Kaip mes prarandame pilietišką spaudą

Nerašysiu, kodėl jau seniai nebeperku „Lietuvos ryto“... Prieš keletą metų į rankas pateko „Savaitė“. Prie mėgstamos „Respublikos“ „lengvasvoris“ savaitraštis tenkino poreikius. TV programa savaitei, aštri tema, pasaulyje, skaitytojų paštas, kuriame buvo atspausdinti keli mano kritiški straipsneliai, teisininko konsultacijos, margumynai, kryžiažodžiai ir t.t., patiko. Patiko ir vyr. redaktoriaus Arūno Marcinkevičiaus vedamieji ir apžvalginiai straipsniai. Juose kliūdavo buvusiai konservatorių-liberalų vyriausybei. Buvo aštriai kritikuojamos „naktinės reformos“, silpnųjų skriaudimas, neadekvatus vyriausybės skolinimasis, pasėkoje auganti milžiniška skola ir kiti „nusikaltimai“. Kliūdavo ir dabartinei... Žodžiu, žmogus blaiviai vertino situaciją. Tačiau...

Apynasris uždėtas „Respublikai“, privertė sunerimti nekurių periodinės spaudos leidinių redaktorių požiūrį į politines realijas. Tai paskatino „susimąstyti“ ir „Savaitę“. Prieš rinkimus kitoms nuomonėms užsidarė „skaitytojų paštas“. Paštas „veikė“ tik patogiems valdžiai laiškams. Pasikeitė ir vyr. redaktoriaus stilius. Šiandien šis savaitraštis patapo dar vienu valdžios ruporu. Redaktoriaus sąžinė nugrimzdo letargo miegan... Štai Arūno Marcinkevičiaus keli paskutiniai vedamieji (išvadų citatos) ypač aktualiom temom:

„...Ir kaip šio nepavykusio referendumo nepalyginti su kitu, surengtu 2004-ųjų gegužės pradžioje, kai mes sprendėme, ar Lietuvai stoti į Europos Sąjungą. Iki pietų jo rezultatai buvo tiesiog apverktini, o pavakare, pasodinę bulves, žmones masiškai užplūdo balsavimo vietas. Ir referendumas įvyko...“

Kokia trumpa atmintis pas poną Marcinkevičių. Maža to, kad pasiklydo metuose, nesunku buvo bent „Google“-s pasiteirauti.

Viki rašo: - „2003 m. referendumas dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje – privalomasis referendumas dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje. Referendumas vyko dvi dienas –2003m. gegužės 10 ir 11 d. Nors referendumas vyko net dvi dienas, bet rinkėjai nebuvo labai aktyvūs – iš viso prie balsadėžių susirinko 63,37 % visų rinkėjų. Rinkėjų aktyvumas referendumo dienomis:


Taigi, pasodintos bulvės ne prie ko, alus su milteliais ir VRK nulėmė (NE)įvykusį referendumą. Kaip žinia „iš viso“ turėjo būti 75%. Po pirmos dienos buvo visiškas „pravalas“. Paskelbta antra balsavimo diena. Kažkas „Ekspertuose“ jau komentavo antros dienos balsavimo eigą. Būtent nuo 14 val. „Maxima“ ir „T-Market“ pradėjo vilioti bomžus, pageriančius ir namų šemininkes. Tuo labiau, kad ir dokumentų su savim nereikėjo turėti. Žinia pasklido... Valdžiai truk plyšk reikėjo prastumti šį projektą. Juk, pagal Viki: - „2003 m. balandžio 16 d. Atėnuose Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas ir Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis (JAU...aut. past.) pasirašė stojimo į Europos Sąjungą sutartį. Paskutinis žingsnis norint įstoti į ES liko referendumas. (arba spektaklis...aut. past.)

Ratifikavimas ir – „2004 m. gegužės 1 d. Lietuva kartu su 9 kitomis valstybėmis tapo ES narėmis. Norėdamos prisijungti prie Šengeno erdvės ir euro zonos, naujosios narės dar turėjo įvykdyti papildomus reikalavimus.

Toliau ponas Marcinkevičius postringauja: - „...Tad dėl to, kad šis referendumas neįvyko, nei tautos, nei rinkimų komisijų, nei blogo oro kaltinti nereikia. O išvadas galima daryti ir iš to, kaip greitai ši tema buvo pamiršta...“

ŠIĄ temą ponas redaktorius nebuvo prisiminęs ir prieš įvykstant referendumui. Kaip ir visos (išskyrus nesistemines) „media“, šis savaitraštis tylėjo kaip pėlė po šluota. Arba stumė valdžiai palankią nuomonę.

Prieš tai Arūnas Marcinkevičius dėstė mums tiesas apie eurą:

„...Tačiau ką apskritai mums suteiks euras? Juk, kaip mėgsta pabrėžti akademikas E. Gudavičius, bet kokį faktą ar reiškinį būtinai reikia pasverti kitų fone. Taigi mes tapsime labiau lyginami, pvz., su Austrija ar ir toliau būsime „matuojami“ su Rumunija ar Bulgarija? Ar mums svarbu, kad mes jau priklausysime ES branduoliui, ar ir toliau norime likti bendrijos užkaboriuose?...“

Smagu, kai ponas Arūnas „užkaboriais“ skaito euro neįsivedusias valstybes kaip Angliją, Daniją, Švediją. Tegu iš TIK planuojančių įsivesti, Rumunija ir Bulgarija – „užkaboriai“, bet nekyla noras šitaip įvardinti Lenkijos, Čekijos, Vengrijos. Neabejoju, kad šiose šalyse bus atsiklausta Tautos.

Tokie tad pastebėjimai iš šalies. „Nenubiednės“ gal UAB „Savaitė“, jei nebepirksiu ankščiau gerbiamo savaitraščio. O skaitytoją prarado. Gal ir ne vieną...