Nors Lietuvos rusų situacija kitokia nei Latvijoje ir Estijoje, kai kurie politikai skirtumo nemato

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Konstantinas Dolgovas pirmadienį pareiškė, kad tarptautinė bendruomenė turėtų ryžtingai reaguoti į grubius rusakalbių gyventojų teisių pažeidimus Baltijos valstybėse ir į augančią politizuotą rusofobiją.

Kaip visada tokiais atvejais, atitinkamoje Lietuvos žiniasklaidoje iš karto pasirodė pranešimai grėsmingomis antraštėmis, tokiomis kaip „Kremlius kaitina katilą Baltijos šalyse“, „Rusų teisių gynimas Putinui gali tapti pretekstu pradėti agresiją Lietuvoje“ ar „Maskvai niežti nagus Ukrainos scenarijų pakartoti ir Baltijos šalyse“ ir pan.

Į šį pareiškimą nedelsiant sureagavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas. Pasak jo, jam tai kelia susirūpinimą, ir nors Lietuva tiesiogiai Rusijos pareigūno nebuvo minima, vistiek reikėtų ryžtingo bendro visų trijų Baltijos valstybių atsako.

„Matau analogiją su Ukraina, kur būtent rusakalbių teisių gynimas buvo pateikiamas kaip pretekstas, išgalvotas pretekstas pradėti karinį puolimą <...> Tie žodžiai, kurie vis kartojasi, gali tapti veiksmais”, – LRT laidoje „Teisė žinoti” visus perspėjo A. Paulauskas.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius reagavo santūriau, teigdamas kad neverta reaguoti į kiekvieną tokį pareiškimą, tačiau jo bendrapartietis premjeras Algirdas Butkevičius išsakė visiškai priešingą požiūrį.



Vieną įdomesnių nuomonių tuo klausimu išdėstė konservatorius Audronius Ažubalis. Jo manymų, gali būti, kad Rusija nori išprovokuoti kokiems nors neapgalvotiems veiksmams ar pareiškimams. Todėl, pasak šešėlinės vyriausybės užsienio reikalų ministro, galima...  išsikviesti ambasadorių ir tiesiai šviesiai jam pasakyti, ką mes manome.



Rusų kultūros draugijos „Otečestvo“ Irina Rozova siūlo visiems ataušti ir pagaliau nustoti taip aštriai reaguoti į šitą kasmet Rusijos iškeliamą temą.