Atkaklus teroristės „lipdymas“ tęsiasi(29)

Viena šlykščiausiu ir gėdingiausiu bylų Lietuvoje tęsiasi. Ei, tikrieji šalies patriotai ir amžini gelbėtojai konservatoriai, gal tarstelėsit pagaliau ir jūs žodelį šiuo klausimu, ar ir toliau niekingai tylėsit? Balsas.lt publikacija šia tema.

• ••••••

Generalinė prokuratūra nerimsta dėl terorizmu kaltintos ir išteisintos klaipėdietės Eglės Kusaitės. Likus porai dienų iki galutinio termino prokurorai Aukščiausiajam Teismui pateikė kasacinį skundą.

Šioje byloje, kuri sukėlė didelį visuomenės susidomėjimą ir politinį rezonanaą, teisėsauga ir specialiosios tarnybos visą laiką demonstravo norą žūtbūt sudoroti merginą, kuri pradžioje prisipažino kalta, bet vėliau savo pirminių parodymų atsisakė.

Įtartinai tylus judesys

Apeliacinis teismas 2014 metų pavasarį paskelbė, kad terorizmu kaltinta E. Kusaitė, kurią Lietuvos valstybės saugumo departamentas (VSD) kartu su Rusijos federaline saugumo tarnyba (FSB) kaltino kūrus tarptautinę teroristų grupuotę ir siekus kažką kažkur susprogdinti, yra nekalta. Teismas nutarė, kad ji nepadarė nusikalstamos veikos.

Byla, apie kurią visuomenė sužinojo 2010 metais, po sprogimų Maskvos metro, buvo gana rezonansinė, bet Generalinė prokuratūra, iki pat „Balsas.lt savaitei“ pradėjus domėtis nauju skundu, nesiteikė paskelbti jokio pranešimo spaudai. Tačiau nedideliais straipsniais buvo skelbiama informacija apie tokias bylas kaip aferų tiriant turizmo ir kelionių agentūros veiklą ir pan.

„Balsas.lt savaitei“ informaciją apie skundo egzistavimą suteikė kaltinamosios merginos motina Virginija Kusienė ir patvirtino advokatas Kęstutis Stungys.

Generalinė prokuratūra, redakcijai pasiteiravus, visą parą formulavo tokį „išsamų“ paaiškinimą: „Informuojame, kad kasacinis skundas dėl E. Kusaitės išteisinimo Aukščiausiajam Teismui buvo pateiktas liepos 2 dieną.

Pagrindiniai motyvai – netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ir esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai.“ Jį pateikė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Mažonė.

Kaltinimą palaikęs prokuroras Artūras Urbelis į telefono skambučius neatsiliepė.

Kodėl tempiamas laikas?

Po išteisinamojo nuosprendžio prokuroras A. Urbelis tiek advokatui, tiek žiniasklaidai buvo sakęs, jog nežino, ar skųs šį sprendimą.

Advokatas K. Stungys mano, kad buvo „tempiamas laikas“. „Po posėdžio jie sakė, kad galvos, o dabar sugalvojo. Matyt, yra laukiama kažkokio pasikeitusio visuomenės ir politikų požiūrio, kitokio konteksto. Data ir kolegija dar nepaskirti, skundo dar nemačiau. Galima pasidžiaugti tik tuo, kad nagrinėjimas bus viešas“, – sakė jis.

V. Kusienė „Balsas.lt savaitei“ sakė mananti, kad prokurorai ne veltui nesigyrė visuomenei savo atnaujintu siekiu apsaugoti visuomenę nuo „teroristinės pabaisos“. „Prokurorai, matyt, nenori triukšmo, todėl viešai ir nepasigyrė.

Juk visąlaik norėjo uždarų posėdžių. Bet turbūt jau yra sudarę kažkokį sandėrį, jei vėl ryžosi tokiam žingsniui“, – spėliojo moteris ir pridūrė, kad tiek Eglė, tiek visa šeima yra pavargusi nuo kelerius metus trukusio bylinėjimosi.

