A. Nakas: Seimo narys yra tas asmuo, kuris gali ginti bendrus interesus, kai to skelbiasi negalintys padaryti prokurorai(31)

Šių metų birželio mėnesio pabaigoje buvo gauta informacija apie LR Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD) neskaidriai vykdomus viešuosius pirkimus.

Patikrinus informaciją ir surinkus reikiamą medžiagą, paaiškėjo įdomūs faktai.

2010 metais buvo paskelbtas atviras konkursas – dėl gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos (GPIS) pirkimo.

Konkursą laimėjo ir sutartį penkeriems metams 2011 m. pasirašė bendrovių „HNIT-Baltic“ ir „ NT Service“ konsorciumas, pasiūlęs 4,3 mln. eurų kainą bei dar 434 tūkst. eurų mokestį kasmet už sistemos priežiūrą.

Su gyventojų perspėjimo SMS žinutėmis konkursą paskelbusiu Vidaus reikalų ministerijai pavaldžiu PAGD bylinėjosi šį konkursą pralaimėjusi Izraelio bendrovė „eVigilo“. Nors šios įmonės kartu su partneriais Lietuvoje pateiktas siūlymas buvo beveik 1,5 mln. litų pigesnis, departamentas tuomet pasirinko bendrovę „NT Service“.

Dar vykstant atvirajam konkursui specialistams abejonių kėlė ne tik kaina, bet ir reikalavimas naujovę įdiegti per itin trumpą laiką. Projektui planuojamus išleisti milijonus siūlyta verčiau skirti prastai veikiančiai Bendrojo pagalbos centro sistemai tobulinti. Buvo kritikuojamas ir pasirinkimas įsigyti dar niekur neišbandytas technologijas, nors Izraelio bendrovės sistema jau yra įdiegta ir sėkmingai veikia ne vienoje šalyje.

Tačiau tuomet VRM vadovavęs Raimundas Palaitis konkurso nestabdė, aiškindamas, kad projektas esą finansuojamas ne Lietuvos, bet ES lėšomis.

Specialistų perspėjimai pasitvirtino – milijonus kainavusi sistema, kuri gyventojus trumposiomis SMS žinutėmis turėjo įspėti apie didelius gaisrus, avarijas ar gamtos stichijas, ir šiandien neveikia taip, kaip buvo tikėtasi. Todėl vėl su ta pačia bendrove „NT Service“ buvo sudaryta papildomai 1,4 mln. litų (apie 400 tūkst. eurų) kainavusi sistemos techninės priežiūros paslaugų pirkimo 2013 m. spalio 15 d. sutartis.

Valstybės kontrolierių vertinimu, ir tuo metu bendrovei buvo sudarytos išskirtinės sąlygos. Dar pusantro milijono litų departamentas paklojo vien už tai, kad sistema būtų prijungta prie 3G tinklo.

2015 m. gegužės 22 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs kasacinę bylą dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos įvykdyto konkurso, įvertinęs viešojo pirkimo procedūrų metu padaryto pažeidimo svarbą, kilusius padarinius, atsižvelgdamas į viešojo pirkimo sutarties pobūdį ir vertę (14 998 972,45 Lt arba 4 344 002,68 Eur), paskyrė 100 tūkst. eurų dydžio baudą, kurią departamentas privalės sumokėti valstybei, jam dar teks atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.

Bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija tai pat pažymėjo, kad ekspertų prieš tai susiklostę santykiai su perkančiąja organizacija (PAGD) ginčo sprendimui yra reikšmingos aplinkybės, iš tiesų galėjusios padaryti įtaką tiekėjų pasiūlymų vertinimui. Kasacinio Teismo nuomone, dėl šių aplinkybių konkurso organizavime susidarė „uždaro rato“ sistema, galėjusi iškraipyti sąžiningą tiekėjų varžymąsi.

Šiais metais vėl buvo organizuojamas naujas viešasis konkursas BPC (Bendrojo pagalbos centro) aptarnavimo paslaugų pirkimui. Pilotinio projekto tikslu tapo sukurti asmenims, turintiems kalbos ar klausos negalią, pagalbos kreipimosi sistemą, kuri leistų tiesioginiai realiuoju laiku susisiekti su BPC operatoriumi dėl pagalbos suteikimo, panaudojant išmaniuosius telefonus, planšetinius kompiuterius.

