas atverti kelią „tvarkiečių“ lyderiui Rolandui Paksui kandidatuoti į Seimą ir į Prezidentus“. Partijos Tvarka ir teisingumo lyderiai su opozicinėmis frakcijomis parlamente mėgino suderinti Konstitucijos pataisos projektą, pagal kurį per apkaltą pašalintas asmuo į Seimą negalėtų kandidatuoti dešimt metų.

Teisingumo ministro socialdemokrato Juozo Bernatonio teigimu, Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) vis primena Lietuvai, kad ši neįgyvendino jo nutarimo, jog per apkaltą pašalintiems asmenims draudimas iki gyvos galvos eiti Seimo nario pareigas yra neproporcingas. Ministras J.Bernatonis BNS sakė pasiūlęs „tvarkiečiams“ bandyti Seime teikti vieną iš trijų buvusio premjero konservatoriaus Andriaus Kubiliaus sudarytos darbo grupės parengtų Konstitucijos pataisos variantų. „Šį variantą mes palaikome“, - teigė J.Bernatonis.

Tačiau didžiausia opozicinė parlamento frakcija - Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratai pareiškė manantys, jog dėl šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo arba priesaikos sulaužymo per apkaltą pareigų netekusiam asmeniui turėtų likti draudimas eiti Prezidento, Seimo pirmininko ar jo pavaduotojo pareigas. Konservatoriai sutinka, kad toks asmuo galėtų būti renkamas Seimo nariu, praėjus dešimčiai metų nuo apkaltos įvykdymo momento.

„Toks variantas mūsų netenkina. Jis (R.Paksas) galėtų būti tik eiliniu Seimo nariu“, - teigia Seimo „tvarkiečių“ seniūnas Petras Gražulis. „Atsidūrėme aklavietėje“, - konstatavo jis.

Kaip žinia, be konservatorių balsų Seime sunku būtų priimti Konstitucijos pataisą, nes tam reikia ne mažiau kaip dviejų trečdalių parlamentarų balsų.

•••••••

LL: Kaip galėtumėte pakomentuoti šią žinią? Kodėl štai jau vienuolikti metai Lietuvoje bei Europos teisinėse institucijose linksniuojama prezidentinė apkalta, o kada pasibaigs prezidento Rolando Pakso pilnos teisinės reabilitacijos spektaklis – iki šiol nėra aišku?.. Beje, šioje patinėje situacijoje – koks vaidmuo tenka Konstitucijos garantui – dabartinei šalies vadovei D.Grybauskaitei? Ar ji „čia ne prie ko“? (Berods, LR Konstitucijoje apskritai nekalbama apie draudimą „iki gyvos galvos“ kandidatuoti. Ir tiktai dėka buvusio KT pirmininko E.Kūrio išrastų „konstitucinių dvasių“ pagrindinis šalies įstatymas buvo papildytas, tai yra, neleistinai IŠKRAIPYTAS. Tačiau vietoj drausminės nuobaudos, už šitą „žygdarbį“ D.Grybauskaitė paskyrė E.Kūrį Strasbūro EŽTT teisėju).

ZV: Tai yra situacijos apnuoginimas – vyksta ne teisinė ar dalykinė diskusija, o turgaus lygio derybos dėl galimų postų. Visiškai tai apnuogina derybos dėl draudimo būti Seimo pirmininku ar pavaduotoju - tai juk nėra rinkėjų renkamos pareigybės, kurios būtų kaip nors susijusios su priesaika Tautai ir valstybei. Rinkėjai juk renka prisiekiančius Seimo narius ir Prezidentą, bet ne Seimo pirmininką ar pavaduotoją. Tai ir išryškina, kad šiems veikėjams rūpi ne teisė, teismų sprendimai ar principai. Apsvaigę dėl savo „svarbos“ ir įsijautę į nepakeičiamų sistemos sraigtelių vaidmenis, jie net nebevaidina išorinio padorumo. Konservatoriai dažniausiai viešai ir atskleidžia savo primityvumą – kas galvoje, tas ir viešai naiviai pasakoma. Šiuo atveju dar ir psichologiškai jiems nelengva - būtent jų „idėjinis“ vadas Vytautas Landsbergis pasirinko Rolandą Paksą jų Vyriausybės vadovu.

