Buvęs VSD pareigūnas D. Šumskis melavo teismui(18)

Savo veidą nuo visuomenės ilgai slėpęs VSD sekso skandalo herojus, buvęs šios slaptosios tarnybos pareigūnas ir baikeris Donatas Šumskis (jo nuotrauką paskelbėme čia) teisme apsimelavo – tokia išvada peršasi sugretinus jo liudijimą su vienu dokumentu.

Taigi, lyg ir turėtų būti nubaustas taip pat, kaip ir bet kuris kitas melagingai liudijęs Lietuvos pilietis. Bet nėra.

Nors melas bado akis, Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegija – pirmininkas Eduardas Maškevičius, Zigmantas Pocius ir Linas Pauliukėnas – dėl nežinomų priežasčių jo nemato.

„Aš, Donatas Šumskis, suvokdamas savo žodžių prasmę ir atsakomybę už juos, prisiekiu sakyti tik tiesą ir nieko nenutylėti. Tepadeda man Dievas”, – taip šių metų birželio 14 d. teismo salėje prisiekė D. Šumskis, pakviestas liudyti tarptautinę gėdą Lietuvai užtraukusioje byloje, kurią VSD ir prokuratūra iškėlė Čečėnijos karo našlaičių gelbėtojams Chadižat ir Malikui Gatajevams.

Po to 41 metų VSD pensininkas D. Šumskis pasirašė pasižadėjimą ir buvo įspėtas, kad už melagingų parodymų davimą gresia baudžiamoji atsakomybė.

Bet nei Dievo vardas, nei parašu patvirtinta priesaika nuo melo šio asmens, regis, nesulaikė.

Klausinėjamas teisėjų, prokuroro ir advokatų D. Šumskis aiškino nežinąs bylos detalių ir negalįs beveik nieko paliudyti, nes nebuvo įtrauktas į ikiteisminio tyrimo grupę ir pats nedalyvavo procesiniuose veiksmuose.

Jis ne tik neigė užmezgęs asmeninę pažintį ir palaikęs intymius santykius su S. Esimbajeva, pagal kurios pareiškimą buvo iškelta byla Gatajevams, bet ir nepripažino bendravęs su ja ikiteisminio tyrimo metu.

Į advokato klausimą, ar yra matęs S. Esimbajevą sužalotą, D. Šumskis atsakė visiškai tvirtai – ne. Buvęs VSD pareigūnas tvirtino, kad jauna moteris niekada jam asmeniškai dėl Gatajevų veiksmų nesiskundė.

P { margin-bottom: 0.08in; }
Tačiau toje pačioje byloje, kurią tiria Klaipėdos apygardos teismas, yra dokumentas su tokiu tekstu:

Tai – fragmentas iš 2008 m. spalio 10 d. M. Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus ekspertės Liucijos Karčiauskaitės pateiktos išvados (visą jos kopiją rasite publikacijos pradžioje, nuotraukų galerijoje).

Užduotį specialistei paskyrė Kauno apygardos prokuratūros prokurorė Nomeda Oškutytė (dabar Urbonavičienė), vadovavusi ką tik pradėtam ikiteisminiam tyrimui, kuris inicijuotas iš karto po S. Esimbajevos išprovokuoto konflikto su įtėviais (to paties, kurį ji teigė įrašiusi savo mobiliojo ryšio telefonu, nors šį jos teiginį neseniai kategoriškai paneigė Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai).

Iš dokumento matyti, kad S. Esimbajeva, kuriai tuo metu buvo beveik dvidešimt metų, atvykusi į Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus ambulatoriją nepateikė jokių asmens dokumentų, o jos tapatybę patvirtino ne kas kitas, o VSD Kauno apygardos poskyrio viršininkas D. Šumskis.

Svarbi aplinkybė: oficialiai šiame ikiteisminiame tyrime jis buvo visiškai pašalinis asmuo.

