Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
„Ekspertai.eu“ kreipėsi į Užsienio reikalų ministeriją (URM), prašydami įvardyti tebegaliojančias Rusijos energijos importo išimtis, kurias Lietuva reikalauja panaikinti. Ministerijos atsakyme išdėstyta, kodėl sankcijos yra naudingos: jos mažina Rusijos pajamas ir silpnina galimybes tęsti karą prieš Ukrainą. Užuominos apie tai, ko klausėme – jokios. Lieka tik spėlioti, ar sąrašas toks ilgas, ar Lietuvos reikalavimai nebuvo išgirsti.
Visgi URM pridūrė, kad buvo raginama sankcionuoti konkrečias bendroves: „Lukoil“, „Rosneft“, „Novatek“, taip pat taikyti individualius ir sektorinius ribojimus Rusijos branduolinei energetikai, įskaitant „Rosatom“. Atrodo, ministerijos specialistams skirtumas tarp importo išimčių ir bendrovių pavadinimų toks subtilus, kad ir patiems sunku jį įžvelgti.
Apie „Rosneft“ sankcionavimą pati URM skelbė dar 2025 m. spalio 23 d.: bendrovei panaikintos iki tol galiojusios išimtys ir nustatytas visiškas sandorių draudimas. Apie draudimo sugriežtinimą tuomet pranešė ir ES Taryba. Taigi, paklausta, ką Lietuva siūlo dabar, ministerija siūlo prisiminti vienerių metų senumo pavyzdį.
Papildomi ribojimai jau sankcionuotai įmonei, žinoma, įmanomi. Tik tuomet reikėtų aiškiai įvardyti, kuo jie papildytų ankstesnius. Jeigu apskritai yra kuo papildyti.
Paklausime prašėme nurodyti ir konkretų Lietuvos pasiūlymą Liuksemburge vykusiame ES užsienio reikalų ministrų susitikime. URM patikino, kad Lietuva „nuolatos siūlo papildomas ribojamąsias priemones“. Nuolatinis siūlymas atrodo itin solidžiai, o Lietuva neabejotinai savo pasiūlymais demonstruoja lyderystę visoje Europoje. Todėl tikėjomės, kad pavyzdžių pateikti bus visai nesunku. Deja, ministerija nebuvo linkusi atvirauti ir į šį klausimą neatsakė.
Galiausiai teiravomės, ar Lietuva yra pasiūliusi konkretų Rusijos energijos importo nutraukimo terminą. Jeigu ne, prašėme tai aiškiai pasakyti, o jeigu taip – kurios valstybės jam nepritaria ir kokiais argumentais tai grindžia.
Ministerija atkreipė mūsų dėmesį, „kad informacija apie ES valstybių narių pozicijas Užsienio reikalų taryboje svarstomais klausimais yra nevieša.“ Į pirmąją klausimo dalį URM nesureagavo, todėl neaišku, ar Lietuva siūlymo dėl terminų nepateikė, ar ministerija tiesiog nežino.
Vis dėlto pateikti atsakymai atskleidžia Lietuvos vertybinę poziciją kovojant su Rusija: nustoti pirkti jos išteklius, plėsti sankcijas ir nuolat siūlyti ribojamąsias priemones.
Komentarai
Komentarų dar nėra.