Beje, mano nuomone, Ministras Pirmininkas R. Paksas neturėjo pasitraukti iš šio posto, atverdamas konservatoriams šliužą „Williams“ aferai. Premjeras R.Paksas išvien su bendraminčiais turėjo kovoti su beužsimezgančia ir valstybę beužvaldančia sistema, turėdami ne tik formalius, bet ir dalykiškai labai svarbius vykdomosios valdžios įgaliojimus. Matyt, tada dar nesuvokėme, kad tai - valstybės užvaldymo sistemos pradžia. Biržų naftotiekiu ir Būtingės terminalu sustiprintos strateginės monopolijos ‚Mažeikių nafta“ „dovanojimas“ su milijardine priemoka avantiūristams, kuriuos V.Landsbergis pažino dar nuo 1992 m., buvo esminis veiksnys, sukūrė ekonominius neteisėto mūsų valstybės užvaldymo pagrindus. Beliko tik faktiškai įgyvendinti dvipartinę sistemą, kurioje, kaip ir JAV, politinės „kairė“ ir „dešinė“ dėl akių kartas nuo karto valdžios krėsle pakeistų viena kitą. Nutinka gi įvykių, po kurių, nori nenori, kai kurie valdžią turėjusieji turi bent kadenciją pasėdėti ant atsarginių suolelio...

Beje, pastebimai mažiau teisiškai ir ekonomiškai kvalifikuotus konservatorius keičia „dalykiškesni“ liberalai, kurių nuogas atvirumas, susidėjus net su lošimų „verslu“, labai tinkančiu lėšų išplovimui, yra realus faktorius. Neįtikinsite manęs, kad, pavyzdžiui, Pakruojo „Kruojos“ rezultatai gali dominti ką nors Tailande, kuriame gal tik užsienio reikalų ministerija ir reikiami lošėjai žino tokią Lietuvos Respubliką, bet ne Pakruojį.

Derybų dėl EŽTT sprendimo įgyvendinimo (derybų dėl teismo sprendimo įgyvendinimo net negali būti) nevadinčiau Prezidento R. Pakso politinės reabilitacijos procesu. Tai yra sistemos siekis neįsileisti į draugę tų, kurie nepriima sistemos taisyklių. Manau, Rolandas Paksas, patikėjęs, jog valdančioji koalicija ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitaikys su galima R. Pakso konkurencija, padarė principinę klaidą. Dabartinė valdančioji koalicija taip pat yra šios SISTEMOS dalis.

Todėl R. Paksas ir jo vadovaujama partija Tvarka ir teisingumas laiku turėjo principingai reikalauti neleisti be Tautos sutikimo sunaikinti Litą, ieškoti dalykinio kompromisinio sprendimo dėl šių metų referendumo, nes ši partija buvo ir yra valdančios koalicijos dalimi. Svarstymo stadiją praėjęs Petro Gražulio Seimo nutarimo projektas dėl referendumo, siekiant sumažinti iki 200000 piliečių parašų referendumo sušaukimui, sustojo iškart po nepavykusio birželio 29 d. referendumo. Kodėl?!..

Kodėl euro įvedimo Lietuvoje prievarta atsiminta tik po to, kai sistema aiškiai Prezidentui R. Paksui pasakė, jog ji nustatys jam ribas, nežiūrint į Strasbūro teismo sprendimą? Negalima, p. Rolandai, pasitikėti SISTEMA, kuri jau kartą Jus išdūrė. Negalima pasitikėti ir Prezidente, kuri akivaizdžiai Jumis pasinaudojo ir po perrinkimo vėl išdūrė Jus ir Jūsų vadovaujamą partiją. Ji pripažįsta tik jėgą ir pinigus. Sentimentų ir pagarbos teismo sprendimams ji neturi. Todėl sistema, nors ir susidūrusi su isteriško charakterio asmeniu, pasirinko ją antrai kadencijai. Prezidentė D.Grybauskaitė – ne mūsų Konstitucijos garantas, o teisinio nihilizmo viršūnė!..

Be jokių užuolankų spjauti į Tautos referendumo sprendimą gali tik visiškai sąžinę praradęs žmogus – robotas. Todėl šiemet, po Prezidentės D. Grybauskaitės perrinkimo, Konstitucinis Teismas, pradėjęs nuo buvusio jo pirmininko Egidijaus Kūrio „konstitucinių dvasių“, šiemet jau faktiškai uzurpavo net Konstitucijos keitimo monopolį.

Vasario 9 d. visuomeninių organizacijų konferencija „Už valstybę be melo“ oficialiai kreipėsi į Seimą dėl APKALTOS Konstitucinio Teismo teisėjams, tačiau jis taip ir liko be atsako. Apie p. E. Kūrį, įsijautusį į Dvaro tarno vaidmenį, kuriam pasibaigus net viešai komentuojantį būsimus Konstitucinio Teismo sprendimus, kalbėti nebėra ką. Žemiau pulti tarnystėje teisininkui neįmanoma. Nenuostabu, kad Lietuvos valdžios sistema jį pasiūlė į EŽTT teisėjus. Prezidentė tarybinės nomenklatūros ištobulintą atlygio postais už besąlygišką paklusnumą principą puikiai pritaikė Vakarų „demokratijos“ sąlygomis. Beveik visus teisėjus, padėjusius įgyvendinti ar apginti sistemos atvirai korupcinius sprendimus, D.Grybauskaitė jau spėjo paaukštinti.