Prasidėjo melagystėmis

Apie sulaikytą teroristę ir sėkmingą bendrą VSD bei FSB veiklą visuomenė pirmą kartą sužinojo iš dienraščio „Lietuvos rytas“. Šis 2010 metų balandžio 17 dieną paskelbė Gedimino Pilaičio straipsnį, kuriame buvo klaidingai teigiama, jog tų metų kovo 29 dieną tarp susisprogdinusių Maskvos metro turėjo būti ir jauna lietuvė.

Tą pačią dieną tuometis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas portalui balsas.lt pareiškė, jog tai esanti provokacija, lietuvė sulaikyta daug seniau, o VSD ir FSB bendradarbiavimas esąs neįmanomas pagal įstatymus. VSD ir prokurorai apie kolegų iš FSB dalyvavimą kalbėjo labai painiai ir prieštaringai.

Galiausiai paaiškėjo ir buvo paskelbtais dokumentais įrodyta, kad Lietuvos VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas Romualdas Vaišnoras, tuomet dar ėjęs laikinojo vadovo pareigas, yra gavęs net oficialią padėką nuo Rusijos FSB kontradmirolo V. Didyko.

Versiją dėl Maskvos metro keitė kiti neva planuoto teroristinio išpuolio adresai. Prokurorai nurodydavo tai Maskvą, tai Rusijos karinę bazę, kur patekti ir susisprogdinti nėra pavykę nė vienam čečėnų pasipriešinimo kovų dalyviui. Kada turėjo įvykti šis išpuolis – išvis niekas nenurodė.

Bliūško palaipsniui

Devynis mėnesius taikant kardomąjį kalinimą nuo artimųjų izoliuota mergina, duodama pirminius parodymus, kaip galima spręsti iš apklausos protokolų, emociškai buvo gerokai nestabili. Vienoje vietoje pripažinusi prokurorų kaltinimus, kitoje juos neigė.

Vėliau prokurorai viešai paaiškino jos ilgo kardomojo kalinimo priežastį – esą buvo bijoma, kad mergina pakeis parodymus ir atsisakys prisipažinimo. Merginą gynę visuomenininkai tai įvertino kaip pripažinimą, jog tvirtų kaltės įrodymų daugiau ir nėra.

Mergina buvo paleista, bet vėliau – vėl trumpam įkalinta ir vėl išleista į laisvę, jai iškeltos dar kelios bylos. Ji nuteista dėl tariamo ketinimo ir grasinimo susidoroti su prokuroru Justu Lauciumi, jo bei jo kolegos Mindaugo Dūdos įžeidimo ir atseit melagingų parodymų apie kalinant patirtą fizinį bei psichologinį smurtą. Inicijuotas ir ją rėmusių visuomenininkų baudžiamasis persekiojimas.

Bylai pasiekus pirmą instanciją prašyta E. Kusaitei skirti dešimt metų kalėjimo, tačiau teismas, nors ir pripažino ją kalta, nutarė, kad jai pakaks to, ką jau atsėdėjo. Nuosprendį apskundė tiek ji, tiek prokuratūra. Tiesa, apeliaciniame skunde prokuroras A. Urbelis, pakeitęs iš pareigų nemaloniomis aplinkybėmis pasitraukusį M. Dūdą, jau rašė tik dvejų metų lygtinai. Tačiau ir tai nenutiko, mergina buvo paskelbta nekalta.

Reikia save pateisinti

V. Kusienė sakė, kad net ir Apeliacinio teismo nuosprendžio, o ir prokurorų bei saugumo darbuotojų teiginiai, kad merginai yra išgelbėta gyvybė, ją glumina. „Sustabdyti išvykstant tai sustabdė, bet juk patys ir provokavo vykti. Tai koks čia gelbėjimas?“ – stebėjosi ji.

Visuomenininkė, buvusi sovietų sąžinės kalinė, sesuo Nijolė Sadūnaitė, daug prisidėjusi ginant E. Kusaitę, savaitraščiui sakė esanti šokiruota, bet nenustebusi.

„Stribams gi reikia save pateisinti. Juk tiek pinigų išleista šiai bylai.

