Lazdijų rajono Rudaminos miestelio bendruomenė Lietuvos valdžios ir energetikos verslo struktūrų veiksmus apskundė Jungtinių Tautų Aarhuso konvencijos Atitikties komitetui. Praėjusį penktadienį sulaukta patvirtinimo, kad bus tiriama, ar Lietuvos valdžia ir energetikos verslas teisėtai braunasi per žmonių sodybas ir unikalų gamtinį kompleksą pietvakarių Lietuvoje.
Viršuje- taip natūralios balinių vėžlių ir kitų saugomų rūšių buveinės atrodo po energetikų invazijos. Asociacijos „Rudaminos bendruomenė“ nuotrauka. Apačioje: protokolai liudija, kad taip vadinamuose visuomenės supažindinimo renginiuose ES milijonus gavę LitPol Link projekto užsakovai ir vykdytojai diskutavo patys su savimi.
Į Aarhuso konvencijos atitikties komitetą Rudaminos bendruomenė kreipėsi praėjusių metų pabaigoje, prieš tai išnaudojusi visas viešojo intereso gynimo galimybes Lietuvoje. Lietuvos valdininkai ir teismai neįžvelgė problemų dėl to, kad galinga Lietuvos ir Lenkijos elektros energijos jungtis (LitPol Link) projektuota tinkamai neįvertinus technologinių ir vietos alternatyvų bei į planavimą ankstyviausiame etape neįtraukus visuomenės. Negana to, 40 narių turinčiai bendruomenei bei keleto privačių valdų savininkams ėmus aktyviai ginti savo teises, sulaukta spaudimo iš Valstybės saugumo departamento ir verslo struktūrų. Tai tik sustiprino rudaminiškių abejones, ar Lietuvos Respublika iš tiesų laikosi prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų garantuoti žmonių teises į švarią ir saugią aplinką.
Dar 2008 metais valstybių Aarhuso konvencijos šalių trečiasis susitikimas pritarė Kazokiškių bendruomenės skundą ištyrusio Atitikties komiteto išvadoms, kad Konvencijos nuostatos nėra tinkamai perkeltos į Lietuvos teisės aktus ir kad lietuviai negali įgyvendinti Konvencijos jiems garantuojamų teisų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, ratifikuotos konvencijos turi įstatymo galią, todėl jų nuostatos turi būti taikomos tiesiogiai, nepriklausomai nuo žemesnio lygmens teisės aktų. Tačiau, kvalifikuotų teisininkų nuomone, šio principo Lietuvoje nesilaikoma iki šiol, ir tai bus antras kartas, kai Lietuvos institucijų sprendimus tirs ši svarbi tarptautinė organizacija.
Pasak bendruomenę atstovaujančios advokatės Ramunės Ramanauskienės, LitPol Link projekte Aarhuso kovencija, prie kurios Lietuva prisijungė dar 2001 m., buvo šiurkščiai pažeista keletą kartų. Pavyzdžiui, tuometinis energetikos ministras Arvydas Sekmokas be privalomų viešų konsultacijų priėmė sprendimus dėl elektros energijos perdavimo infrastruktūros technologinio pobūdžio. Atitinkamas planavimo ir poveikio aplinkai vertinimo procedūras organizavusios ir vykdžiusios bendrovės Lietuvos energija, LITGRID, LitPol Link bei Sweco Lietuva planavimo etapą po etapo užbaiginėjo patvirtindami protokolus, kuriuose nebuvo nė vieno suinteresuotos visuomenės atstovo parašo. Kuomet vėliau paaiškėjo, kad bendruomenė ir jos pasitelkti ekspertai poveikio aplinkai vertinime iš tiesų aptiko esminių klaidų, tarp jų- kuriozišką „neapsižiūrėjimą“, kad elektros linijos atkarpos galėtų būti grupuojamos su Rail Baltica geležinkeliu, Sweco Lietuva specialistai ir energetikai bandė tai pateikinėti kaip nereikšmingą aplinkybę ir išsisukinėjo prielaidomis apie neva pailgėsiančią linijos trasą. Taip pat, pateikiant klaidingus duomenis apie Europoje panašiuose projektuose dabar taikomų požeminio kabelio intarpų kaštus, buvo pažeista Aarhuso konvencijos nuostata spręsti dėl tinkamiausios linijos tiesimo technologijos, ankstyviausiame etape konsultuojantis su suinteresuota visuomene. Principinį leidimą projektui vykdyti suteikęs Alytaus regioninis aplinkos apsaugos departamentas akivaizdžiai buvo nekompetentinga institucija ir nepajėgė atlikti skaidrios ir nešališkos projekto ekspertizės. Nepaisant minėtų abejotinų veiksmų ir sprendimų, Lenkijoje registruotos bendrovės LitPol Link vadovas Jaroslavas Neverovičius tapo Lietuvos energetikos ministru.
Pažymėtina, kad jau anksčiau pavasarį kitos tarptautinės sutarties- Europos laukinės gamtos ir natūralių buveinių apsaugos konvencijos (kitaip- Berno konvencijos)- biuras Aplinkos ministerijai adresuotame rašte primygtinai rekomendavo nutraukti elektros energijos perdavimo oro linijos statybą ir atlikti nešališką tyrimą dėl neigiamo poveikio statybos zonoje Lazdijų rajone aptinkamoms šios konvencijos saugomoms gyvūnų rūšims bei Žuvinto biosferos rezervatui. Rudaminos bendruomenės narys dr. Ramūnas Valiokas išreiškė nuostabą, kad užuot vykdžiusios šias rekomendacijas, Lietuvos institucijos ir atsakingos organizacijos ėmėsi dar didesnio spaudimo. Bendruomenę pasiekė tūkstantinės sąskaitos už Jaroslavo Neverovičiaus dalyvavimą teismo posėdžiuose, žemės sklypų savininkai kviečiami „susitikti“ su VSD pareigūnais.
Rudaminos bendruomenės pirmininkė Rūta Cimakauskienė patikino, kad bet kokie valdžios ir verslo struktūrų daromi žmogaus teisių ir aplinkos pažeidimai yra kruopščiai registruojami ir apie juos toliau informuojamos tarptautinės organizacijos bei Europos Komisija. Pastarosios vaidmuo šiame projekte taip pat išlieka abejotinas, kadangi, deklaruodama ypatingą didžiųjų energetikos projektų skaidrumą, tuo pačiu metu, ji nesiima jokių prevencinių priemonių užkirsti kelio piktnaudžiavimui galia ir milžiniškomis mokesčių mokėtojų pinigų sumomis.
Papildoma informacija: Asociacija „Rudaminos bendruomenė“, tel. 8 615 34204, el.p. [email protected]
Apie Asociaciją Rudaminos bendruomenė (kodas 300109643). Lazdijų r. Rudaminos miestelio ir aplinkinių vietovių žmonių iniciatyva, bendruomenė buvo įkurta 2005 m., siekiant puoselėti kaimynystę, vietos tradicijas, kultūrinį paveldą bei atstovauti gyventojų interesus. Bendruomenės pirmininkė- Rūta Cimakauskienė. Bendruomenė vienija virš 40 narių, kurie ją išlaiko savo lėšomis.
Rudamina, 2014.07.02
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