Lauksime teismų ir dėl SNORO banko lėšų iššvaistymo, ir dėl valstybės lėšų iššvaistymo, visų pirma, išskirtinio nepadorumo „INDEPENDENCE“ projekte. Šiame projekte, matuojant valstybės lėšomis, Prezidentė prilygo mokytojui V. Landsbergiui, „įsisavinusiam“ „Williams“ pamoką.

LL: Kaip Jūs vertinate Prezidento Rolando Pakso apkaltą?

ZV: Kalbant apie Prezidento R. Pakso apkaltą mane apima dvejopas jausmas. Iš vienos pusės, jei įvyksta apkalta dėl priesaikos valstybei ir Tautai sulaužymo, tai iš principo neturėtų būti jokios kalbos apie priesaiką Tautai sulaužiusio asmens galimą grįžimą į tokias pareigas. Tačiau, iš kitos pusės, šis atvejis turi savo, pavadinkim, specifiką. Sistema, versdama Prezidentą R.Paksą, akivaizdžiai pasirinko ne tuos argumentus. Nusismulkino. Pavyzdžiui, mane, kaip pilietį, sukrėtė Jurijaus Borisovo diktatas Prezidentui. Tačiau sistema bijojo naudoti apkaltai, pavadinkime, sisteminius ar principinius argumentus, galinčius sukelti grėsmę pačios sistemos egzistencijai.

Atsiminkime „Lietuvos ryto“ paskelbtus telefoninių pokalbių įrašus, liudijančius visų pagrindinių Seimo partijų „maitinimą“, kurį vykdė simbolinio pavadinimo „Rubikonas“. Nepatyrusio politiko konservatoriaus Arvydo Vidžiūno, ilgus metus televizijos žiūrovams skelbusio principą „Moki žodį, žinai kelią“, apgailėtinas elgesys didesnio įspūdžio man nepaliko. Tarnas, žeminančia veikla užsitarnavęs vietą Dvare, ir tiek. Tačiau ilgamečio politikos veikėjo, principingojo vieno socialdemokratų partijos atkūrėjų, signataro ir Seimo pirmininko pavaduotojo Vytenio Povilo Andriukaičio nuosmukis, lankstantis šiai privačiai struktūrai, „dovanai“ gavusiai valdyti Vilniaus šilumos ūkį, ir dar dėl tokių apgailėtinų sumų – man buvo labai koktus atradimas. Lietuvos žmonės nedovanotinai atlaidūs – pasėdėjo šitie veikėjai vieną Seimo kadenciją ant atsarginių suolelio ir vėl mums, rinkėjams, tinka. Dabar gi p. Signataras, tapęs vienu ES valdininku, jau moko mus atsisakyti valstybingumo. Ir tada viskas Lietuvai esą bus gerai. Ką, tamsta Signatare, tada bevadinsi Lietuva?!..

Patirties įgijusiai SISTEMAI atrodė, kad argumentus Prezidento R. Pakso apkaltai pasirinko toliaregiškai. Tačiau po Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo „sistemininkai“ patys atsidūrė kvailoje padėtyje. EŽTT teisėjų nuomonę, kad nuobauda buvo neadekvati, matyt, lėmė ne tiek teisiniai, bet žmogiški faktoriai. Šis sprendimas, nustatantis ar buvo procesiniai pažeidimai, gi nevertino apklausos pagrįstumo ar nepagrįstumo. TAČIAU Strasbūro teismas pasižiūrėjo plačiau – atkreipė dėmesį ne į apkaltos rezultatą, ko ir neturi teisės kvestionuoti, bet į apkaltos PASEKMES. Gimė teismo verdiktas, supynęs teisės principus su žmogiškaisiais argumentais. Tačiau teisės ir žmogiškumo principai buvo sujaukti jau pačiame Prezidento apkaltos procese. Todėl dabar dalykiškai, garbingai ir principingai išsrėbti šią košę taip, kad būtų nauda ne tiek Prezidentui Rolandui Paksui, bet, visų pirma, Lietuvos valstybei, tikrai nėra lengva. Manau, būtina grįžti prie principų, išdėstytų Tautos priimtoje Konstitucijoje, o ne prie E.Kūrio „konstitucinių dvasių.“

Nenuostabu, kad šiuose ginčuose buvo ir siūlymų aptarti prezidentinės apkaltos teisėtumą. Iš principo to daryti negalima, bet žmogiškai tai suprantama. Gal net ir pačiai sistemai tai būtų mažesnis galvos skausmas. Bet ir toks sprendimas sukeltų teisines problemas – atsirastų tiesmukas klausimas: kas šiuo metu Prezidentas – Rolandas Paksas ar Dalia Grybauskaitė?.. Žodžiu, savotiška teisinė aklavietė. O kompromisų mūsų „karinga tapusios“ valstybės valdžia nenori pripažinti. Nors diplomatija suprantama kaip pagrindinis politikos įrankis. Net ir prieš karą!..