Kad tai milijoninės išlaidos, mums yra patvirtinęs ir pats dabartinis VSD vadovas generolas Gediminas Grina, ir buvęs komiteto pirmininkas A. Anušauskas.

Užtat ir stengiasi iš paskutiniųjų“, – sakė N. Sadūnaitė.

Politikos apžvalgininkas, buvęs VSD pareigūnas Giedrius Kiaulakis situaciją vertina dvejopai. „Na taip – iš pradžių VSD veikė lyg ir logiškai, profesionaliai.

Jei iš bet kur atsiranda informacijos apie ketinimus kažką kažkur sprogdinti – negalima to palikti be dėmesio. Tačiau ten, kur reikėjo daugiau prevencinio darbo, matyt, buvo užsinorėta pasirodyti didvyriais, tai dabar nėra kur dėtis.

O jau suvis juokingos kitos jai keltos bylos – dėl įžeidimų ir pan. Nuo kada mūsų prokurorai tokie jautrūs?

Nepratę bendrauti su tikrais banditais ar jie juos gražiau vadina?“ – stebėjosi jis.

Kad ir kaip ten būtų, ramybės mergina dar neturės, bet ar visuomenė nuo tokio užsispyrimo akivaizdžiai baltais siūlais siūtose bylose darosi saugesnė – kažin. O juk nuolat skundžiamasi dideliu darbo krūviu ir lėšų trūkumu.

Atrodo, kad kai kuriais atvejais noras išsiskalbti sistemos mundurrą kainuoja brangiau. Vienintelis pasiteisnimas galėtų būti tai, kad praktika tokiose bylose Lietuvoje tik formuojasi, bet į mėsmalę patekusiam žmogui nuo to nėra lengviau.

TIK FAKTAI

E. Kusaitę Lietuvos teisėsaugos pareigūnai sulaikė 2009 metų spalį, kai ji rengėsi išvykti į Rusiją.

Viešojoje erdvėje buvo teigiama, jog mergina yra priėmusi islamą ir internetu nuolat bendravo su čečėnų tautybės asmenimis. Kaip jos kaltės įrodymas buvo pateikiamas faktas, kad ji turėjo Maskvos metro žemėlapį, kuris viešai prieinamas internete.

Taip pat iš pradžių oficialiai neigta, jog tardant E. Kusaitę dalyvavo Rusijos specialiųjų tarnybų pareigūnai, tačiau vėliau tai buvo įrodyta paviešinant oficialias jų padėkas Lietuvos saugumo darbuotojams.

Mergina, kuri, kaip teigia kaltinimą palaikantis prokuroras, vartojo narkotikus ir kūrė tarptautinį teroristų tinklą, nelaisvėje praleido devynis mėnesius, iki 2010 metų rugpjūčio. Jos ir jos artimųjų bendravimą elektroninėmis ryšio priemonėmis, kaip jau skelbta, teisėsauga vykdė ikiteisminio tyrimo teisėjams net netaisant gramatikos klaidų prokuroro prašymuose, o tiesiog juos kopijuojant ir pridedant rezoliucinę dalį.

Apeliacinis teismas 2014 metų balandžio 4 dieną paskelbė, kad terorizmu kaltinama E. Kusaitė visiškai išteisinama.

Pasisakydamas aukštesnės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. E. Kusaitė išteisinta kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Konstatuota, kad teisėsaugos institucijos šioje byloje veikė provokuojamai, tai teigė ir merginos gynyba.

E. Kusaitė tvirtina, kad VSD pareigūnai ją šefavo nuo 13 metų ir naudojo kaip jauką.

Teisėsauga tokias versijas neigia.

Naujausi

JAV užbaigia daugiau nei du dešimtmečius trukusią karinę misiją IrakePasaulis · 2026-07-14Macron: tai – Europos strateginis prabudimasPasaulis · 2026-07-1410 svarbiausių KAM darbų XX VyriausybėjeKaras ir taika · 2026-07-14Skandalas: elektroninė apykojė trikdo Skvernelio darbą žmonėmsPolitika · 2026-07-14