20 metų narkotikus pardavinėjusios policijos gaujos byloje sunaikinti įrodymai(28)

Stebuklai: 20 metų narkotikus pardavinėjusios policijos gaujos byloje sunaikinti įrodymai, gaujos vadas „metų seklys“ T. Ruchtinas išvengė kalėjimo

Panevėžio apygardos teisme vyksta stebuklai: šiame teisme teisiama 18 ekskomisarų iš Šiaulių Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos (ONTT), kurie daugiau nei 20 metų kontroliavo narkotikų prekybą Šiaulių regione, tačiau paskutiniame teismo posėdyje paaiškėjo, kad sunaikinti bylos įrodymai – įtariamųjų pokalbiai telefonu.

Teigiama, kad bylą tyrusi prokurorė V. Bartušienė pristatė teismui telefoninių pokalbių išklotinių sunaikinimo aktą prokuroro Gedgaudo Norkūno nurodymu.

Prokurorą Norkūną 2018 m. rugsėjo 28 d. posėdyje tą padaryti buvo įpareigojęs teismas. Įdomu tai, kad prokuroro G. Norkūno nurodymu diskai sunaikinti, surašytas sunaikinimo aktas, o šis pristatomas vėl prokuroro nurodymu. Byla nebaigta nagrinėti, o daiktiniai ar rašytiniai įrodymai naikinami?

Kas ką rezga ir kas ką išsukinėja?

Negana to, paaiškėjo, kad šios ekskomisarų gaujos vadeiva, „metų seklys“ T. Ruchtinas, kuris klastojo bylas nekaltiems žmonėms, ir kuriam Klaipėdos teismas jau buvo paskyręs 4,5 metų laisvės atėmimo bausmę, nutartį apskundė.

Klaipėdos apygardos teismas panaikino anksčiau skirtą realią puspenktų metų laisvės atėmimo bausmę ir 2018 metų spalio mėn. paskelbtu nauju nuosprendžiu T. Ruchtinui skiria tik 2,5 metų laisvės atėmimo bausmę jos vykdymą atidedant dvejiems metams. Švelnindamas bausmę, teismas atkreipė dėmesį, kad nusikaltimus T. Ruchtinas padarė dar 2012 metais, o nuosprendį išgirdo tik šiemet – tai yra praėjus šešeriems metams. „Darytina išvada, kad dėl to sumažėjo bausmės efektyvumas ir labai griežtos bausmės paskyrimas prieštarautų bausmės paskirčiai“, – rašoma teisėjų Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno nuosprendyje.

Buvęs policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis.

Buvęs policijos generalinis komisaras, Vidaus reikalų ministras, dabartinis premjeras S. Skvernelis, kuriam vadovaujant policijai Šiaulių ONTT prekivao narkotikais, tačiau Skvernelis apie tai neva nieko nežinojoem 2015 m. kreipėsi į pareigūnus ir prašė jų: „NIEKADA NESIKLAUPKITE PRIEŠ NETEISYBĘ, SMURTĄ, SPAUDIMĄ, BAIMĘ. NIEKADA NEATSUKITE NUSIKALTĖLIUI NUGAROS.“ ,,NESIKLAUPTI ANT KELIŲ PRIEŠ KRIMINALINĮ PASAULĮ, KOVOTI, NEPASIDUOTI, NEBIJOTI“.

O dabar pažiūrėkime į jų tikruosius veidus. Ar patiems pareigūnams-nusikaltėliams yra prieš ką klauptis?

Lietuvos teisėsaugos „žvaigždynas“ , kuris papuolė į savo pačių voratinklį. Čia tik jų mažoji dalis.

REZONANSINĖ Šiaulių AVPK ONTT ekskomisarų nusikalstamo susivienijimo byla, kaip buvo iš anksto numatyta suderintuose grafikuose sausio 8 d. neįvyko.

, nes viena neeilinė liudininkė Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Violeta Bartušienė į posėdį neatvyko. Ji atliko šio nusikalstamo susivienijimo ikiteisminį tyrimą po to, kai ši byla buvo sustabdyta.

Kas gali paneigti, kad sustabdyta dėl to, nes per daug aukštų pareigūnų įklimpo į šį voratinklį. Jų buvo net 40!