LL: Regis, panašioje situacijoje, būdamas Ministro Pirmininko pavaduotoju, atsidūrėte dar 1992 metais, nesutikęs su nešvariomis V. Landsbergio žaidimo taisyklėmis, t. y., nesutikęs su bandymu ginklų pirkimo sandoryje Lietuvą pakišti po ambicingojo a. a. Genadijaus Konopliovo „globėjišku“ sparnu? Panašu, kad dėl tokio nepaklusnumo sistema nepalieka ramybėje Zigmo Vaišvilos iki šiol?

ZV: Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko Vytauto Landsbergio ir Ministro Pirmininko Gedimino Vagnoriaus trinties ir karo žaibavimų, visiško jų nepasitikėjimo vienas kitu įkaitais buvome visi mes, ne tik aš, dar nuo 1991 m. vasaros. Judviejų, dirbančių vienoje komandoje, nepasitikėjimas vienas kitu 1991 – 1992 metų sandūroje buvo pasiekęs išoriškai nematomo, tačiau tikro karo apogėjų. Patyriau jų abiejų žaibavimo neigiamus krūvius, nes nesupratau tokios, šiais laikais paprastos kaip numaunama pirštinė, sąvokos – dirbti vienam arba kitam jų. Politinį darbą supratau tikrai ne kaip darbą vienam ar kitam asmeniui. Todėl sužinoti, kad tavo kiekvieną žingsnį bando šnipinėti taip vadinami „savi“, man buvo tikrai psichologiškai nelengva.

Sveiku protu nesuvokiama, kad dėl to buvo netgi reorganizuojamos ir išdraskomos valstybės struktūros. Bent jau man, 1992 m. ginklų pirkimo sandoris buvo tik simbolinė viską vainikavusi ir situaciją visiškai apnuoginusi pabaiga. Visų pirma, V. Landsbergio moralės pabaiga. Tuo metu mūsų valstybės užvaldymo SISTEMA dar tik formavosi. O 2003 m. lapkrityje prieš mane prasidėjęs antpuolis jau buvo suderintas ne tik su valdančiąja koalicija, bet ir su konservatorių vadovybe. Tik sistema ir užsakovai ilgai nesuprato, kodėl Zigmas Vaišvila vis dar priešinasi ir yra nepribaigtas – juk viskas ir visapusiškai buvo suderinta su visas, kuo tik reikia. Tą kart šis skandalas viešoje erdvėje neįsisiūbavo, nes netrukus prasidėjo Prezidento R. Pakso apkalta, pritraukusi beveik visą žiniasklaidos dėmesį.

LL: Gerai prisimename A.Sakalo sparnuotąją frazę: „Prezidentas R.Paksas buvo angelas, jei lyginsime jį su dabartine Lietuvos Respublikos Prezidente“. Tad pakalbėkime dabar ne apie prezidento R. Pakso „nuodėmes“ – dėl ko jis buvo pašalintas iš Prezidento posto, o apie dabartinės šalies vadovės D.Grybauskaitės?

ZV: Dar š.m. sausio 9 d. pateikiau Seimui prašymą dėl Prezidentės D. Grybauskaitės APKALTOS. Akivaizdu, kad ji galimai piktnaudžiauja savo tarnyba (Baudžiamojo Kodekso 228 str. ir 294 str. nustatytų nusikalstamų veikų požymiai) tiek AB Snoro banko ir FNTT vadovų atleidimo skandaluose, ignoruoja net teismų sprendimus, viešai pasisako prieš jų įgyvendinimą. Prezidentė, atvirai veikdama prieš 2012 m. spalio 14 d. Referendumo sprendimo įgyvendinimą, pažeidė Konstitucijos 3 straipsnį, nustatantį, kad niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių, taip pat ir 4 straipsnį, nustatantį, kad aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo ne tik per demokratiškai išrinktus savo atstovus, bet ir tiesiogiai, t.y., referendumo būdu, bei 9 straipsnį, nustatantį, kad svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu. Prezidentė atvirai užsipuolė LGGRTC dėl viešai paskelbtų duomenų, jog Lietuvos kriminalinės policijos vadovas Algirdas Matonis, iki 1991 m. rugpjūčio mėn. pabaigos dirbęs etatiniu KGB darbuotu, pažeidė Liustracijos įstatymo reikalavimus dėl pranešimo apie darbą TSRS KGB.