2008 m. spalio 9 d. N. Oškutytei priėmus S. Esimbajevos pareiškimą prieš įtėvius, jau kitą dieną Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Kęstučio Betingio nutarimu buvo sudaryta jos vadovaujama ikiteisminio tyrimo grupė, į kurią įtraukti net septyni VSD Kauno apygardos skyriaus pareigūnai: L. Raguckienė, D. Pravdzinskas, J. Seniuta, E. Šukys, M. Baikštys, G. Surgėla ir V. Urbonavičius.

Kai kurie iš jų buvo pavaldūs D. Šumskiui, tačiau jo paties pavardės nutarime nėra.

Ir vis dėlto su ikiteisminiu tyrimu oficialiai niekaip nesusijęs, į tyrimo grupę neįtrauktas D. Šumskis antrąją to ikiteisminio tyrimo dieną kažkodėl ne tik atsirado Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus ambulatorijoje kartu su S. Esimbajeva, bet ir patvirtino jos tapatybę L. Karčiauskaitei ir atliekant apžiūrą dalyvavusiai med. registratorei V. Murauskaitei.

Be to, jis neabejotinai turėjo žinoti, kad S. Esimbajeva skundėsi sužalojimais: šioje specialisto išvadoje rašoma, jog tiriamoji aiškino, kad ją „skėčiu, rankomis ir vyriška rankine” namuose sumušė įtėviai, o ekspertė konstatavo 5 poodines kraujosruvas, liaudyje vadinamas mėlynėmis.

Tad kodėl D. Šumskis, teismo akivaizdoje davęs priesaiką sakyti tik tiesą ir nieko nenutylėti, vis dėlto nutylėjo šį epizodą, aiškino nebendravęs su S. Esimbajeva ikiteisminio tyrimo metu ir nematęs jos nukentėjusios?

Greičiausiai todėl, kad šis epizodas atskleidžia pakankamai gerą D. Šumskio pažintį su S. Esimbajeva, kurią jie abu neigia.

Akivaizdu: kad be jokio dokumento patvirtintų tapatybę, saugumietis turėjo gerai pažinoti šią jauną moterį.

Labai tikėtina, kad tuo metu, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, S. Esimbajeva iš viso neturėjo su savimi jokių asmens dokumentų.

Štai taip atrodo įrašas apie S. Esimbajevos asmens dokumentą 2008 m. spalio 9 d. prokurorės N. Oškutytės surašytame protolole-pareiškime:

Tokį patį įrašą matome ir 2008 m. spalio 10 d. N. Oškutytės surašytame liudytojo apklausos protokole:

Tai labai netradiciniai įrašai, nes nepateikta jokių S. Esimbajevos tapatybę liudijančio dokumento duomenų, kurie turėtų būti įrašyti – apklausos protokoluose paprastai nurodomi asmens dokumento numeris, išdavimo data ir vieta, netgi galiojimo data.

Šiuo atveju nieko nėra, ir vargu ar šį trūkumą reiktų aiškinti prokurorės N. Oškutytės užmaršumu. Greičiausiai ji surašė protokolus ir pati nemačiusi S. Esimbajevos asmens dokumentų.

Be dokumentų patvirtinti asmens tapatybę gali tik tą asmenį labai gerai pažįstantis žmogus, ir D. Šumskis, regis, buvo vienintelis pareigūnas, jau pačioje ikiteisminio tyrimo pradžioje gerai pažinojęs S. Esimbajevą.

Tai paaiškintų, kodėl būtent jam, oficialiai neturėjusiam nieko bendra su tyrimu, teko misija paliudyti jaunos moters tapatybę, ir kodėl to nepadarė kuris nors kitas pareigūnas iš šiam tyrimui specialiai priskirtos saugumiečių grupės.

Belieka paklausti, kodėl Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegija nepastebi, kad VSD pensininko D. Šumskio liudijimas prieštarauja bylos dokumentuose užfiksuotiems faktams?

Juk savo pažintį neigiantiems D. Šumskiui ir S. Esimbajevai būtų galima taikyti tą patį Baudžiamojo kodekso straipsnį, kuris tokiais atvejais taikomas eiliniams mirtingiesiems: 235 straipsnis. Melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas

1. Tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kaltindamas asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.