Didžioji dalis nubyrėjo ir šiuo metu kaltinamųjų liko tik 18. Tai: Remigijus Dereškevičius, Remigijus Zykas, Tomas Ruchtinas, Ričardas Pocius, Renatas Ivanovas, Gediminas Aina, Gediminas Motiejūnas, Giedrius Vaitkus, Vytenis Maščinskas, Rolandas Grigalaitis, Arūnas Jankus, Arminas Lipskis, Arvidas Budrys, Gintautas Golovnia, Raimondas Ripinskas, Pavelas Osipovas, Kęstutis Purvinis, Robertas Paštuolis.

Šie visi vyrai tebemina (nuo 2014 m. spalio 14 d.) Panevėžio apygardos teismo slenksčius.

Kur dingo komisarų drąsa? Ko jie taip išsigando, kad lenda po kėdėmis, slepia veidus?

Pradžioje iškilus viešumon komisarų padarytiems nusikaltimams, bylą nagrinėjo patys šiauliečiai ir ji buvo sustabdyta. Nekaltai nuteisti ir įkalinti sutuoktiniai Malinauskai už nepagrįstą baudžiamąjį persekiojimą apskundė nutartį.

Bylos nagrinėjimas atnaujintas tik tada, kai jie buvo įkalinti. Ją perėmė Generalinė prokuratūra paskirdama kontroliuoti LR Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorą Gelgaudą Norkūną.

Ikiteisminį tyrimą atliko šios dienos liudytoja – Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Violeta Bartušienė.

PAREIGŪNAI NEPAKALTINAMI?

Pagal gaunamus pranešimus ir visiems prieinamą viešąją informaciją pareigūnai beveik visais atvejais išvengia atsakomybės. Kaip minėjau, po atlikto Šiaulių ONTT pareigūnų ikiteisminio tyrimo iš 40 įtariamųjų pareigūnų liko tik 18.

Šie, nebe pirmą kartą bando keisti parodymus ir išsisukti nuo atsakomybės. Atsirado gera proga, kai po keturių metų nagrinėjimo, išėjus teisėjui P. Šimkui į pensiją, byla pradėta nagrinėti iš naujo. Šios dienos posėdyje T. Ruchtinas davė žodinį ir rašytinį paaiškinimą, neva jis buvo prokuroro G. Norkūno suklaidintas ir priverstas duoti melagingus parodymus.

Tuo pačiu paprašė prokurorą nušalinti, nes jis klastojo bylą, įkalbinėjo prisiimti kaltę, kurios nepadarė. Eilę metų jis apie tai nekalbėjo.

Gal jaučia, kad gali išvengti atsakomybės? T. Ruchtinas, kuriam Klaipėdos teismas jau buvo paskyręs 4,5 metų laisvės atėmimo bausmę, nutartį apskundė. Klaipėdos apygardos teismas panaikino anksčiau skirtą realią puspenktų metų laisvės atėmimo bausmę ir 2018 metų spalio mėn.

paskelbtu nauju nuosprendžiu T. Ruchtinui skiria tik 2,5 metų laisvės atėmimo bausmę jos vykdymą atidedant dvejiems metams.

Švelnindamas bausmę, teismas atkreipė dėmesį, kad nusikaltimus T. Ruchtinas padarė dar 2012 metais, o nuosprendį išgirdo tik šiemet – tai yra praėjus šešeriems metams.

„Darytina išvada, kad dėl to sumažėjo bausmės efektyvumas ir labai griežtos bausmės paskyrimas prieštarautų bausmės paskirčiai“, – rašoma teisėjų Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno nuosprendyje. Ar tempiant ,,gumą“ Panevėžio apygardos teisme nebus analogiška pabaiga?

Pagyvensim, pamatysim.

T. Ruchtinas buvo pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir įgaliojimų viršijimo, padarant didelę žalą fizinių asmenų (sutuoktinių Malinauskų) interesams, neteisėtą narkotinių medžiagų įgijimą, laikymą bei gabenimą turint tikslą jas platinti, dokumentų klastojimą ir melagingų parodymų davimo organizavimą.

Nukentėjusioji Tatjana Malinauskienė iš Valstybės siekė prisiteisti 100 tūkst. eurų sumą.