Prezidentės rėmimasis veikloje buvusių TSRS specialiųjų struktūrų žmonėmis aptartinas išsamiau ir plačiau. 2013 m. spalio 31 d. Prezidentės D. Grybauskaitės „skiepai“ dėl jos pačios priklausomybės nuo slepiamos ir vis kaitaliojamos savo biografijos apnuogino Prezidentės priklausomybę ir baimę (arba tariamą baimę, kaip maskuotės būdą) būti demaskuotai Rusijos valdžios ar specialiųjų tarnybų. Prezidentės vyriausiosios patarėjos D. Ulbinaitės sėdimas į kaltinamųjų suolą tai patvirtino su kaupu. Tačiau kaltinamosios turi būti mažiausiai dvi – antroji po apkaltos Seime. Jeigu D. Ulbinaitė naiviai mano, kad ji gali būti nepaaukota ant Prezidentės gelbėjimo aukuro, be abejo, ji turi teisę taip galvoti. Tačiau tai nereiškia, kad ji nėra jau paaukota. Tai, mano nuomone, patvirtina ir prokuratūros kaltinimas D.Ulbinaitei – už valstybės išdavystę (vadinkime reiškinius tikraisiais vardais) teismo prašoma ne realios bausmės, o tik piniginės baudos. Toks yra Prezidentės, jos buvusios pavaldinės ir prokuratūros kompromisas su sąžine. Į valstybės reikalus jau senai nusispjauta. Tiems, kurie, net nežinodami slaptos pažymos turinio, samprotauja apie tai, atseit, anokia čia valstybės paslaptis, priminsiu: Prezidentė atsisakė šiame ikiteisminiame tyrime būti apklausta net liudytoja. Reiškia, D.Grybauskaitė turi ką slėpti!..

Ir net jeigu nutekėjusi informacija apie „skiepus“ dirbtinai buvo padaryta valstybės paslaptimi, tai negalėjo nutikti be pačios Prezidentės ar bent be VSD žinios. Jei Prezidentė nereikalauja už valstybės paslapties ar „valstybės paslapties“ atidengimą nubausti ir VSD pareigūnų, tai tuo ji tiesiogiai, be jokių abejonių, pripažįsta savo kaltę. Naudoti valstybės paslapties institutą tam, kad prevenciškai mulkinti rinkėjus, vis dar nesusimąstančius apie tai, kokią „dovaną“ mums įpiršo V. Landsbergis, reiškia dar didesnį piktnaudžiavimą savo padėtimi.

Šiandien Prezidentei D.Grybauskaitei, manau, dėl tų pačių ar panašių priežasčių faktiškai jau paskelbusiai karą Rusijai ar bent jau suteikusiai visus argumentus Rusijai tiesioginiam ar ekonominiam karui prieš Lietuvą pradėti, priminčiau, kad viešai skelbti kitas valstybės paslaptis apie mūsų kariuomenės pasiruošimą, dislokaciją, komplektaciją, ginkluotės pardavimą Ukrainai, gali tik visiškas profanas arba provokatorius. Kadangi mūsų Prezidentės profane nelaikau, nors jos kompetencija valstybės, jos ekonomikos ir net finansų valdyme kuo toliau, tuo labiau esu priverstas abejoti, tai belieka antrasis variantas. Aklas Briuselio ar Vašingtono nurodymų vykdymas, dirbtinio konflikto su Rusija kūrimas – nevadintinas profesionalumu, o tik tarnyste ar priklausomybe.

LL: Ir vis tiktai, prezidentės D. Grybauskaitės slepiama biografija, ko gero, turi rimtas priežastis?.. Tas pats A.Sakalas geraširdiškai pripažino: „Palyginkite, gerbiamieji, Prezidentės D. Grybauskaitės nuodėmes su Prezidento R. Pakso nuodėmėmis, ir gausite išvadą (jei būsite sąžiningi), kad Prezidento R. Pakso nuodėmės labai jau menkos dabartinių Prezidentės nuodėmių fone. Todėl bet kuriuo momentu Prezidentei formaliai gali būti pradėtas apkaltos procesas. Medžiagos Prezidentės apkaltai – per akis“.

Savaime kyla elementarus klausimas – kodėl prezidentė D.Grybauskaitė, pelnytai „užsitarnavusi“ apkaltą dar pirmosios kadencijos metu ne tik išvengė atsakomybės, bet ir tų pačių R.Pakso apkaltos „herojų“ remiama buvo perrinkta antrai kadencijai?

ZV: Be abejo, D.Grybauskaitė pasiūlyta antrai kadencijai už tarnystę sistemai, Briuseliui ir Vašingtonui. Dabar paaiškėjo - kodėl Rusija 2009 m. atvirai mus agitavo rinkti ją Lietuvos Prezidente, patarinėjo susidėti su konservatoriais ir vykdyti antiamerikietišką politiką. Tai ji uoliai pirmosios kadencijos pradžioje ir darė. Tačiau jos biografijos slėpimas šešerius metus, viešai apie tai nuolat diskutuojant, jau net kvailai atrodo. Nebekartosiu ne kartą skelbtų faktų, tik apibendrinsiu juos – be galo sunku būti valstybės vadovu, neatsikračius biografijos faktų, patvirtinančių ar sudarančių prielaidas teigti: Prezidentė yra dvigubos ar net trigubos priklausomybės asmuo, besiblaškanti tarp jų ir dėl savęs įkaitu daranti mūsų valstybę. D.Grybauskaitės išrinkimas antrąkart Prezidente, kai ji net VRK pateikia žinomai melagingus biografijos duomenis dėl savo buvimo vienoje ar kitoje barikadų pusėje mūsų Nepriklausomybės kovose, prieštaraujančius net jos pačios 2009 metais VRK pateiktiems duomenims, yra beprecedentis. Tačiau tai yra ir mūsų, Lietuvos Respublikos piliečių – nuo Seimo ir VRK narių iki rinkėjų - savigarbos ir atsakomybės klausimas. Negali būti nieko blogiau už neprognozuojamą ir nesivaldančią valstybės vadovę!..

