Kas žinojo?

Visuomeninei komisijai, sudarytai iš garsių Lietuvos teisininkų, baigus tirti gegužės 17-osios smurtavimo prieš mergaitę ir teisėją Neringą Venckienę faktą, buvo paskelbtos išvados, kad prieš šias dvi Lietuvos pilietes bei kitus žmones, paminant Lietuvos Konstituciją, įstatymus bei Tarptautinę vaiko teisių konvenciją, buvo panaudotas smurtas ir prievarta. Dėliojasi koktumą ir šiurpą keliantis siužetų pasiansas. Pamėginkime be nereikalingų emocijų išnarplioti keletą, mano galva, reikšmingų epizodų, kurie gal padės suprasti mūsų valstybės „demokratėjimo“ trajektorijas. Jei žiūrėsime vien tik į Garliavą, labai susiaurinsime kontekstus, o to ir siekia valstybę užvaldžiusi chunta, klijuojanti violetines etiketes visai visuomenei, ieškančiai Lietuvoje „TIE – SOS !“.

Chuntos žygis, užvaldant valstybę, prasidėjo dar prieš pašalinant VSD pulkininką Vytautą Pociūną – pirmiausiai iš Lietuvos, o po to ir iš šio pasaulio. Tai, ką buvo išsiaiškinęs ar užčiuopęs V. Pociūnas, kai garsiai pasakė: „Aš netylėsiu“, jam tikriausiai tie žodžiai ir tapo chuntos pasirašytu mirties nuosprendžiu. Gaila, nespėjo pasakyti – „ iškrito“ Gardine pro atvirą viešbučio langą.

Pedofilijos istorija, nors ir visai apie ką kitką, bet abiejose yra bendras vardiklis ir daug bendrų bruožų. D. Kedys irgi apsisprendė netylėti, kalbėjo, beldėsi į visų įmanomų institucijų duris ir taip pat pasirašė sau chuntos mirties nuosprendį. Chunta nemėgsta žodžio „Netylėsiu“. Gali būti, kad ir A. Ūsas prieš savo teismą leptelėjo: „Imsiu ir pasakysiu“. Šantažo chunta nemėgsta. Kartais atsiranda liudininkai, kurie netyli, po profilaktinių chuntos veiksmų dažniausiai arba užmiršta, ką matę, arba nutyla, arba keliauja Anapilin. Dviem mergaitėms, kurios galėjo ir turėjo paliudyti teisme, švelniai tariant, buvo spustelėtas chuntos klavišas „Delete“. Atrodytų, visai nedaug beliko – tik užčiaupti Neringą Venckienę, įkišti kaliūzėn, tuomet tauta susitaikys ir susitelks ties šviesios ateities kūryba: „Ant Drūkšių ežero šioj pusėj, kur saulė teka iš Rytų“.

Tarp V. Pociūno žūties ir pedofilijos martirologijos gražiai įsikomponuoja ir VSD pareigūnų, K. Braziulio ir V. Damulio, liudijusių Seimo NSGK, bei FNTT pareigūnų V. Gailiaus ir V. Giržado atleidimų iš tarnybų bei viešo suniekinimo istorijos. Istorijos atrodo tarytum būtų siūtos ant vieno kurpalio. Pats bendriausias visų jų vardiklis kyšo tarytum yla iš maišo ir išlenda visai nederamoje vietoje. Visus šiuos mūsų personažus po mirčių ar atleidimų iš darbo užsispyręs juodino „Lietuvos rytas“. Sakytum, sveiku protu beveik nesuvokiamas dalykas, kad demokratijos sąlygomis „laisvoji“ spauda, sau priskirianti sarginio šuns priedermes, gina ne žmones, neturinčius galimybių apsiginti, o juos trypiančią valdžią. Ranka rankon, koja kojon su aukščiau minėtu žiniasklaidos organu savo propagandinėmis laidomis juodino ir „Siauro“ visuomeninis transliuotojas LRT bei kai kurios kitos marginalinės žiniasklaidos priemonės. Jau ne kartą buvo kalbėta apie iš VSD kloakos tikslingai ir periodiškai nutekinamą dozuotą fekalijų informaciją – dezinformaciją, siekiant dangstyti ciniškus chuntos nusikaltimų scenarijus ir veiksmus.

