Bundestago leidimas vokiečiams kautis prieš Rusiją už Lietuvos laisvę privalo būti suteiktas iki karo pradžios
Vokietijos kariai Lietuvoje rengiasi atremti Rusijos puolimą, tačiau brigados dislokavimas savaime nesuteikia leidimo vykdyti kovinę operaciją. Įprasta tvarka tam reikėtų atskiro Vokietijos parlamento, Bundestago, pritarimo.

Tai nurodyta Bundestago mokslinės tarnybos 2025 m. birželio 18 d. analizėje apie 45-ąją brigadą „Lietuva“. Joje paaiškinta, kad net NATO kolektyvinės gynybos sprendimas nepanaikina reikalavimo gauti parlamentinį leidimą konkrečiam Vokietijos pajėgų panaudojimui . [foto-link] /uploads/articles/2026-11-22/article-7092839c607dd5d9.webp | https://www.bundestag.de/resource/blob/1100436/WD-2-026-25.pdf | @plotis=pilnas | Fragmentas iš dokumento „Teisiniai klausimai dėl naujai suformuotos 45-osios šarvuotosios brigados „Lietuva“ dislokavimo ir galimo panaudojimo“ Jeigu laukti būtų pavojinga, Vokietijos federalinė Vyriausybė galėtų pradėti operaciją nelaukdama Bundestago balsavimo. Tuomet ji privalėtų nedelsdama prašyti parlamento pritarimo. Jeigu Bundestagas nepritartų, operaciją, skirtą Lietuvos laisvei nuo Rusijos apginti, reikėtų nutraukti. Konkretaus balsavimo termino valandomis ar dienomis įstatymas nenustato. Vadinasi, skubos išimtis leidžia pradėti veikti, tačiau nepanaikina politinio sprendimo Vokietijoje. Pačių užpultų karių savigyna ir brigados dalyvavimas platesnėje Lietuvos gynybos operacijoje taip pat nėra tapatūs dalykai. Lietuvos gyventojams, finansuojantiems sąjungininkų priėmimo infrastruktūrą, reikia aiškaus atsakymo: kurie sprendimai dėl brigados kovinio panaudojimo jau priimti, o kurie dar būtų svarstomi prasidėjus krizei. Pažadas ginti nuo pirmos minutės turi būti paaiškintas konkrečia sprendimų ir įsakymų tvarka. Jeigu vokiečių brigada Lietuvoje dislokuota tam, kad prireikus iš karto stotų ginti mūsų šalies nepriklausomybės nuo Rusijos puolimo, ar Bundestago leidimas tokiai operacijai jau suteiktas, o jeigu ne – kodėl juo nepasirūpinta iš anksto, kai grėsmė nuolat įvardijama kaip labai didelė? Jeigu būtini sprendimai būtų palikti tik karo pradžiai, iškilmingi pažadai apie pasirengimą ginti Lietuvą atrodytų kaip pigus politinis farsas: karius ir tankus parodyti spėta, o leidimą vykdyti užduotį – kautis su Rusija iki pergalės fronto linijoje, dėl kurios vokiečiai čia atsiųsti, dar tektų svarstyti Bundestage.