Kokią sumą ji gavo ar negavo neatskleidžiama. Sutuoktiniai Malinauskai išteisinti ir paleisti į laisvę.

Šioje byloje T. Ruchtino tęstiniai nusikaltimai.

Ar galima juo tikėti apkaltinant prokurorą nesąžiningumu? Teisėjas netenkino nušalinimo, nors to prašė ne tik T. Ruchtinas, bet ir kaltinamasis Remigijus Zykas, kuris pabrėžė, kad pats kaltinamasis prisipažįsta, kad prokuroro įtakotas davė melagingus parodymus. Kas svarbiausia, kad jo duoti melagingi parodymai ikiteisminiame tyrime pakenkė daugeliui kaltinamųjų.

Todėl R. Pocius ir R. Zykas išdėstė savo nuomonę. Jie teigė, kad prokuroras veikė nesąžiningai ir turi apsispręsti pats dėl tolimesnio bylos nagrinėjimo.

Advokatas Ž. Rutkauskas palaikė savo ginamąjį remdamasis BPK 58 straispsnio 1 d. 4 punktu nurodydamas, kad esant pagrįstoms abejonėms prokuroras neturėtų tęsti bylos nagrinėjimo ir prašė teismo jį nušalinti.

VIENI NUSIKALTIMAI DENGIA KITUS?

Perėmus kontrolę LR Generalinei prokuratūrai ir atnaujinus bylos nagrinėjimą, atliekant ikiteisminį tyrimą prokurorei Violetai Bartušienei skubiai sunaikinti kompaktiniai diskai su pareigūnų pokalbių įrašais. Kodėl?

Gal, kad nuslėpti dalį nusikaltėlių? Be abejonės, turint telefoninius įrašus, pasimatytų atliekančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų (t. sk. ir prokuroro) galimai nusikalstami veiksmai ir išryškėtų visa Šiaulių AVPK nusikaltėlių ,,grandinėlė‘‘, jų tarpusavio santykiai darant nusikaltimus.

Ar ne dėl tos priežasties Šiaulių apygardos prokuroras bendradarbiavęs ir veiksmus derinęs su kaltinamuoju Tomu Ruchtinu kažkodėl pats kaltinimų išvengė? Keista ir tai, kad Šiaulių STT vadovas Darius Balčiūnas, kuris ne kartą informuotas apie narkotikų ,,verslą“ Šiauliuose, tylėjo.

Šiuo metu paskirtas eiti STT Vilniaus valdybos viršininko pareigas penkerių metų kadencijai. Juk prie šios Prezidentės nieko naujo, kai galimai nusikaltėliai lipa karjeros laiptais arba apdovanojami ordinais ir medaliais.

Tokia praktika matoma plika akimi. Po Šiaulių narkotikų prekeivių skandalo narkotikų ,,verslas“ visoje respublikoje sparčiai auga.

Gal to ,,verslo“ kontrolei geriau savas ,,stogas“? Juk algos mažos, nejaugi pastoviai basomis kojomis išmaldos prašysi mitinguose po Seimo langais?

Tarsi, gavęs nuobaudą Šiaulių AVPK vadovas E. Lapinskas sukeistas vietomis su Panevėžio vadovu R. Bobinu. Kodėl?

Ar tai irgi rokiruotė, kad savi pridengtų savus? Blogiau E. Lapinsko pavaldiniams. Šis į Panevėžio vadovo kėdę, pavaldiniai į kaltinamųjų – to pačio miesto teisme.

Šiaulių ,,amaras“ persikraustė į Panevėžį, tarsi, maža nusikaltėlių gaujų Panevėžyje!?

APKLAUSIAMA LIUDYTOJA V. BARTUŠIENĖ

Panevėžio apygardos teisme kaltinamieji ir jų gynėjai uždavė ne mažai klausimų Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorei Violetai Bartušienėi. Kaltinamojo Armino Lipskio advokatas Giedrius Danėlius klausė Violetos Bartušienės dėl sunaikintų telekomunikacijų išduotų kompaktinių diskų su telefoniniais pokalbių įrašais bei jos abejotinu darbu, atliekant ikiteisminį tyrimą.