Iki gegužės 17 įvykių Garliavoje atrodė, kad chuntos nešvarios užmačios dar gali būti sutramdytos kietu prezidentės Dalios Grybauskaitės kirčiu ar padorumo nepraradusių seimūnų pastangomis. Į A. Kubilių po FNTT fiasko niekas vilčių nebedėjo, visuomenė suprato, kad jis paklusniai nurijo A .Čapliko nurodymą į bendruosius Lietuvos reikalus nekišti nosies – lai visus Lietuvos klausimus sprendžia „nepriklausomi“ teismai.

Taigi praverkime širmą, kaip teisėsauga mūsų rezonansines bylas sprendžia. V. Pociūno bylai jau ketveri su puse metų, bet ji taip ir nėra pasiekusi teismo. Kvalifikuota, perkvalifikuota tris kartus ir labai panašu, kad numarinta visiems laikams.

Protu nesuvokiamas dalykas, kodėl teisininkai netiria bylos dėl savo kolegos Jono Furmanavičiaus nužudymo. Nužudytas kolega, o jie bylą nugrūdo į stalčius. Kažkas juk jį nužudė. Turėtų tasai „kileris“ atsakyti prieš įstatymą visu griežtumu ir sėsti iki gyvos galvos kalėjimo dirbtuvėse kalti taburečių, kad atlygintų velionio giminėms jo netektį. Jei teisėją nužudė D. Kedys, tai tą teismas turėtų įrodyti ir atstatyti teisingumą. Reikalai kažkodėl sprendžiami stalininiu būdu: „Nėra žmogaus – nėra problemos“. Pagal tokią logiką visa Lietuva galėtų išsišaudyti, liktų vienas, ir jo būtų Lietuva.

Nei teismai, nei Seimo sudaryta specialioji komisija tirti „Snoro“ banko aferos ir FNTT pareigūnų vaidmens joje nepasirodė tokie „uolūs ir principingi“ įstatymo raidės vykdytojai, kaip poligrafo specas R. Palaitis, teisėjas V. Kondratjevas, kurių sprendimai buvo „NEDELSIANT“. Keista, kodėl rezonansinės Darbo partijos slaptos buhalterijos ir pedofilijos bylų nagrinėjimai šiomis dienomis buvo atidėti į rudenį. Gal ant jų plaukuota chuntos ranka užrašė grifą „DELSIANT“? Surastas ir pretekstas – vasara, teisėjai išeina atostogų. Gal Teisingumo ministerija galėtų visuomenei ir pasauliui paaiškinti, kad ES valstybėje Lietuvoje teismai du mėnesius per metus atostogauja ir rezonansinių bylų netiria.

Tad kyla logiškas klausimas, kas už visą šį „bardaką“ valstybėje turėtų atsakyti. Iš viešųjų aukščiausiųjų valstybės pareigūnų pasisakymų negirdėti artikuliuotų paaiškinimų, kas davė nurodymą įvykdyti antikonstitucinį mergaitės pagrobimą Klonio gatvėje ir kas už šį barbarišką vandalizmo aktą atsakingas. Ilgiausio proto žmonės kalba, kad antstolė. Šiek tiek trumpesnio – kad policija, o visai trumpapročiai klausia, kas iš aukščiausios valdžios apie šią ofenzyvą žinojo ir davė nurodymą ją vykdyti. Atsakymų toli ieškoti nereikia. Mergaitės pagrobimo operacijoje dalyvavo įmonės Viešojo Saugumo Tarnyba Prie LR VRM su Sergejus Madalovo daliniais, dalyvavo viešoji policija, liudininkų apsaugos tarnyba – institucijos, pavaldžios vidaus reikalų ministrui A. Melianui. Suprantama, ministras negali vykdyti tokio masto operacijos be savo tiesioginių viršininkų premjero ir prezidentės žinios, detalių suderinimo, leidimo ir įsakymo operaciją vykdyti. Gal dar geriau už juos scenarijų žinojo tie, kas jį kūrė Vytenio gatvėje? Tad dabar ir spręskime, kaip padalinti atsakomybės druską visai mūsų valstybės vykdomosios valdžios vertikalei?.. Teisieji netrintų su „šlanga“ nuo grindinių kreida užrašyto žodžio „TIE –SOS !“, o patys sykiu su tauta jį rašytų.

Liudvikas Jakimavičius