Prezidentės vykdomas valstybės atidavimas be Tautos referendumų į Europos Sąjungos biurokratines rankas, kam beatodairiškai be valios pritaria Seimas, sveiku protu jau nesuvokiamas. Sausio 13-osios bylos nutraukinėjimas ir kolaborantų „išteisinimas“ be procesų teisme – tai atvira panieka tiems, kurie žuvo už mūsų laisvę. Valstybės likučių paminėjimas Nepriklausomybės 25-čiu, 2015 m. kovo 11 d., jau bus tikra valstybės parodija. Formalų vis dar valstybe vadinamo derinio 25-metį sutiksime tik su simboliniais valstybės atributais.

LL: Turbūt sutiksite - Lietuvoje jau seniai galioja dvigubų standartų moralė? Geriausias to pavyzdys, vėlgi, 2004 metais šalyje įvykdytas valstybinis perversmas. Prabėgus dešimčiai metų, laikinajai Seimo tyrimo komisijai „dėl  galimų grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui“ per R.Pakso apkaltą vadovavęs socialdemokratas A. Sakalas KONSTATAVO: „Lietuva iš R.Pakso apkaltos nepasimokė nieko“. Iš aktyvios politikos pasitraukęs „valstybininkas“ dabar virkauja – „daugelis tikėjosi, jog apsivalymas pakels Lietuvos politikos kokybę, tačiau gyvenimas parodė ką kita – dabar kartelė nuleista žemiau, nei buvo prieš R.Pakso apkaltą. Dabartinė Prezidentė daro kur kas didesnius Konstitucijos pažeidimus, negu darė R.Paksas. Tai yra tokie pažeidimai, už kuriuos nuo R.Pakso būtų buvę nulupti du kailiai... R.Pakso apkaltos laiku Seimo nariai buvo ryžtingesni ir labai atidžiai žiūrėjo į teisės principus, teisė buvo aukščiau už bet ką. O dabartiniams politikams  į teisę nusispjauti. Ką pasako Prezidentė, tas tampa įstatymu“, – BNS sakė A.Sakalas.

Tad ko gi dar buvo galima tikėtis po šitokio „APSIVALYMO“?!.. Jūsų nuomone, ką reikėtų daryti, kad dvigubų standartų, teisinio nihilizmo mūsų šalyje būtų kuo mažiau? Ar bus kada nors teisiami tie, kurie prieš 10 metų nuteisė ir iki šiol tebeteisia R.Paksą, tvirtindami, kad 6is politikas niekada negalės dalyvauti LR Prezidento rinkimuose?

ZV: Kol Lietuvoje neįvyks pakankamai gilus sukrėtimas, deja, teks sutikti su prof. Edvardo Gudavičiaus nuomone, kad esame elgetų tauta. Ne tik ekonomiškai, bet, visų pirma, dvasiškai. Kraupu. Nenorėčiau taip kreiptis į žmones, kurie lemia mūsų Tautos požiūrį ir reakciją į šių dienų įvykius, valstybės likimą. Tačiau APSISPRĘSTI turėtume visi. Pradėkime nuo savęs. Prisiimu ir savo kaltę dėl to, ko nepadariau laiku. Kviečiu tai padaryti ir Pranciškų Šliužą, ir Prezidentą Rolandą Paksą, ir net parlamentines partijas, esančias sistemos dalimi. Kai Prezidentė, kuriai Lietuvos Respublikos Konstitucija yra tik eilinio renginio, kurio globėja ji skelbiama, atributas, Jūsų vardu pradeda teikti ir skirti net „savo ministrus“, kai matome, bet nutylime dėl jos beatodairiškai vykdomo valstybės suvereniteto atidavimo, spjaudymo Tautai į veidą už jos norą naudotis konstitucine referendumo teise, valstybės statymo į tiesioginį pavojų vaidinant drąsią „kamikadzę“, negalime nesuvokti, kad Prezidentės Dalios Grybauskaitės neatidėliotina apkalta Seime yra visų mūsų atsakomybė dėl Lietuvos išlikimo!..