Kaltinamasis Arvidas Budrys pasisakė ir prokurorei uždavė analogišką klausimą. Remiantis pokalbių išklotinėmis, dalis kaltinamųjų galėtų įrodyti savo nekaltumą, o dalis atsiskleistų.

Jų klausimuose pagrįstos abejonės. Sunaikinus diskus, kaltinamiesiems iškilo ir kiti su jais susieti klausimai.

Kur tada tų pokalbių rašytinės išklotinės? Atvykusi į teismo posėdį V. Bartušienė į kaltinamųjų ir jų gynėjų svarbesnius klausimus atsakyti negalėjo dėl atminties stokos. Keisčiausia tai, kad iš anksto žinojo ir atsivežė į posėdį sunaikintų telefoninių įrašų akto kopiją.

Kaltinamiesiems ir jų gynėjams kilo pagrįstas klausimas, kas tokius nurodymus jai davė ne teismo posėdžių metu? Be to sunaikinto akto originalas privalėjo būti bylose ir tik teisėjas turi teisę spręsti ar jį reikia peržiūrėti ar pagarsinti vykstant teismo posėdžiams, be šios liudytojos paslaugų.

Žiniasklaidos žiniomis prokurorė V. Bartušienė pristatė teismui telefoninių pokalbių išklotinių sunaikinimo aktą prokuroro Gedgaudo Norkūno nurodymu.

Prokurorą Norkūną 2018 m. rugsėjo 28 d. posėdyje tą padaryti buvo įpareigojęs teismas. Įdomu tai, kad prokuroro G. Norkūno nurodymu diskai sunaikinti, surašytas sunaikinimo aktas, o šis pristatomas vėl prokuroro nurodymu. Byla nebaigta nagrinėti, o daiktiniai ar rašytiniai įrodymai naikinami?

Kas ką rezga ir kas ką išsukinėja?

TEISMO POSĖDIS VOS DVI VALANDOS

Teismo posėdis nutrauktas dėl Gedimino Ainos ligos. Jis posėdžio pradžioje padarė pareiškimą, kad atvyko turėdamas daugiau nei 39 laipsnius karščio. Atvyko tik dėl to, kad niekas neįtartų, kad vilkina bylos nagrinėjimą. Ankstesniuose posėdžiuose jo gynėjas A.Milutis ne kartą už tai baustas. Jis beatodairiškai trukdydavo teismo posėdžius į juos neatvykdamas ir nepranešdamas apie neatvykimo priežastis.

Gediminas Aina atsargus. Yra dėl ko nerimauti, nes jam kaltinimų pareikšta kaip Hitleriui.

A. Milutį teismas jau yra tris kartus nubaudęs už neatvykimą į posėdžius be pateisinamos priežasties.

2015 m. balandžio 16 d. nutartimi jam skirta 3 MGL dydžio (112,98 euro) bauda, 2016 m. spalio 13 d. nutartimi – 5 MGL dydžio (188,30 euro) bauda. Pastaroji bauda advokatui prašant (kaip neatvykimo priežastį jis nurodė ligą) buvo sumažinta iki 3 MGL dydžio (112,98 euro) baudos.

Abi baudas advokatas A. Milutis sumokėjo.

2018 m. sausio 18 d. vėl eilinį kartą buvo trukdomas teismo darbas. Teisėjui ir prokurorui tuomet truko kantrybė.

Teismas priėmė nutartį nubausti kaltinamojo G. Ainos advokatą A. Milutį griežtesne bauda. Jis be pateisinamos priežasties neatvyko į teismo posėdį.

Teismas jam skyrė 10 MGL dydžio, t. y.

500 eurų baudą. Tas pats pasikartojo ketvirtą kartą.

Matyt, gynėjas A. Milutis nepasimokė.

Jis dar kartą 2018 m. gegužės 8 d. buvo nubaustas 20 MGL (1000 Eur) dydžio bauda už tai, kad jis be pateisinamos priežasties kelis kartus iš eilės nevykdė teisėto teismo nurodymo dalyvauti teisiamajame posėdyje, taip trukdydamas išnagrinėti bylą.