Kilo abejonės dėl galimai neskaidraus naujo viešojo pirkimo konkurso vykdymo bei kitų netinkamai atliktų veiksmų. Todėl buvo susisiekta su konkurso organizatoriais.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijai Viešojo pirkimo komisijos pirmininkas Antanas Paulikas patvirtino, kad konkurso dalyviai pasiskirstė tokiu būdu: 1. UAB „NT Service“ – pasiūlymas 30753,36 Eur; 2. UAB „Lexita“ – pasiūlymas 26000,00 Eur.

Tačiau ir vėl konkurso nugalėtoja buvo paskelbta UAB „NT Service“, nes tik ši bendrovė turi PAGD sistemos valdymo kodus, kuriuos pasiliko sau po anksčiau atliktų darbų.

A. Paulikas išaiškino, kad Pagalbos kreipimosi sistemą, skirtą asmenims su kalbos ir klausos negalia, pilotinį variantą sukūrė ir įdiegė UAB „NT Service“, kurios paslaugos buvo apmokėtos iš biudžeto lėšų. Tačiau pagal pasirašytą su bendrove „NT Service“ sutartį, autorinės ir kitos intelektinės nuosavybės teisės liko UAB „NT Service“, „todėl sistemos valdymo kodai PAGD nebuvo perduoti“.

Šio keisto konkurso organizatoriai taip ir nepaaiškino – kam reikėjo organizuoti viešąjį pirkimą, jei iš anksto buvo aišku, kad konkursą, nepriklausomai nuo pasiūlytos kainos dydžio, laimės įmonė, turinti valdymo kodus.

Reikia atkreipti dėmesį, kad ilgą laiką ministerijos ir jai pavaldžių departamentų skelbtus viešuosius pirkimus paprastai laimi būtent UAB „NT Service“.

- Gal būtų tikslinga kreiptis į prokuratūrą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo? , – ekspertai.eu paklausė Seimo Antikorupcijos komisijos nario Audriaus Nako.

- Cha, cha, cha, cha... Vilniaus apygardos prokuratūra prieš metus pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl PAGD sutarties su „NT Service“ po to, kai į prokurorus kreipėsi Valstybės kontrolė.

Valstybės auditorių duomenimis, už GPIS priežiūrą galėjo būti permokėta apie 145 tūkst. eurų, nes paslaugos jau buvo numatytos su ta pačia bendrove anksčiau sudarytoje sistemos kūrimo sutartyje.

PAGD tai neigė nurodydama, kad sistemos kūrimo ir sistemos priežiūros konkursuose nurodytos skirtingos paslaugos. Tačiau Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rita Stundienė informavo, jog ikiteisminis tyrimas nutrauktas šių metų balandį, prokurorams nenustačius nusikalstamos veikos.

- O kas sumokės Aukščiausiojo Teismo paskirtą 100 tūkstančių eurų baudą?

- Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis užtikrino, kad nesieks baudos išieškojimo iš kaltų asmenų-pareigūnų, organizavusių viešąjį pirkimą. Mano giliu įsitikinimu, mūsų valstybėje nėra realizuojamas žalos išieškojimas regreso tvarka. Tai ir tampa pagrindine priežastimi nebaudžiamai daryti pažeidimus, piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ar netinkamai vykdyti pareigas.

- Kokia išeitį matote tam, kad būtų užkirstas kelias panašiems viešiesiems pirkimams, jei prokuratūra nuolat nutraukia ikiteisminius tyrimus, nesugebėdama, kaip visada, įžvelgti nusikaltimo sudėties?

- Ne kartą akcentavau, kad teisėsaugininkams net ir nenustačius nusikaltimo sudėties, žalos padarymo faktas išlieka. Tokiais atvejais būtina tinkamai išnaudoti viešojo intereso gynimo mechanizmą.

Akivaizdu, jog tai yra labai neparanku tam tikriems pareigūnams ir valstybės tarnautojams. Galimai todėl ir nematome teismuose ieškinių, kuriuose būtų atstovaujamas valstybės interesas, siekiant sugrąžinti valstybei iš jos pasisavintas lėšas ar atlyginti padarytą žalą.

Šiuo metu savo iniciatyva ruošiu kelis tokius ieškinius, nes esu giliai įsitikinęs, jog Seimo narys yra tas asmuo, kuris gali ir turi atstovauti savo rinkėjams, savo valstybei, ginti bendrus interesus, kai to skelbiasi negalintys padaryti prokurorai.