216 milijonų eurų klausimas: nepatikslinta, iš ko bus susigrąžinti pinigai?

Valstybės kontrolės būstinė.

Valstybinis transliuotojas LRT priminė apie Valstybės kontrolės išvadą, kad užbaigiant 2014–2020 m. Europos Sąjungos investicijų auditų ciklą Lietuvoje buvo nustatytas didžiausias klaidų lygis per šį laikotarpį.

Auditorių duomenimis, įvertinus 32 Europos Sąjungos pinigais finansuotų projektų išlaidas, bendras klaidų lygis siekė 14,15 proc. Tai daugiau kaip septynis kartus viršijo Europos Komisijos toleruotiną 2 proc. ribą.

Valstybės kontrolė nurodo, kad netinkamai panaudota daugiau kaip 235 mln. eurų. Dėl tokio klaidų lygio Lietuva turėjo atlikti daugiau kaip 216 mln. eurų finansinę korekciją, kuri dengiama valstybės pinigais.



Kitaip tariant, kalbama ne apie abstrakčius „Europos pinigus“, o apie Lietuvos valstybės biudžeto lėšas. O valstybės biudžetas – tai Lietuvos žmonių, verslo ir visų mokesčių mokėtojų pinigai.

Valstybės kontrolė nurodė ir konkrečias problemines sritis. Audito metu nustatyta, kad kai kuriuose ypatingos kategorijos statiniuose darbus vykdė reikiamos teisės neturintys subrangovai ar specialistai. Kaip pavyzdžiai įvardyti Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Medicinos mokslo centras ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studijų miestelis. Vien dėl šių neatitikimų nustatyta daugiau kaip 3,5 mln. eurų netinkamų finansuoti išlaidų.

Taip pat užfiksuota viešųjų pirkimų neatitikčių, ypač dėl rangos sutarčių keitimų darbų vykdymo metu. Valstybės kontrolės vertinimu, tokia praktika kelia riziką, kad neužtikrinamas buvusių projektų dalyvių lygiateisiškumas.

Atskira problema – priemonė „E. komercijos modelis COVID-19“. Valstybės kontrolė nurodė, kad nebuvo tinkamos šios daugiau kaip 40 mln. eurų vertės priemonės rizikos valdymo kontrolės. Dėl auditorių nustatytų rizikų Inovacijų agentūra pripažino netinkamomis finansuoti daugiau kaip 3,6 mln. eurų išlaidų, kurios turėtų būti susigrąžintos iš projektų vykdytojų.

Po šių išvadų Generalinė prokuratūra 2025 m. gegužės 27 d. pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimo tarnybos pareigų neatlikimo. Tyrimą pavesta atlikti Specialiųjų tyrimų tarnybai.

Prokuratūra nurodė, kad bus aiškinamasi, ar už Europos Sąjungos fondų investicijų administravimą atsakingos institucijos – VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra ir VšĮ Inovacijų agentūra – tinkamai vykdė savo funkcijas kontroliuodamos Europos Sąjungos lėšomis finansuojamus projektus ir ar ėmėsi būtinų priemonių pažeidimams nustatyti bei pašalinti.

Todėl pagrindinis klausimas labai paprastas: kas apmokės šią sąskaitą? Ne abstrakčiai, ne „sistema“, ne „procesai“, o konkrečiai – iš kieno pinigų bus padengtos klaidos?

Jeigu daugiau kaip 216 mln. eurų finansinė korekcija dengiama valstybės biudžeto lėšomis, ar tai reiškia, kad galutinė našta krenta ant Lietuvos mokesčių mokėtojų pečių? Jeigu ne – iš ko konkrečiai šios lėšos bus susigrąžintos? Iš projektų vykdytojų? Iš rangovų? Iš subrangovų? Iš projektus prižiūrėjusių agentūrų? Iš sprendimus pasirašiusių pareigūnų?

Kas konkrečiai padarė klaidas? Kas patvirtino netinkamas išlaidas? Kas pasirašė dokumentus? Kas turėjo patikrinti, bet nepatikrino? Kas turėjo sustabdyti pažeidimus, bet jų nesustabdė?

Ar bent vienas atsakingas asmuo neteko pareigų? Ar bent vienam buvo pritaikyta drausminė atsakomybė? Ar bent iš vieno bus pareikalauta atlyginti žalą? Ar viešai bus paskelbtas visas projektų, kuriuose nustatyti pažeidimai, sąrašas?

Ir svarbiausia – kada visuomenė sužinos, ar šimtamilijoninė klaidų sąskaita bus išieškota iš kaltų, ar tiesiog, kaip įprasta, tyliai padėta ant visų mokesčių mokėtojų stalo?

Nes kol nėra aiškaus atsakymo, akivaizdu, kad klaidas daro vieni, o sąskaitą galiausiai apmoka visi. Tai nėra sąžininga.