Pažangos strategija „Lietuva 2050“ rengiama naudojant inovatyvų Foresight metodą

„Lietuva 2050“: apibrėžti keturi galimi šalies scenarijai, ekspertai juos gilins teminėse diskusijose



Lietuva nuo seno garsėjo gausiais ir solidžiai kainuojančiais valstybės ateities strategijų kūrimais.

Ypač mūsų šalį išgarsino „Lietuvos valstybės Didžioji (bendroji) strategija“, kuri iki šios dienos yra įslaptinta.

Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė šioje srityje taip pat pluša dirba išsijuosus – tęsiasi Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ parengiamieji darbai.

Gegužės ir birželio mėnesiais Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje įvyks šešios diskusijos, kuriose įvairių sričių ekspertai aptars galimus Lietuvos ateities scenarijus pasitelkdami valstybės raidai svarbias temas: tai saugumas, visuomenė, švietimas (mokslas, technologijos), ekonomika, klimato kaita, valstybės valdymas. Pirmoje diskusijoje, kuri vyks gegužės 16 d. Vilniaus universitete (VU), ekspertai kalbėsis apie valstybės ateities saugumo perspektyvas, vaidmenį regione ir tarptautinėje aplinkoje.  

Kovo mėnesį VU ir Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) surengtose ateities scenarijų rengimo dirbtuvėse įvairių sričių ekspertai, mokslo, verslo, kultūros, visuomenės atstovai apibrėžė keturių pagrindinių galimų Lietuvos ateities scenarijų kontūrus. Kiekviename iš šių scenarijų atsispindi ir šešios tolesnei valstybės raidai per artimiausius kelis dešimtmečius svarbios teminės dimensijos, kurias toliau analizuos ir gilins konkrečios temos ekspertai.

Bus aptartos valstybės ateities saugumo perspektyvos

Gegužės 16 d. VU kartu su STRATA rengia pirmąją diskusiją apie globalią saugumo situaciją ir Lietuvos ateities perspektyvas. Pasak saugumo diskusijos koordinatoriaus, STRATA politikos analitiko Justino Mickaus, tarptautinės politikos ir saugumo dimensija – viena svarbiausių mąstant apie Lietuvos ateitį ir formuojant galimus Lietuvos raidos scenarijus iki 2050 m.

„Auganti įtampa tarp demokratinių ir autokratinių valstybių, spartėjanti sisteminė konkurencija tarp Vakarų ir Kinijos, Rusijos karas Ukrainoje ir agresyvi veikla Afrikoje, demokratijos erozija JAV ir Europoje – vienos ryškiausių šiandien tarptautinę sistemą formuojančių tendencijų“, - pabrėžė J. Mickus.

Saugumo ekspertų vertinimu, Rusijos pradėtas karas Ukrainoje iš esmės keičia po šaltojo karo nusistovėjusią Europos saugumo architektūrą ir turės ilgalaikių padarinių tarptautinei saugumo politikai. Neapibrėžtumą dėl ateities skatina ir auganti globali Kinijos įtaka.

„Nors Lietuvos saugumas ateityje ir toliau liks neatsiejamas nuo kolektyvinio saugumo NATO ir ES sudėtyje, šios Vakarų politinės struktūros, tikėtina, pačios reikšmingai keisis reaguodamos į dabarties ir ateities iššūkius, -  atskleidė J. Mickus. – Laviruodama tarp šių iššūkių, Lietuva privalės plėtoti aktyvią, išradingą, efektyvią, tvarią ir „vertybiškai pragmatišką“ užsienio ir saugumo politiką. Tad svarbus klausimas: kokia gali ir turi būti Lietuvos geopolitinė strategija siekiant klestėjimo epochoje, kuri jau šiandien vadinama „istorijos pabaigos“ pabaiga?“

Diskusijoje planuojama analizuoti, kokie gali būti Vakarų ir Rusijos santykiai per artimiausius kelis dešimtmečius, kaip užtikrinti produktyvų JAV ir ES bendradarbiavimą ir NATO bei ES papildomumą, taip pat – kokia yra lietuviška ES vizija, kaip Lietuva turėtų remti trapias demokratijas. Ekspertai aptars, kaip tarptautinius santykius ir saugumą keis naujos technologijos, kokias naujas galimybes užsienio ir saugumo politikoje Lietuvai atveria klimato kaitos, energetinės transformacijos ir aplinkosaugos klausimai.

Diskusijoje sveikinimo žodį tars VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas, Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata. Įvadinį pranešimą skaitys VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) lektorius dr. Marijušas Antonovičius. Ekspertų diskusijoje dalyvaus Lietuvos nepriklausomybės akto signataras Albinas Januška, Europos Parlamento narys Andrius Kubilius, ICONS projekto vyr. mokslininkė prie Merilando universiteto (JAV) Eglė Murauskaitė, VU TSPMI profesorė Ainė Ramonaitė, VU TSPMI direktorė dr. Margarita Šešelgytė. Diskusijos moderatorius – VU TSPMI lektorius Vytis Jurkonis.

Renginys vyks gegužės 16 d. nuo 15 val. VU Mažojoje auloje (Universiteto g. 3, Vilnius). Ekspertų diskusijos transliaciją galima stebėti Vyriausybės kanceliarijos, Vilniaus universiteto socialinio tinklo „Facebook“ paskyrose. Diskusiją taip pat transliuos LRT.lt portalas.

Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2050“ rengiama naudojant inovatyvų ateities įžvalgų (ang. Foresight) metodą. Planuojama strategijos įgyvendinimo trukmė – daugiau kaip dvidešimt metų (nuo 2024 iki 2050 m.). Pateikti projektą Seimui numatoma iki 2023 m. kovo 10 d. Strategiją „Lietuva 2050“ rengia Vyriausybės kanceliarija, bendradarbiaudama su Seimo Ateities komitetu, STRATA ir Vilniaus universitetu.