Jeigu kažkas mano, kad ateities kartos neatsirinks savo tikrųjų „didvyrių“, kad svarbiau šiandien būti sistemos sraigteliu, tas mąsto labai trumparegiškai. Vergo dvasia liks vergo, geriausiu atveju baudžiauninko dvasia. Ne šios dvasios žmonės Lietuvą atkūrė 1918 m., o prieš 25-27 metus nusprendė, kad Lietuvai laikas atgimti. Ne šių minčių vedini mūsų žmonės kentėjo tremtį ir netektis, beginkliai stovėjo prieš tankus Sausio 13-ąją. Todėl jie liks mūsų Tautos šviesiame atminime, bet ne Prezidentė D. Grybauskaitė. Seimo nariai, pasirinkite barikadų pusę, jūs vis dar esate Tautos atstovybė!..

LL: Pastaruoju metu atgijęs CŽV kalėjimo Lietuvoje skandalas – grąžina mus į 2004 metus - būtent tą laikotarpį, kai saujelė „valstybininkų“ vertė iš LR Prezidento posto Rolandą Paksą. Ko gero, tai nėra tik atsitiktinis sutapimas? Ar nemanote, jog tie, kurie vertė teisėtai išrinktą šalies vadovą R.Paksą, puikiausiai žinojo – dėl ko visa tai yra daroma?..

LL redaktorius Aurimas Drižius gruodžio 18 d. publikacijoje „Likimo ironija - CŽV milijonus pasidalino KGB-istai A.Paulauskas, A.Pocius ir M.Laurinkus?“ teigia:

„CŽV mokėjo milijonus dolerių KGB -istams. Juk A.Paulauskas - kadrinis KGB savanoris, o A.Pocius - KGB rezervistas, karo atveju turėjęs traiškyti "buožes" ir nacionalistinius elementus. Laikai pasikeitė, ir KGB-stas tapo „laisvos" Lietuvos saugumo vadu.

Ką, CŽV nežinojo, kam moka, ar jiems tas visai nebuvo svarbu? Juk tas pats M.Laurinkus klausė R.Pakso, ar galės Lietuvoje statyti slaptus kalėjimus, ir sulaukęs neigiamo atsakymo, atstatydino R.Paksą iš Prezidento pareigų. Nes Rolando Pakso užmojis pakeisti tuometinį VSD vadovą Mečį Laurinkų baigėsi R.Pakso apkalta. Buvęs KGB rezervistas Arvydas Pocius - Mečio Laurinkaus rekomenduotas. Buvusį KGB rezervo karinininką Arvydą Pocių į šias pareigas paskyrė laikinasis Prezidentas Artūras Paulauskas. Taigi, ir taip vadinamasis A.Pociaus „šeimininkas" yra ponas Paulauskas - ne Adamkus. Ir todėl tik pabandyk pareikšti nepasitikėjimą Artūro Paulausko „pastatytu" VSD vadovu - tai gali kainuoti Prezidento postą...“

Taigi, kokia būtų jūsų nuomonė šiuo klausimu?..

ZV: Be abejo, tie, kurie vykdė prezidentinę apkaltą, žinojo, kodėl taip daro. Detalės geriau žinomos jiems ir Prezidentui R. Paksui. Tačiau dėl labai svarbiu SISTEMOS išbandymui tapusio ČŽV kalėjimų klausimo kviesčiau „nenuslysti“ paviršiumi. Pradėkime nuo esminių klausimų. Visų pirma, neužmirškime: Lietuvoje be VSD yra dar ir kita specialioji struktūra – KAM antrasis departamentas, Prezidentės D. Grybauskaitės laikotarpiu vadovaujančiais kadrais atvirai aprūpinantis ir VSD, ir Prezidento Kanceliariją.

Profesionaliai žiūrint, to iš principo negali būti. Valstybėje turi būti bent minimali spec. tarnybų konkurencija. Tai, kad vienas galimų aptariamo skandalo pastatų šiandien priklauso VSD, dar nėra atsakymas į šį klausimą. CŽV vargu ar rėmėsi tik mūsų VSD, nes ši tarnyba tuo metu iki ausų buvo įklimpusi į didžiausią galimą viešą skandalą – Respublikos Prezidento R.Pakso apkaltą. VSD buvo dėmesio centre, o tikri profesionalai nemėgsta viešumo. ČŽV – tai ne mūsų mėgėjai, kurių pagrindine funkcija šioje, anot prof. E. Gudavičiaus, elgetų valstybėlėje tapo Dvaro užgaidų aptarnavimas. Todėl aiškinantis dėl CŽV kalėjimo Lietuvoje būtina tirti ir KAM Antrojo departamento vaidmenį.

