Rugsėjo 5 d. Vilniaus centre vėl pakabinta lenta Lietuvos didvyriui-nacių kolaborantui Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai patriotai vėl pakabino atminimo lentą.
Susirinkę į renginį žmonės buvo pakiliai nusiteikę, dainavo liaudies dainas, sakė kalbas, skandavo slave Ukraine-Gerojem slave (šlovė Ukrainai-Didvyriams šlovė), sugiedojo Lietuvos himną.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius komentuodamas įvykį teigė, kad jo manymu lenta pakabinta neteisėtai, tačiau viską dabar spręsti turi Vrublevskių bibliotekos, ant kurios pastato sienos ir vėl kabo lenta, vadovybė.
„Atkurta tai, ką pabandė sugriauti XXI amžiaus vandalai. Istorinis teisingumas atstatytas. Sveikinimai!“, - visuomeniniuose tinkluose pakilia nuotaika pasidalino Žmonių partijos narys Laurynas Kasčiūnas.
Šaltinių teigimu, Žmonių partijos patriarchas Vytautas Landsbergis labai patenkintas, kad jo įgeidis įgyvendintas – užsispyrimas nebuvo bevaisis ir nauja lenta kabo senoje vietoje.
Žmonių partijos portalas taip pristato Jono Noreikos-Generolo Vėtros gyvenimo aprašymą:
„Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, Antrojo pasaulinio karo metais būdamas Šiaulių apskrities viršininku, J. Noreika pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo.
Tačiau 1943 metų vasarį gestapo jis buvo suimtas, daugiau kaip dvejus metus praleido Štuthofo koncentracijos stovykloje.
Užėmus Štuthofą, J. Noreika buvo mobilizuotas į Raudonąją armiją, tarnavo eiliniu.
1945 metų lapkritį jis grįžo į Vilnių, įsidarbino Mokslų akademijoje juriskonsultu, pradėjo ieškoti ryšių su antisovietiniu pogrindžiu, 1946 metų pradžioje su bendraminčiais įkūrė Lietuvos Tautinę Tarybą ir pradėjo ruoštis sukilimui, kurį ketino pradėti sulaukus Sovietų Sąjungos ir Vakarų valstybių karo.
Tų pačių metų kovą J. Noreika ir kiti buvo suimti, lapkritį nuteistas mirties bausme. Nuosprendis J. Noreikai įvykdytas 1947 metų vasarį.“
Nepriklausoma Lietuvos žiniasklaida, jau prieš keletą metų nerimavo dėl menkinamo Vilniaus įvaizdžio:
Tačiau Lietuvos patriotai tvirtina, kad dėl Jono Noreikos-Generolo Vėtros veiklos nenukentėjo nė vienas žydas, todėl šio žmogaus pagerbimo ženklai viešuose vietose yra privalomi.
Susiję:
Nustatyta, kad Lietuvos gyventojai nesuvokė getų kaip Holokausto dalies
Vytautas Landsbergis išsakė savo kategorišką požiūrį į Jono Noreikos (Generolo Vėtros) veiklą
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]