Berlynas slystelėjo – Lietuvai metas sudrausminti sąjungininkus

Lietuvos lyderystei atėjo išbandymas – įtikinti Berlyną, kad praktiškai pralaimėjusiai Rusijai priklauso kapituliacijos sąlygos, o ne sankcijų lengvatos.

Berlynas slystelėjo – Lietuvai metas sudrausminti sąjungininkus

Lietuva finansuoja Rusijos atgrasymo lyderystę, o Vokietijos kancleris Friedrich Merz svaičioja apie sankcijų Rusijai panaikinimą. Jis sankcijų Rusijai panaikinimą įvardijo kaip galimo taikos susitarimo dalį. Apie tai vokiečių tautos lyderis kalbėjo 2026 m. lapkričio 19 d. Berlyne po labai Norinčiųjų koalicijos susitikimo. „Mainais galimas laipsniškas, sąlygomis susietas sankcijų Rusijai panaikinimas“, – pasakė F. Merz. Kancleris pabrėžė Ukrainos suverenitetą, galimybę tęsti europinę integraciją ir pagalbą atkuriant šalį. Teritorinių derybų atskaitos tašku jis nurodė dabartinę fronto liniją. Po paliaubų Ukrainai turėtų būti suteiktos stiprios saugumo garantijos. Sprendimas švelninti sankcijas dar nepriimtas – kancleris kalbėjo apie galimą jų panaikinimą įvykdžius sąlygas. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda dar rugsėjo 22 d. Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje pareiškė: „Rusija jau praktiškai pralaimėjo karą.“ Lietuvos 2027 m. biudžeto projekte Krašto apsaugos ministerijai kartu su Gynybos fondu numatyta 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. bendrojo vidaus produkto. Finansų ministerija tokį finansavimą pristato kaip galimybę išlikti viena NATO gynybos finansavimo lyderių. Šiame kontekste Berlyno siūlymas verčia grįžti prie paties žodžio „pergalė“. Jeigu siekiame ir faktinio Rusijos pralaimėjimo, tuomet reikalavimai turėtų būti aiškūs: visiška Rusijos kapituliacija ir jo kariuomenės pasitraukimas iš visos tarptautiniu mastu pripažintos Ukrainos teritorijos, 1991 m. sienų atkūrimas, reparacijos ir atsakomybė už karo nusikaltimus. Įšaldyto Rusijos turto įsisavinimas Ukrainos poreikiams, taip pat turėtų būti tokios politikos tikslas. Jokių kalbų apie kažkokius švelninimus – tai būtų vertybių išdavystė ir protėvių vardo sutepimas.