
Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius informavo Eduardą Vaitkų, kad jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas.
Ši istorija svarbi ne tik kaip teisėsaugos sprendimas. Ji svarbi ir politiniu požiūriu, nes dar 2025 m. gegužės 27 d. prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo E. Vaitkus buvo išbrauktas iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierių sąrašo.
Tuo metu viešojoje erdvėje E. Vaitkaus pasisakymai buvo vadinami antivalstybiniais, o Valstybės apdovanojimų taryba rekomendavo iš jo atimti valstybinį apdovanojimą už apdovanotojo vardo žeminimą.
Kitaip sakant, valstybės apdovanojimas iš E. Vaitkaus buvo atimtas viešo politinio pasmerkimo kontekste, kai jo pasisakymai buvo vertinami kaip žeminantys valstybės vardą, o jo atžvilgiu taip pat buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Tačiau dabar paaiškėjo esminė detalė – pats tyrimas nutrauktas.
Iš 2026 m. birželio 5 d. prokuratūros dokumento matyti, kad E. Vaitkus šiame tyrime buvo apklaustas kaip liudytojas apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką.
Taip pat nurodyta, kad jo atžvilgiu buvo taikyta procesinė prievartos priemonė, numatyta Baudžiamojo proceso kodekso 154 straipsnyje. Šis straipsnis susijęs su elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrole, jos fiksavimu ir kaupimu.
Tačiau 2026 m. birželio 5 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-16884-25 buvo nutrauktas.
Prokuratūros dokumente nurodyta aiškiai: tyrimas nutrauktas konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Tai reiškia, kad baudžiamajam persekiojimui būtino pagrindo nenustatyta.
Šioje vietoje kyla esminis klausimas: jeigu prokuratūra galiausiai konstatavo, kad nusikalstamos veikos požymių nėra, kokią reikšmę tai turi ankstesniam politiniam sprendimui atimti iš E. Vaitkaus valstybės apdovanojimą?
Formaliai prezidento sprendimas dėl apdovanojimo ir ikiteisminio tyrimo nutraukimas yra skirtingi procesai. Tačiau viešojoje erdvėje šie dalykai buvo pristatomi tame pačiame politiniame kontekste: E. Vaitkaus pasisakymai buvo įvardijami kaip antivalstybiniai, šiame kontekste jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o po Valstybės apdovanojimų tarybos rekomendacijos G. Nausėda pasirašė dekretą dėl apdovanojimo atėmimo.
Dabar, kai pats tyrimas nutrauktas nenustačius nusikalstamos veikos požymių, atsiranda pagrindas klausti, ar valstybė šioje istorijoje nepaskubėjo su politiniu pasmerkimu.
Dar daugiau klausimų kelia tai, kad žmogaus atžvilgiu buvo taikytos procesinės prievartos priemonės, o vėliau konstatuota, kad nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių apskritai nėra.
Tai jau ne vien E. Vaitkaus klausimas.
Tai klausimas apie valstybės institucijų proporcingumą, politinių sprendimų atsargumą ir ribą tarp realios grėsmės valstybei bei nepatogių, provokuojančių ar valdžiai nepriimtinų politinių pareiškimų.
Jeigu žmogus iš pradžių viešai nubaudžiamas politine prasme, jam atimamas valstybės apdovanojimas, jo atžvilgiu taikomos procesinės prievartos priemonės, o vėliau teisėsauga konstatuoja, kad nusikaltimo požymių nėra, visuomenė turi teisę klausti: kas už tai atsako?
Pranešimą apie tyrimo nutraukimą pasirašė Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Redita Vinterytė.