Pasikeitus teisėjui, A. Milutis parašė pareiškimą, dėl 1000 eurų baudos panaikinimo ar sumažinimo jos dydžio.

Uždarame teismo posėdyje, teisėjas S. Bagdonavičius nusprendė netenkinti advokato A. Milučio prašymo atnaujinti terminą prašymui dėl baudos panaikinimo ar jos dydžio sumažinimo. Tačiau bauda nėra panaikinta ar pakeista, ji – galiojanti.

Keista, kad tai bandoma slėpti nuo visuomenės. Juk teisingas teisėjo sprendimas, kaip šiuo atveju, tik padidintų teismų ir teisėjo autoritetą, kuris kritęs žemiau juosmens lygio, matant teismų darbo visumą.

Šį kartą advokatas teismo darbo nevilkino, tačiau tam pasitarnavo su ligos simptomais į posėdį atvykęs jo gynamasis G. Aina.

Argi reiktų iš Šiaulių važiuoti į Panevėžį su aukšta temperatūra virš 39,3, kai sergi? Nejaugi Šiaulių gydytojai negeba išduoti pažymos apie ligą?

O gal siaučiant gripo epidemijai, norėta pasidalinti ligos bacilomis su kitais? Teisėjas S. Bagdonavičius ir prokuroras G. Norkūnas suabejojo kaltinamojo nuoširdumu.

Pateisinamos priežastys dėl ligos sumažėjo, kai teisėjas P. Šimkus pareikalavo kaltinamųjų, kad teismui būtų pristatyta medikų pažyma, kad kaltinamieji dėl ligos negali lankyti teismo posėdžių.

Tuomet ligos išgaravo, o medikai nedrįso jų išduoti. Šį kartą teisėjas S. Bagdonavičius padarė pertrauką ir skubiai iškvietė med. pagalbą.

Patikrinus, paaiškėjo, kad kaltinamasis G. Aina turi aukštą temperatūrą.

Medikai teismo salėje tikrina G.Ainos sveikatos stovį.

Neliko nieko kito, kaip dėl ligos teismo darbą stabdyti. Beje, G. Aina ir jo gynėjas pastoviai trukdo teismo darbą. G. Aina ne pirmą kartą į posėdžius atvyksta su aukšta temperatūra. Pasiteiravus medikų, nesunku įsitikinti, kad aukštą temperatūrą įmanoma sukelti dirbtinu būdu.

Tam yra ne viena priemonė, kaip tą padaryti. Tai gana paprastas būdas gauti biuletenį-nedarbingumo pažymėjimą ar pasinaudoti liga įvairiais kitais atvejais.

Mokiniai tą daro simuliuodami eiti į mokyklą. Tikėkimės, kad šį kartą ne tas atvejis.

Vis tik realiai respublikoje siaučia gripo epidemija.

POSĖDYJE DALYVAUJA DELFI PORTALO ATSTOVAI

Šia rezonansine pareigūnų byla susidomėjo portalas delfi.lt.

Pagaliau šia rezonansine byla susidomėjo delfi.lt redakcijos specialusis korespondentas Dainius Sinkevičius.

Jis su operatoriumi dalyvavo teismo posėdyje ir domisi ne vienu kriminalinio pasaulio nusikaltimu. Sausio 22 d. nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje pristatys savo knygą „Pravieniškių mafija“.

Taip pat pirmą kartą viešai bus parodytas dokumentinis filmas „Pravieniškių mafija“. Jį sukūręs Dainius Sinkevičius sako, kad tai yra savotiškas knygos tęsinys.

Sekantis teismo posėdis vasario 8 d. Reikia iš anksto prognozuoti, kad sergančių bus daugiau. Būtų gerai, kad prognozės, kaip sinoptikams, nepasitvirtintų.

Kokią nepataisomą žalą daro narkotikai, galima internete pažiūrėti buvusio narkomano, šiuo metu Viešosios įstaigos „Naujas gyvenimas“ vadovo Marijaus Balčiūno dokumentinį filmą „Kitas pasaulis‘‘. Jis lankosi po Vilniaus narkomanų landynes. Ir visa tai tokių teisėsaugos pareigūnų, kurie aprašyti šiame straipsnyje, darbo rezultatas. Tai siaubinga!