Be to, kaip jau viešai sakiau savo interviu portalui ekspertai.eu, reikia suvokti, kad tai nebuvo ir negalėjo būti kalėjimas tiesmuka šio žodžio prasme. ČŽV neleistino tardymo veiksmus vykdo ten, kur negalioja jokie įstatymai, antraip tokie įrodymai negaliotų teisme. Paprastai tai daroma skrydžių metu. Po tokių skrydžių ir tardymo veiksmų jų metu būtina rami vieta, kur galėtų nusileisti lėktuvas, ir pailsėti tiek tardomieji, tiek tardytojai. Būtina ir neatidėliotinai surašyti tardymo protokolus, nes tokio tardymo metu tam neužtenka laiko. Nenuostabu, kad prireikia ir medikų pagalbos.

Tačiau esminiai klausimai – politiniai. Šioje besąlygiško paklusnumo sistemai ir jos vadovams valstybėje tokie dalykai negalėjo vykti be Prezidento žinios. Jei Prezidentas Valdas Adamkus paaiškintų, ar jis šiuo metu yra ir JAV pilietis, ar bendrininkavo su šios valstybės spec. tarnybomis, ar gauna JAV pensiją, būtų paprasčiau atsakyti ir į šį klausimą. Tačiau mes, deja, vis dar esame paprastais ir primityviais paaiškinimais tikinčių vergų tauta, neišsilaisvinusi pati iš savo kiauto ir jau patekusi į ne vieną naują kiautą.

Apsivalymą ir kiautų skaldymą pradėčiau nuo esminių klausimų. Visų pirma, nuo klausimų apie daug kam neparankųjį ilgametį Lietuvos ambasadorių JAV a. a. Stasį LOZORAITĮ. Kodėl p. V Adamkus, 1993 m. būdamas kandidato į Lietuvos Prezidentus Stasio Lozoraičio rinkimų štabo vadovu, paskutinę savaitę metė savo atstovaujamąjį ir išskubėjo į JAV? Kodėl V. Landsbergis padarė viską, ką tik galėjo, kad S. Lozoraitis pralaimėtų Prezidento rinkimus A. Brazauskui?

Kodėl JAV 1999 m. Lietuvos Vyriausybei nurodė per 24 valandas atšaukti iš Lietuvos ambasados Vašingtone p. D. Grybauskaitę? Kodėl ir kaip Tarybų Sąjunga pramynė jai takelį į JAV Džordžtauno Universiteto vadovų kursus? Kodėl šių kursų teisingai savo biografijoje parodyti nebijo Seimo narė A.M. Pavilionienė, tačiau bijo Prezidentė D. Grybauskaitė?

Kodėl į šiuos Džordžtauno universiteto kursus 1991 m. iš Lietuvos p. D. Grybauskaitė vyko ne viena? Gal ji nebijotų nurodyti kitus, drauge su ja iš Lietuvos siųstus asmenis? Gal ji nurodytų tuo pat metu ten pat drauge su ja pasiųstus ir jai žinomus kitus asmenis iš Latvijos ir Estijos?

Dar kartą patvirtinu: tuometinė Lietuvos Vyriausybė, kurios Ministro Pirmininko pavaduotoju aš buvau, to nedarė! Kiekvienas sveiko proto žmogus supras, kad Lietuvos Vyriausybė 1991 m. nesiuntė ir Latvijos bei Estijos žmonių į JAV Džordžtauno Universitetą. Tuo metu mes savo „vidinių karų“ nekariavome - beginkliai stovėjome prieš tarybinę sistemą, kuri mūsų nesiuntinėjo, kur norėjo.

Todėl JAV Senato komiteto ATASKAITOS paskelbimas - labai nemalonus išbandymas Lietuvos Prezidentei D. Grybauskaitei. Iki šiol ji ČŽV kalėjimų dūdą pūtė pagal Rusijos informaciją ir interesus. Dabar, bent jau bandant neprarasti savo veido, jai tektų pūsti tą pačią „demokratijos sergėtojos“ dūdą. Tačiau šiandien, vertinant įvykius per Ukrainos prizmę, tai kaip niekad žalinga oficialiajai JAV nuomonei. „Vidinių karų“ politinės kankinės narvo abejos durelės užsidarė, pelėkautai suveikė. Todėl Lietuvos Prezidentės D.Grybauskaitės laukia sunkus išbandymas. Jai belieka paprasčiausia išeitis – karo isterijos, kurios nėra net mūsų kaimyninėse Latvijoje ir Lenkijoje, kurstymas ir šiuo pretekstu bet kokios kitos nuomonės Lietuvoje uždraudimas, teisėsaugos funkcijų perdavimas kariškiams, kariuomenės ir Tautos supriešinimas.

Tačiau tai jau yra BAIMĖS požymiai. Prezidentė sau jau prisipažino bijanti savo Tautos, kuri ją rinko. Regis, mes vėl sugrįžome į daug kam gerai pažįstamus į „perestroikos“ laikus. Tačiau tuometinės valdžios baimė girdėti kitokią nuomonę tiktai paskatino Lietuvoje Atgimimo procesus. To ir linkiu mums visiems Naujaisiais 2015 metais!..

- Dėkoju už pokalbį.